Maskva neigia visus teiginius, kad šalis ruošiasi karui su Vakarais, tačiau paskutiniai Rusijos veiksmai byloja ką kita ir kelia baimę, jog provokacijos gali greitai virsti rimtesniais kariniais veiksmais.
Vokietijos vyriausiasis chirurgas Ralfas Hoffmannas teigia, kad sužalotų karių skaičius priklausytų nuo karo intensyvumo ir nuo to, kurios karinės pajėgos dalyvautų.
„Realistiškai kalbame apie maždaug 1 tūkst. sužalotų karių per dieną“, — sako chirurgas.
„Karo pobūdis labai pasikeitė“
Europos kariuomenės ir jų medicinos daliniai suaktyvino pasiruošimus galimam konfliktui su Maskva. Vokietija taip pat nuolat atnaujina savo žinias, įtraukdama pamokas, gautas iš karo Ukrainoje.
„Karo pobūdis labai pasikeitė nuo invazijos į Ukrainą“, — teigia chirurgas, atkreipdamas dėmesį, kad dabar didžiąją dalį sužalojimų sudaro ne šautinės žaizdos, o nudegimai ir kitos sprogimų sukeltos žaizdos, dažnai susijusios su dronų atakomis.
Ukrainiečių kariai „dronų koridorių“, kuris driekiasi apie 10 km į abi fronto puses, vadina mirties zona. Nuotoliniu būdu valdomi dronai be didelių pastangų greitai neutralizuoja tai, kas pasitaiko kelyje.
„Ukrainiečiai dažnai net negali evakuoti sužeistųjų pakankamai greitai, nes dronų zvimbimas girdimas visur“, — pasakojo R. Hoffmannas.
Kariams prireiks apie 15 tūkst. lovų
Ukraina šiuo metu karių pervežimui naudoja sanitarinius traukinius. Vokiečių chirurgas teigė, jog ukrainiečiams labai reikalingas transportas, kuriuo būtų galima lengviau gabenti sužeistus karius. Būtent dėl šios priežasties Vokietijos kariuomenė skiria didelį dėmesį traukiniams, autobusams ir lėktuvams.
Chirurgas apskaičiavo, kad iš bendros Vokietijos ligoninių talpos, siekiančios iki 440 tūkst. lovų, kariams prireiks apie 15 tūkst.
Šalys rizikuoja „įtampos eskalacija“
Primename, jog Rusija pirmadienį neigė, kad jos lėktuvai pažeidė NATO oro erdvę, ir įspėjo, esą tokius kaltinimus reiškiančios šalys rizikuoja „įtampos eskalacija“.
Trys Rusijos naikintuvai penktadienį įskrido į NATO narės Estijos oro erdvę ir ten išbuvo 12 minučių, kol buvo išlydėti NATO lėktuvų, pranešė Talinas.
Naikintuvai MiG-31, kurie skrido virš Suomijos įlankos, buvo išjungę savo atsakiklius ir nesusisiekė su Estijos oro eismo kontrole, pridūrė Baltijos šalis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį neigė Estijos pateiktą įvykių versiją teigdamas, esą Rusijos karinės pajėgos veikia „griežtai laikydamosi tarptautinės teisės, įskaitant tą, kuri susijusi su skrydžiais“.
„Mes manome, kad tokie pareiškimai yra tušti, nepagrįsti ir yra tęsinys (Estijos – ELTA) visiškai nesustabdomos politikos, kuria siekiama eskaluoti įtampą ir provokuoti konfrontacinę atmosferą“, – žurnalistams aiškino D. Peskovas.
Estijai pareikalavus skubių diskusijų pagal NATO aljanso steigimo sutarties 4 straipsnį, šalių narių deleguoti nuolatiniai atstovai antradienį susirinks aptarti oro erdvės pažeidimą.
4-uoju straipsniu šį mėnesį jau pasinaudojo Lenkija, kai jos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
