Kremliaus statytinis pripažino: Rusijos karas prieš Ukrainą yra patekęs į aklavietę
Kremliaus statytinis Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra patekęs į aklavietę, rašo „Moscow Times“.
Anot jo, šiuo metu fronte pažanga pasiekiama tik „didžiulėmis pastangomis ir milžiniška kaina“.
Kaip rašo leidinys, D. Rogozinas esą pareiškė, jog technika sudega nepasiekusi fronto linijos. Jis taip pat pripažino, kad jėgų santykis dronų srityje yra nepalankus Rusijai. Jis guodėsi, kad atsirado „aukštųjų technologijų šalių“, kurios stojo į Kyjivo pusę.
„Jų yra dešimt kartų daugiau nei mūsų. Jie neturi problemų nei su komponentais, nei su dronų atsargomis. Mes žinome, kad tolimųjų dronų skaičius yra nuo 100 iki 250 vienetų per dieną. Ir jų skaičius didės“, – aiškino jis.
Zelenskis JT sakė, kad narystė NATO nėra automatinė apsauga, ir gyrė Trumpo politikos permainas
Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį suabejojo NATO gebėjimu užtikrinti Ukrainos saugumą, bet pagyrė Donaldą Trumpą po to, kai JAV prezidentas netikėtai persigalvojo ir pareiškė manantis, kad Rusiją galima nugalėti.
Kreipdamasis į Jungtines Tautas D. Zelenskis teigė, kad gali nepakakti net narystės NATO, kurią D. Trumpas Ukrainos atžvilgiu atmeta.
„Kadangi tarptautinės institucijos yra per silpnos, ši beprotybė tęsiasi. Net ir priklausymas ilgamečiam kariniam aljansui automatiškai nereiškia, kad esi saugus“, – sakė jis JT Generalinei Asamblėjai.
Tačiau V. Zelenskis gyrė D. Trumpą po jų susitikimo antradienį.
„Turėjome gerą susitikimą su prezidentu Trumpu, taip pat kalbėjausi su daugeliu kitų stiprių lyderių, ir kartu galime daug ką pakeisti, – sakė jis. – Žinoma, darome viską, kad užsitikrintume Europos pagalbą, ir, žinoma, pasikliaujame Jungtinėmis Valstijomis.“
D. Trumpo antradienį išsakyta mintis, kad Kyjivas gali laimėti, padedant Europos Sąjungai ir NATO, reiškė neeilinį pokytį po mėnesius trukusio teigimo, kad Ukraina neatgaus Rusijos užgrobtų teritorijų.
D. Trumpas sakė, kad Ukraina gali atgauti visas savo žemes, ir nedetalizuodamas užsiminė, kad Kyjivas galėtų „galbūt net žengti toliau!“
Šie JAV vadovo komentarai buvo naujausi iš daugelio jo politikos vingių Ukrainos klausimu, tarp kurių buvo ir staigus posūkis į taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šių metų pradžioje, pribloškęs sąjungininkus.
Valstybės sekretorius Marco Rubio susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke, nors jokių detalių apie jų pokalbius kol kas nebuvo pateikta.
„Didelės riebios raketos“
V. Zelenskis trečiadienį perspėjo, kad Europa negali sau leisti atiduoti strategiškai svarbioje vietoje esančią Moldovą Rusijos įtakai, kad ji paskui Baltarusiją ir Sakartvelą patektų į Maskvos orbitą.
„Rusija bando padaryti su Moldova tai, ką Iranas kadaise padarė Libane, ir pasaulinio atsako vėl trūksta. Mes jau praradome Sakartvelą Europoje... o Baltarusija jau daug, daug metų taip pat juda link priklausomybės nuo Rusijos. Europa negali sau leisti prarasti ir Moldovos“, – sakė jis JT Generalinėje Asamblėjoje.
Moldova sekmadienį eina į rinkimus, o proeuropietiška prezidentė Maia Sandu priversta kovoti su suklastotų vaizdo įrašų ir kitos dezinformacijos, siejamos su Rusija, antplūdžiu.
V. Zelenskis taip pat reiškė nerimą dėl autonominių bepiločių orlaivių ir nepilotuojamų skraidyklių, galinčių numušti kitus dronus bei taikytis į ypatingos svarbos infrastruktūrą, kūrimo.
„Mes dabar išgyvename destruktyviausias ginklavimosi varžybas žmonijos istorijoje, nes šį kartą jos apima ir dirbtinį intelektą, – sakė jis, pridurdamas, kad vienintelės realios saugumo garantijos yra „draugai ir ginklai“. – Jei pasaulis nesugebės reaguoti į jokias grėsmes ir jei nebus stiprios tarptautinio saugumo platformos, ar išliks žemėje taika?“
Karo lyderis, kurio susitikimų su pasaulio lyderiais darbotvarkė Niujorke, viešint per JT diplomatinę savaitę, yra įtempta, pabrėžė, kad Ukraina buvo priversta padidinti savo karinę gamybą.
„Ukraina neturi didelių riebių raketų, kurias diktatoriai mėgsta demonstruoti paraduose, tačiau mes turime dronų, galinčių nuskristi iki dviejų ar trijų tūkstančių kilometrų, – sakė jis. – Neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik juos sukurti, kad apsaugotume savo teisę į gyvenimą."
Rubio susitiko su Lavrovu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį surengė derybas Niujorke.
Šis susitikimas surengtas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis, palyginti su Amerikos lyderio pakartotiniais raginimais Kyjivui nusileisti, kad baigtųsi karas.
Tačiau tiek M. Rubio, tiek S. Lavrovas žurnalistams nekomentavo šio susitikimo, įvykusio Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
Tai buvo aukščiausio lygio Vašingtono ir Maskvos pareigūnų susitikimas, įvykęs praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai D. Trumpas Aliaskoje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Rusija į Kostiantynivką paleido aviacines bombas, žuvo du žmonės
Kostiantynivkoje Ukrainos Donecko srityje per Rusijos oro smūgį žuvo du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jo duomenimis, rusai numetė tris aviacines bombas. Žuvo du 42 ir 69 metų amžiaus vyrai. Iš aštuonių sužeistųjų vieno būklė yra kritinė.
Apgadinta 16 privačių namų, trys daugiaaukščiai ir automobilis.
Volodymyras Zelenskis: Europa negali sau leisti prarasti Moldovą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį įspėjo, kad Europa negali sau leisti prarasti strategiškai svarbią Moldovą, kuriai gresia patekti į Maskvos įtakos sferą.
„Rusija bando padaryti Moldovai tai, ką Iranas kadaise padarė Libanui, o pasaulio reakcija vėl yra nepakankama. Mes jau praradome Sakartvelą Europoje (...) ir jau daugelį metų Baltarusija taip pat artėja prie priklausomybės nuo Rusijos. Europa negali sau leisti prarasti ir Moldovos“, – sakė jis Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.
Artėjant sekmadienį vykstantiems Moldovos parlamento rinkimams, internete plinta klastotės ir nepagrįsti kaltinimai šalies proeupietiškai prezidentei Maiai Sandu (Majai Sandu), o analitikai perspėja, kad valstybė tapo Maskvos informacinio karo Europoje „bandymų poligonu“.
Baltijos jūroje virš vokiečių laivo praskrido rusų karinis lėktuvas: lygina su įsiveržimui į Lenkijos ir Estijos oro erdvę
Rusijos karinis lėktuvas, gynybos ministro Boriso Pistorijaus duomenimis, Baltijos jūroje praskrido virš Vokietijos karinio jūrų laivyno fregatos. Kalbėdamas Bundestage, jis šį incidentą prilygino rusų dronų ir naikintuvų įsiveržimui į Lenkijos ir Estijos oro erdvę.
Rusija vis dažniau ir intensyviau bando ribas ir NATO valstybių atžvilgiu, sakė B. Pistorius, kartu agitavęs pritarti ir daug didesniam gynybos biudžetui.
Putinas siekia provokuoti mus, NATO šalis, ir jis nori identifikuoti, atskleisti bei išnaudoti tariamas NATO aljanso silpnąsias vietas, sakė B. Pistorius. Tačiau Rusijos prezidentas esą klysta.
„Aljansas į Rusijos provokacijas reagavo vieningai ir ryžtingai, tačiau kartu apdairiai, kaip dabar yra būtina“, – pabrėžė B. Pistorius.
Bundestage pirmuoju svarstymu buvo aptartas biudžeto projektas. Reguliariame gynybos biudžete suplanuota 82,69 mlrd. eurų išlaidų. Dar 25,52 mlrd. eurų turėtų būti finansuojami iš specialiojo Bundesvero fondo.
Šiais metais gynybos biudžetą sudarė 62,43 mlrd. eurų, dar 24,06 mlrd. skirti iš specialiojo fondo.
Von der Leyen siekia didesnių muitų likusiam rusiškos naftos importui į ES
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siekia didesnių muitų dar likusiam rusiškos naftos importui į Europos Sąjungą (ES). Komisijos atstovas Briuselyje sakė, kad daugiau informacijos apie planą bus paskelbta vėliau. Jis turės būti priimtas ne vienbalsiai, o tik kvalifikuota dauguma. Tai reiškia, kad bus reikalingas 15 ES šalių pritarimas iš 27, kuriose kartu paėmus gyvena bent 65 proc. visų ES gyventojų.
U. von der Leyen planas laikomas ir reakcija į JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką – šis kaltina europiečius toliau perkant energijos išteklius iš Rusijos ir taip kartu finansuojant Maskvos karą Ukrainoje. D. Trumpas, be to, neseniai pareiškė, kad prisidės prie naujų sankcijų Rusijai tuomet, jei europiečiai visiškai sustabdys energijos išteklių pirkimą iš Rusijos.
Tačiau Vengrija ir Slovakija iki šiol nesutinka atsisakyti naftotiekiu gaunamos naftos iš Rusijos. Dabar viliamasi, kad aukšti ES importo muitai privers abi šalis persigalvoti.
U. von der Leyen antradienį po pokalbio su D. Trumpu Niujorke pareiškė, jog ji ir JAV prezidentas yra vieningos nuomonės, kad Rusijos įplaukas iš iškastinio kuro būtina greitai sumažinti.
Zelenskis perspėjo dėl įvykių Lenkijoje ir Estijoje: galėjo baigtis siaubingai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje perspėjo, kad rusų dronų ataka Lenkijoje galėjo būti siaubinga, rašo „Sky news“.
Savo kalboje V. Zelenskis priminė, kad „Rusijos karas prieš mano šalį tęsiasi, žmonės vis dar miršta kiekvieną savaitę“.
„Tačiau nėra paliaubų, nes Rusija atsisako“, – sako jis.
„Rusija pagrobė tūkstančius Ukrainos vaikų, ir mes kai kuriuos iš jų sugrąžinome, ir aš dėkoju visiems, kurie padėjo, bet kiek laiko užtruks, kol juos visus sugrąžinsime namo?“ – klausia V. Zelenskis.
Anot jo, „beprotybė tęsiasi“, 19 Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę ir tik keturi buvo numušti.
„Laimei, jie nebuvo „Shahed“ ar dar pavojingesni, kitaip pasekmės būtų buvusios siaubingos“, – priduria jis.
„Estija pirmą kartą istorijoje turėjo sušaukti Saugumo Tarybos posėdį, nes Rusijos naikintuvai sąmoningai įskrido į jos oro erdvę“, – sako jis.
Zelenskis griežtai kreipėsi į lyderius: „Nėra jokių saugumo garantijų, išskyrus ginkluotus draugus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir pareiškė, kad „tik mes patys galime užtikrinti savo saugumą“, rašo „Sky news“.
Jis perspėjo Generalinę Asamblėją, kad tik jėga gali užtikrinti taiką.
„Nėra jokių saugumo garantijų, išskyrus ginkluotus draugus“, – sako V. Zelenskis.
Zelenskis: arba sustabdysime Putiną dabar, arba vėliau teks kentėti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad reikia Rusiją ir Vladimirą Putiną sustabdyti dabar – kitu atveju teks kentėti.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, rašo „Sky news“.
„Putinas toliau stums karą į priekį, jį plės ir gilins. <...> Ukraina yra tik pirmoji. Rusijos dronai jau skraido virš Europos“, – pastebi jis.
Todėl V. Zelenskis ragina lyderius veikti dabar.
Karas pasiekė ir Rusiją: Novorosijske mažiausiai trys žuvę, mieste paskelbta nepaprastoji padėtis
Rugsėjo 24 d. Ukraina atakavo Novorosijską, kur po daugelio laivų praradimo ir pasitraukimo iš Krymo yra įsikūrusi Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno bazė, naudodama bepiločius katerius ir smogiamuosius dronus. Krasnodaro krašto gubernatoriaus Veniamino Kondratjovo duomenimis, per bepiločių ataką miesto centre žuvo mažiausiai du žmonės, dar trys buvo sužeisti. „VČK-OGPU“ skelbia, kad žuvo trys, dar šeši pristatyti į miesto ligoninę.
Skelbiama, kad dronų taikinys – uostas, o sprogimai miesto centre kilo dėl nukritusių numuštų bepiločių nuolaužų.
Tai pat buvo apgadintas Kaspijos naftotiekio konsorciumo biuras, du žmonės sužeisti, pranešė RBC. Teigiama, kad nukentėjusieji „nėra bendrovės darbuotojai“ ir kad jie buvo paguldyti į ligoninę.
Sprendžiant iš socialiniuose tinkluose paskelbtų nuotraukų, dėl dronų smūgių mieste užsidegė kelių daugiabučių namų stogai ir keletas butų daugiabučiuose namuose. Be to, po atakos kilo gaisras motorolerių nuomos patalpose, teigia „Shot“, pridurdami, kad pastato rūsyje „įstrigo trys žmonės“. Taip pat užsidegė keletas automobilių viešbučio „Novorosijsk“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Kaip nustatė „Važnyje istoriji“ remiantis Ukrainos kanalo „Supernova+“ paskelbtais kadrais, buvo apgadintas gyvenamasis kompleksas „Aurora“ Engelso gatvėje.
Rusija pranešimus apie NATO oro erdvės pažeidimus atmeta kaip „isteriją“
Rusija trečiadienį atmetė ir isterija pavadino pranešimus apie rusų vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus.
Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO narės turėtų numušti Rusijos lėktuvus, įskriejusius į jų teritoriją.
NATO šalys narės sako, kad pastarosiomis savaitėmis rusų naikintuvai ir dronai daug kartų pažeidė virtinės narių Europoje oro erdvę, ir kaltina Maskvą siekiu išbandyti Aljanso ribas.
„Girdime tokią išpūstą isteriją apie mūsų kariuomenės pilotus, esą jie pažeidžia tam tikras taisykles ir įsiveržia į kažkieno oro erdvę“, – sakė D. Peskovas.
Jo teigimu, tokie pranešimai yra nepagrįsti.
D. Trumpas antradienį Jungtinių Tautų (JT) konferencijos kuluaruose susitikęs su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu sakė, kad NATO šalys turėtų numušti jų oro erdvę pažeidžiančius rusų orlaivius.
Penktadienį trys Rusijos naikintuvai MiG-31 virš Suomijos įlankos pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo apie 12 minučių.
Šis incidentas, dėl kurio NATO pakėlė naikintuvus, įvyko praėjus šiek tiek daugiau nei savaitei po to, kai virš Lenkijos buvo numušta Rusijos dronų. Apie oro erdvės pažeidimus taip pat skelbė Rumunija.
Pirmadienį Danija dėl neatpažintų dronų turėjo uždaryti Kopenhagos oro uostą; dėl to buvo atšaukta ar nukreipta dešimtys skrydžių.
NATO antradienį nurodė, kad dar per anksti pasakyti, ar dronų skrydžiai virš Danijos yra susiję su pastaruoju metu Rusijos įvykdytais Aljanso oro erdvės pažeidimais.
„Mūsų karinė aviacija sutinka su visomis skrydžių taisyklėmis ir nuostatomis, vadovaujasi jomis ir griežčiausiai jų laikosi“, – trečiadienio spaudos konferencijoje pareiškė D. Peskovas.
Pinigų stokojantis Kremlius pradėjo teisintis dėl Trumpo žodžių
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad klaidinga manyti, jog Ukraina gali susigrąžinti rusų kariuomenės užimtas žemes, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Kyjivas gali visiškai išstumti Rusijos pajėgas.
Niujorke antradienį kalbėjęs D. Trumpas pareiškė, kad „susipažino su Rusijos ekonomine situacija“ ir dabar jau mano, kad Ukraina turi galimybių ne tik susigrąžinti savo teritorijas iki 2022 m., bet „ir daugiau“.
Tarsi patvirtindama JAV prezidento žodžius Rusijos finansų ministerija trečiadienį paskelbė siūlysianti nuo 2026 m. didinti PVM mokestį šalyje nuo 20 iki 22 proc. Šalies verslo atstovai jau perspėjo, kad toks žingsnis nulems kainų ir infliacijos augimą.
Tuo metu Kremlius trečiadienį bandė paneigti D. Trumpo teiginius.
„Mintis, kad Ukraina gali ką nors atsikovoti, mūsų požiūriu, yra klaidinga“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.
Antradienį D. Trumpas po susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė manantis, „kad Ukraina, remiama Europos Sąjungos, yra pasirengusi kovoti ir susigrąžinti visą Ukrainą jos originalia forma“.
„Su laiku, kantrybe ir Europos, o ypač NATO, finansine parama, pradinės sienos, nuo kurių prasidėjo šis karas, yra labai tikėtina galimybė“, – teigė jis.
Radijui RBC D. Peskovas anksčiau pareiškė, kad Rusijai „nėra kitos alternatyvos“, kaip tik tęsti 2022 metais pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, „kad užtikrintume savo interesus ir pasiektume (Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškeltus) tikslus“.
Estų URM Niujorke: Donaldas Trumpas kalbėjo Vladimirui Putinui suprantama kalba
Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna Jungtinių Tautų (JT) trečiadienį Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitėje sakė, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo žinia, kad NATO šalys turėtų numušti jų oro erdvę pažeidžiančius rusų orlaivius, yra tvirtas pareiškimas tokia kalba, kokią Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas supranta.
„Putinas supranta tik jėgos kalbą, o Trumpas vakar kalbėjo kaip tik tokia kalba, – sakė M. Tsahkna. – JAV prezidentas suteikė reikšmingą politinį svorį žinutėms, kurias vakar visos NATO sąjungininkės suformulavo pareiškime po konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį, sušauktų Estijos prašymu. Galime būti tikri, kad NATO sąjungininkės yra tvirtai įsipareigojusios dėl kolektyvinės gynybos.“
Pasak estų diplomatijos vadovo, visi atvejai, žinoma, ir toliau bus vertinami atskirai, o sprendimai bus priimami atsižvelgiant į rizikas ir būtinybę.
M. Tsahkna pažymėjo pastarojo meto įvykius rodant, kad Estijos pastangos siekti aiškaus sąjungininkių atsako į Rusijos provokacijas duoda vaisių. Pirmadienį JT Saugumo Taryba pirmą kartą susirinko Estijos prašymu, o antradienį NATO surengė konsultacijas pagal 4-ąjį Aljanso steigiamojo dokumento straipsnį.
„Gavome nedviprasmišką patvirtinimą, kad nebus kompromisų dėl teritorinio vientisumo ir suverenumo principų Aljanso viduje ir (kad) NATO sąjungininkės lieka visiškai įsipareigojusios pagal 5-ąjį straipsnį (dėl kolektyvinės gynybos)", – pabrėžė M. Tsahkna.
Jis taip pat sveikino D. Trumpo pareiškimus dėl Ukrainos ir pavadino juos pozityviais.
„Estija nuolat sakydavo, kad Rusija nepasiekė jokio įtikimo proveržio mūšio lauke ir kad Rusiją galima nugalėti pakankamu politiniu bei ekonominiu spaudimu. Prezidentas Trumpas, vakar susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, išreiškė tą pačią nuomonę“, – sakė M. Tsahkna.
Jis pridūrė, kad dabar kritiškai svarbu sparčiai didinti tarptautinį spaudimą Rusijai.
„Europa eina teisingu keliu, ruošdamasi priimti 19-ąjį sankcijų paketą“, – tvirtino jis.
Dalyvavo renginyje apie Rusijos pagrobtus ukrainiečių vaikus
M. Tsahkna taip pat dalyvavo JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio renginyje „Vaikystės ir žmogiškumo atkūrimas – taikos skatinimas Ukrainoje per ukrainiečių vaikų sugrąžinimą“, kurį organizavo Kanada ir Ukraina. Renginyje, kurį vedė V. Zelenskis, daugiausia dėmesio skirta Rusijos deportuotų Ukrainos vaikų padėčiai ir pastangoms juos sugrąžinti.
„Rusija vaikus naudoja kaip ginklą – smurtu atplėšia juos nuo ukrainietiškų šaknų, primesdama Rusijos propagandą ir juos militarizuoja“, – sakė M. Tsahkna.
„Tarptautinės bendruomenės pareiga yra toliau daryti visapusišką spaudimą Rusijai, kad kiekvienas vaikas galėtų saugiai grįžti namo ir džiaugtis visaverte vaikyste“, – pabrėžė jis.
M. Tsahkna pažymėjo, kad Estija ėmėsi konkrečių žingsnių, siekdama nustatyti deportuotų vaikų tapatybę, remti jų sugrįžimą ir padėti reabilituoti grįžusius, įskaitant paramą žmogaus teisių centro, kuris buvo atidarytas anksčiau šiais metais, įkūrimui Žytomyre.
Į Rusiją iki šiol neteisėtai išvežta daugiau nei 19 tūkst. ukrainiečių vaikų. 2023-iaisiais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai dėl ukrainiečių vaikų deportacijos ir neteisėto įvaikinimo organizavimo.
Tarptautinė koalicija dėl Ukrainos vaikų sugrąžinimo buvo oficialiai įkurta 2024-ųjų vasario 2-ąją, siekiant koordinuoti bendras Ukrainos ir jos partnerių pastangas. Koalicijai dabar priklauso 41 šalis.
Per JT aukšto lygio savaitę M. Tsahkna taip pat susitiko su estų bendruomene Niujorko Estijos namuose, dalyvavo neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, pasirašė Australijos inicijuotą deklaraciją dėl humanitarinės pagalbos darbuotojų apsaugos ir kalbėjo aukšto lygio renginyje „Pekinas +30“, skirtame moterų teisėms. Jis taip pat surengė dvišalius susitikimus su Maldyvų, Andoros, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministrais, taip pat su Tarptautinės krizių grupės „Comfort Ero“ vadove.
„Kaina per didelė“: Zalužnas pirmą kartą pasisakė apie Kursko operacijos rezultatus
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pirmą kartą pasisakė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kursko srityje rezultatus, pavadindamas jos kainą „pernelyg didele“. Apie tai jis rašo straipsnyje ukrainiečių naujienų portalui „Dzerkalo tyžnia“.
Analizuodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų proveržį Kursko srityje, V. Zalužnas pabrėžė, kad tokios operacijos, „jei jos pateisinamos žmonių aukomis ir turi apibrėžtus tikslus, gali būti vykdomos“.
„Tačiau praktika parodė, kad izoliuotas taktinis proveržis siauroje fronto atkarpoje neatneša reikiamos sėkmės puolantiems. Gynėjai sugebėjo pasinaudoti technologiniais ir taktiniais pranašumais ir laikui bėgant ne tik neleido taktiniam proveržiui virsti operatyviniu laimėjimu, bet ir patys atliko taktinį žengimą į priekį – taip pat be operatyvinio laimėjimo“, – pažymėjo jis.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pabrėžė, kad Kursko operacijos kaina jam nežinoma, „tačiau akivaizdu, kad kaina buvo pernelyg didelė“.
Anksčiau Kursko operacijos rezultatus komentavo dabartinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Jis paaiškino, kad jam pagrindinis uždavinys buvo kuo giliau įsiskverbti į priešo teritoriją ir išlaikyti tas teritorijas.
Ukraina sunaikino 126 iš 152 Rusijos dronų
Ukraina sunaikino 126 iš 152 Rusijos dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo antradienio 18 val. rusai paleido 152 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų dronus iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Šatalovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme. Maždaug 80 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 9 val. Ukrainos oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir centrinėje dalyje numušė arba neutralizavo 126 bepiločius.
Užregistruoti 26 bepiločių orlaivių smūgiai septyniose vietose, numuštų dronų nuolaužos nukrito dviejose vietose.
Rusai paleido 18 nepilotuojamų orlaivių į energetikos infrastruktūros objektą Charkive, dėl to kilo gaisrai, buvo sužeisti keli žmonės, sutriko elektros energijos tiekimas.
Naktį 23 Rusijos dronai puolė Kramatorską. Miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka pranešė, kad 3.20 val. bepilotis kovinis orlaivis pataikė į lauko teritoriją prie gyvenamojo namo, išdaužė langus, apgadino balkonus ir aplinkinių pastatų fasadus.
4.15 val. bepilotis orlaivis „Molnija-2“ pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Viename iš butų kilo gaisras, jį greitai užgesino gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Pranešimų apie aukas negauta.
Kremlius sureagavo į Trumpo teiginius, kad Rusija tapo „popieriniu tigru“
Kremliaus atstovas spaudai Dmirtrijus Peskovas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad Rusija tapo „popieriniu tigru“.
„Rusija jokiu būdu nėra tigras. Vis dėlto Rusija labiau asocijuojasi su meška. Popierinių lokių nebūna“, – sakė D. Peskovas interviu RBC radijui.
Daugiau skaitykite čia.
Kremlius: nėra kitos alternatyvos, kaip tik tęsti puolimą Ukrainoje
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijai „nėra kitos alternatyvos“, kaip tik tęsti 2022 m. pradėtą puolimą Ukrainoje.
„Mes tęsiame specialią karinę operaciją, kad užtikrintume savo interesus ir pasiektume tikslus“, kuriuos nustatė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, RBC radijui sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, vartodamas Maskvos terminą karui Ukrainoje apibūdinti.
„Mes tai darome dėl mūsų šalies dabarties ir ateities. Dėl daugelio ateities kartų. Todėl neturime kitos alternatyvos“, – pridūrė jis.
Cooper: Rusijos nuostoliai Ukrainoje yra 20 kartų didesni nei sovietų – Afganistane
ungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pareiškė, kad Rusija kare prieš Ukrainą patiria katastrofiškų nuostolių, kurie jau 20 kartų viršija Sovietų Sąjungos nuostolius Afganistane.
Ji tai pasakė antradienį kalbėdama aukšto lygio JT Saugumo Tarybos posėdyje.
„Šiame jų pradėtame kare jų [rusų] nuostoliai dabar yra 20 kartų didesni nei sovietų nuostoliai Afganistane. Šiame kare, kurį jie toliau tęsia, jiems sunkiai sekasi verbuoti karius, o kai kuriose vietovėse jų atsargos yra tokios mažos, kad jie griebėsi naudoti praėjusio šimtmečio šeštojo dešimtmečio karinę įrangą“, – kalbėjo Y. Cooper.
Ji perspėjo, kad Vakarai toliau naudos visas įmanomas priemones, nukreiptas prieš Rusijos ekonomiką.
„Todėl Rusijos Federacijos atstovui sakau, kad taikysimės į jūsų silpstančią ekonomiką, į jūsų pajamas iš naftos ir dujų, kuriomis finansuojamas šis karas", – kreipdamasi į Rusijos delegaciją sakė ji.
Y. Cooper pažymėjo, kad Rusijai „karo kaina didėja, o sankcijos darosi vis griežtesnės“.
„Mažėjant pajamoms iš energetikos sektoriaus, mažėja ir valstybės biudžetas, o pajamos iš naftos šiuo metu yra mažiausios per penkerius metus, tačiau mes tuo neapsiribosime. Galite tuo neabejoti“, –pridūrė ji.
Kartu ji pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė tvirtai remia Ukrainą ir rems ją dar ne vieną dešimtmetį.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 970 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 104 550 karių, iš kurių 970 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 201 rusų tanką (+2), 23 285 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 33 095 artilerijos sistemas (+43), 1 496 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 218 oro gynybos sistemų, 426 karo lėktuvus (+2), 345 sraigtasparnius, 62 820 nepilotuojamuosius orlaivius (+334), 3 747 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 62 616 transporto priemonių ir kuro cisternų (+130), 3 973 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukraina smogė Rusijos naftos pramonei: dega gamykla ir siurbimo stotis
Kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas vadina Rusijos ekonomiką „siaubinga“ ir teigia, kad Ukraina gali susigrąžinti visas savo teritorijas, ukrainiečių dronai toliau atakuoja Rusijos naftos pramonę.
„Telegram“ kanale „Astra“ pranešta, kad Baškirijoje, Salavato mieste, Rusijoje, buvo užpulta naftos chemijos įmonė „Gazprom Naftochim Salavat“, kuri užsiima naftos gaminių gamyba.
Vietos gyventojai praneša apie garsius sprogimus. Smūgį patvirtino ir Baškirijos vadovas Radijus Chabirovas.
„Gazprom Naftochim Salavat“ patyrė dar vieną dronų ataką. Nustatome žalos mastą. Vietoje dirba visos avarinės tarnybos, imamės priemonių gaisrui gesinti“, – pranešė jis.
Gamykla yra maždaug už 1400 km nuo sienos su Ukraina.
Taip pat dega ir naftos siurblinė „Zenzevatka“ Volgogrado srityje, praneša „Telegram“ kanalas „Unian“, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis.
Tai tik dar kartą parodo, kaip Ukraina naudoja taikinius Rusijos energetikos infrastruktūroje kaip priemonę kovoti su agresija ir sumažinti karo finansavimą.
Trumpas: Rusijos ekonomika yra „siaubinga“
Savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai D. Trumpas teigė, kad karas Ukrainoje verčia Rusiją „atrodyti blogai“, nes tai „turėjo būti greitas mažas susirėmimas“.
„Tai parodo, kas yra lyderystė, ką bloga lyderystė gali padaryti šaliai, – sakė jis. – Dabar vienintelis klausimas – kiek gyvybių bus prarasta be reikalo abiejose pusėse.“
Prieš susitikimą su V. Zelenskiu D. Trumpas teigė, kad „didžiausia pažanga“ siekiant užbaigti konfliktą „yra ta, kad Rusijos ekonomika šiuo metu yra siaubinga“.
V. Zelenskis teigė pritariantis D. Trumpo raginimui Europos šalims visiškai sustabdyti rusiškos naftos ir gamtinių dujų importą.
„Mes labai gerbiame Ukrainos kovą“, – sakė D. Trumpas V. Zelenskiui, kuris atsakė, kad iš mūšio lauko turi „gerų naujienų“.
Zelenskis: Putinas sutiks derėtis dėl taikos, jei Ukrainos dangus bus apsaugotas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusija būtų priversta pradėti derybas dėl taikos, jei Ukraina kartu su partnerėmis visiškai užtikrintų šalies oro erdvės saugumą.
„Jei galėtume sustiprinti savo oro erdvę bendra sistema ir numušti Rusijos raketas bei dronus, tai priverstų Rusiją nutraukti atakas iš oro, nes viskas galėtų būti numušta. Todėl [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas būtų priverstas susėsti čia [Jungtinėse Tautose] arba kitoje gerbiamoje vietoje ir siekti paliaubų“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad jei „karas danguje būtų nutrauktas, Rusija negalėtų tęsti kovos ant žemės“. V. Zelenskis pridūrė tai aptaręs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir kitais pasaulio lyderiais.
Ukraina smerkia Kinijos krovininio laivo vizitus į Sevastopolio uostą Rusijos okupuotame Kryme
Ukraina antradienį pasmerkė pakartotinius Kinijos krovininio laivo vizitus į Sevastopolio uostą Rusijos okupuotame Kryme, nepaisant Vakarų sankcijų laivams, besišvartuojantiems pusiasalyje.
Laikraštis „Financial Times“ (FT) pirmasis pranešė, kad, remiantis palydoviniais duomenimis, „Guangxi Changhai Shipping Company“ priklausantis laivas „Heng Yang 9“ šiais metais bent tris kartus prisišvartavo Sevastopolyje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė šiuos vizitus, pavadindama juos „šiurkščiu tarptautinės teisės ir Ukrainos įstatymų pažeidimu“.
Ministerija pridūrė, kad laivas su Panamos vėliava „sąmoningai slėpė savo judėjimą, perduodamas melagingus duomenis apie savo maršrutą“.
Vakarų sankcijos, įvestos beveik prieš dešimtmetį, kai Rusija aneksavo Krymą, draudžia laivams švartuotis Juodosios jūros pusiasalio uostuose.
Kinija, didžiausia rusiško iškastinio kuro pirkėja, neprisijungė prie Vakarų įvestų sankcijų, tačiau patarė piliečiams vengti verslo su sankcionuotomis įmonėmis ar bendrovėmis okupuotose Ukrainos teritorijose.
Ukraina teigė, kad išsiuntė oficialią notą Kinijos užsienio reikalų ministerijai ir informavo Tarptautinę jūrų organizaciją.
Pasak FT, Kinijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad ištirs šiuos incidentus, kartu dar sykį patvirtindama piliečiams skirtas gaires.
Zelenskis: Trumpas manimi dabar pasitiki labiau nei Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po pastarųjų įvykių JAV prezidentas Donaldas Trumpas labiau pasitiki juo, o ne Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, šią remarką jis išsakė Niujorke po susitikimo su JAV prezidentu.
V. Zelenskis pažymėjo, kad D. Trumpas anksčiau palaikė tam tikrus santykius ir dialogus su V. Putinu, todėl tikėjo tuo, ką V. Putinas jam sakydavo apie Ukrainą, įskaitant teiginius, kad Rusija netrukus užims visą Donbasą ar net Kijevo vis dar kontroliuojamas Ukrainos dalis. Pasak V. Zelenskio, kalbantis telefonu ar susitikus D. Trumpas kartais pakartodavo šiuos teiginius ir sakydavo, kad dėl to reikia kažką daryti.
Tačiau V. Zelenskis paaiškino, kad laikui bėgant D. Trumpas suprato, jog iš V. Putino gaunama informacija toli gražu neatitinka tikrosios padėties mūšio lauke ir yra toli nuo tiesos. V. Zelenskis sakė, kad dabar Trumpas juo pasitikti labiau.
Kaip pavyzdį jis paminėjo rugsėjo mėnesį vykusį Ukrainos kontrpuolimą prie Dobropilijos, kurio metu Ukrainos gynėjams pavyko išlaisvinti apie 360 kvadratinių kilometrų teritorijos. Jis paaiškino, kad problema yra ne tik atgautų kvadratinių kilometrų skaičius, bet ir Rusijos skleidžiamas naratyvas, pabrėždamas, kad pergalių negalima pateikti kaip nuostolių.
Pasak V. Zelenskio, tai padarė tam tikrą poveikį Ukrainos partneriams.
V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas buvo surengtas Niujorke vykusios JT Generalinės Asamblėjos 80-osios sesijos kuluaruose.
NYT: keisdamas retoriką Trumpas atsiriboja nuo karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai ir staigiai pakeitė savo poziciją dėl karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Ukraina, remiama Europos, gali susigrąžinti visas okupuotas teritorijas.
Kaip rašo „The New York Times“ (NYT), Trumpas niekaip nepaaiškino tokio staigaus nuomonės pakeitimo priežasčių, todėl kyla nuogąstavimų, kad jis taip bando pasitraukti iš šio konflikto.
„Kai kurie Europos pareigūnai įtaria, kad atsiribodamas nuo karo JAV prezidentas nusiplauna rankas nuo konflikto sprendimo, kurį jis kažkada pažadėjo per kelias dienas ar savaites“, – rašoma leidinyje.
Leidinys primena, kad per aštuonis savo prezidentavimo mėnesius D. Trumpas nuolat keitė poziciją Ukrainos klausimu. Vasarį jis kritikavo V. Zelenskį Ovaliajame kabinete, vėliau jis bandė įsiteikti V. Putinui ir išskleidė jam raudoną kilimą Aliaskoje.
„Dabar jo žodžiai skambėjo taip, tarsi jis vėl stojo Ukrainos pusėn, tuo pačiu pasitraukdamas į antrą planą ir baigdamas žodžiais: „Linkiu abiem šalims visko geriausio“, – rašo NYT.
Kodėl Trumpas staiga pakeitė savo poziciją dėl Ukrainos? Įvardijo 4 priežastis
„Sky News“ leidinys nurodė keletą priežasčių, kodėl Trumpas staiga perėjo nuo spaudimo Ukrainai, reikalaudamas atiduoti teritorijas, prie pareiškimų, kad ji gali susigrąžinti visą savo žemę.
Pirma, tai gali būti susiję su karinėmis ir ekonominėmis realijomis vietoje – Rusijos nuostoliais ir Ukrainos atsparumu. Taip pat svarbūs veiksniai yra sąjungininkų spaudimas ir Trumpo noras išvengti Senato kritikos.
Daugiau skaitykite čia.
„Gali viską kardinaliai pakeisti“: Zelenskis atskleidė pokalbio su Trumpu detales
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Niujorke susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Ukrainos valstybės vadovas atskleidė kai kurias savo pokalbio su Amerikos lyderiu detales, rašo „Unian“.
„Esu labai dėkingas Trumpui. Dabar negaliu pasidalinti konkrečiomis detalėmis. Trumpas turi labai svarbios informacijos apie padėtį fronte. Aš pateikiau Trumpui informaciją apie dabartinę padėtį mūšio lauke: nuo pat pradžių norėjau, kad jis suprastų ir pajustų tai, ką jautėme mes. Kalbėjome apie Rusijos karių demoralizaciją“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją.
V. Zelenskis JAV prezidentui taip pat sakė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bandys išplėsti karą. Tačiau šįkart, kai Ukrainos lyderis sakė, kad Kremliaus vadovas nelauks karo Ukrainoje pabaigos, o ieškos silpnų vietų Europoje ir NATO šalyse, Trumpas su juo sutiko.
„Jis (Putinas, – red.) bandys tai padaryti. Aš pažymėjau, kad nežinau, kokį formatą jis pasirinks, nes yra ir kibernetinės atakos, ir kiti metodai. Jis naudoja įvairių tipų tolimus dronus, kad patikrintų Europos pasirengimą. Nežinau, kokią šalį jis pasirinks, bet Europa yra pasirengusi“, – tęsė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Donaldas Trumpas yra tas, kuris „gali viską kardinaliai pakeisti“.
Rubio: Rusijos veiksmai privertė Trumpą pakeisti požiūrį į Maskvą
Rusija vilkina taikos procesą su Ukraina ir tai paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pakeisti kursą Maskvos atžvilgiu, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.
D. Trumpas parodė „nepaprastą kantrybę“, tikėdamasis diplomatinio proveržio, sakė M. Rubio. Dėl to ne tik įstrigo derybos, „bet mes įžengėme į laikotarpį, kai padėtis, atrodo, gali net paaštrėti, nes per pastarąsias kelias naktis ir anksčiau regėjome istoriškai didžiausią smūgių skaičių“, sakė M. Rubio.
„Dabar taip pat stebime įsiveržimus į kaimyninių šalių oro erdvę tiek dronais, tiek lėktuvais“, – pridūrė jis.
M. Rubio perspėjo Maskvą dėl galimų ekonominių sankcijų ir pabrėžė, kad Vašingtonas gali toliau tiekti ginklus Kyjivui.
„Prezidentas yra labai kantrus žmogus. Jis labai įsipareigojęs taikai, bet jo kantrybė nėra begalinė“, – sakė M. Rubio.
Jis taip pat priminė, kad D. Trumpas ne kartą sakė turintis galimybes primesti Rusijai papildomas ekonomines išlaidas, kad priverstų nutraukti karą.
Anksčiau D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina „pajėgi“ susigrąžinti visą Rusijai prarastą teritoriją. JAV prezidento komentarai jo platformoje „Truth Social“ žymi reikšmingą jo požiūrio į Rusijos pradėtą karą pokytį, D. Trumpas juos paskelbė netrukus po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Niujorke, vykstant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatams.
Anksčiau D. Trumpas ne kartą buvo užsiminęs, kad Kyjivui teks padaryti didelių nuolaidų Rusijai, kad karas būtų baigtas.
Donaldas Trumpas: Ukraina gali atsikovoti visą teritoriją iš Rusijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Ukraina gali atsikovoti visą teritoriją iš Rusijos ir net dar daugiau, iš esmės pakeisdamas savo ankstesnę retoriką, kad Kyjivas turėtų atsisakyti karo tikslų.
„Manau, kad Ukraina, remiama Europos Sąjungos (ES), yra pasirengusi kovoti ir susigrąžinti visą Ukrainą jos pradinėje formoje“, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Niujorke.
Pavadinęs Rusiją „popieriniu tigru“, susidūrusiu su ekonominiu pavojumi, D. Trumpas pridūrė, kad Ukraina galėtų „atgauti savo šalį pradine forma ir, kas žino, galbūt net žengti toliau!“
Zelenskis: Kinija gali priversti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje pareiškė, kad Kinija gali daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą jo šalyje.
Taip jis kalbėjo po JAV raginimo Pekinui ir kitiems nustoti pirkti rusišką naftą.
Kinija nėra konflikto šalis, tačiau Kyjivas jau seniai skundžiasi, kad Pekinas tiekia Maskvai prekes, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą, ir toliau perka rusišką energiją.
„Čia taip pat atstovaujama Kinijai, galingai šaliai, nuo kurios Rusija dabar visiškai priklauso“, – Tarybai, kurios nuolatinė narė yra Kinija, sakė V. Zelenskis.
„Jei Kinija tikrai norėtų, kad šis karas liautųsi, ji galėtų priversti Maskvą nutraukti invaziją. Be Kinijos Putino Rusija būtų niekas“, – pridūrė jis.
„Vis dėlto per dažnai Kinija tyli ir elgiasi atitolusiai, užuot aktyviai pasisakiusi už taiką“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
Pekinas griežtai neigia, kad tiekia Rusijai medžiagas, skirtas naudoti šios karui Ukrainoje, ir siekia save pateikti kaip nešališką tarpininką, pasirengusį padėti išspręsti konfliktą.
„Nuo pat pirmosios krizės dienos Kinija laikosi objektyvios, nešališkos pozicijos, raginančios nutraukti karo veiksmus ir pasisakančios už taikos derybas siekiant politinio susitarimo“, – sakė Kinijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Geng Shuang.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino Kiniją ir Indiją „pagrindinėmis Rusijos karo Ukrainoje rėmėjomis“, nes jos toliau perka ir naudoja rusišką naftą.
Zelenskis gyrė Trumpo toną: „Jis rems Ukrainą iki karo pabaigos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį gyrė „didelį pokytį“ Donaldo Trumpo pozicijoje, JAV prezidentui pareiškus, kad Kyjivas gali susigrąžinti kiekvieną Rusijos armijos užgrobtos teritorijos centimetrą.
„Šis Trumpo įrašas yra didelis pokytis“, – per spaudos konferenciją Jungtinėse Tautose sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje D. Trumpo komentarus jo „Truth Social“ tinkle.
D. Trumpas antradienį po susitikimo su V. Zelenskiu pareiškė manantis, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užimtas teritorijas – tai dramatiškas pokytis, palyginti su Amerikos lyderio pakartotiniais raginimais Kyjivui nusileisti, kad baigtųsi karas.
„Manau, kad Ukraina, remiama Europos Sąjungos, yra pasirengusi kovoti ir susigrąžinti visą Ukrainą jos originalia forma, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas. – Su laiku, kantrybe ir Europos, o ypač NATO, finansine parama, pradinės sienos, nuo kurių prasidėjo šis karas, yra labai tikėtina galimybė.“
V. Zelenskis „Fox News“ taip pareiškė, kad jo santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu žymiai pagerėjo ir tapo labiau suderinti dėl to, kaip kariauti su Rusija.
„Manau, kad mūsų santykiai yra geresni nei anksčiau. Gerai, kad mes dažnai skambinome vienas kitam ir susitikdavome, o tai, kad Putinas tiek daug kartų melavo prezidentui Trumpui, taip pat turėjo įtakos mūsų santykiams“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat paminėjo, kad žvalgybos duomenys, kuriais keičiasi Kyjivas ir Vašingtonas, dabar yra labiau suderinti, o tai, jo nuomone, yra svarbu priimant sprendimus mūšio lauke.
„Rems Ukrainą iki karo pabaigos“
Jis taip pat teigiamai įvertino pastaruoju metu pasikeitusį D. Trumpo toną.
„Prezidentas Trumpas buvo labiau teigiamas šiuo klausimu ir parodė, kad nori remti Ukrainą iki pat pabaigos“, – sakė Zelenskis.
„Aš labai teigiamai įvertinau signalus iš šalies, kad Trumpas ir Amerika bus su mumis iki karo pabaigos“.
Jis taip pat pridūrė, kad D. Trumpo pozicija pasikeitė teritorinių nuolaidų klausimu.
„Manau, kad šiandien jis supranta, kad mes negalime tiesiog keistis teritorijomis. Tai neteisinga“, – sakė Zelenskis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kita propagandistė Jekaterina Andreevna plauna smegenis babuškom ir diedam, kad NATO grėsmė, o pati po darbo keliauja į kurortus NATO šalyse, nes ji žino kad v balotach nėr ką veikt.
Tuo tarpu senas pirdyla Trampas davė kalbą JT asamblėjoje. Praktiškai iš jo burnos ėjo kliedalai, kiti spėja, gal paracetamolio senis padaugino.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Rusų raketos smigo į Ukrainos kariuomenės mokymų centrą: yra aukų
Per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos kariuomenės mokymų centrą, Kyjivo kariniais duomenimis, yra aukų. Be kita ko, smogta dviem „Iskander“ tipo balistinėmis raketomis, Kyjive pranešė sausumos dalinių vadovybė. Esą „pataikyta tiksliai“ į slėptuvę.
Duomenys apie aukų skaičių ir vietą nenurodomi.
Ukrainos karinės oro pajėgos prieš tai pranešė apie raketų ir dronų atakas Černihivo srityje į šiaurę nuo Kyjivo, kur kariuomenė turi mokymų centrą.
Per panašius smūgius prieš mokymų poligonus liepą žuvo trys žmonės ir 18 buvo sužeista, rugpjūtį žuvo vienas žmogus ir 23 buvo sužeisti.