Karas Ukrainoje

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad po pastarųjų oro erdvės pažeidimų Lenkijoje ir incidentų Rumunijoje Rusija turi patirti didesnį spaudimą ir perspėjo Maskvą, kad NATO reakcija bus griežta. „Rusija turi žinoti: mes visada reaguosime. Mes neleisime, kad mums būtų daromas dar didesnis karinis spaudimas“, – sekmadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF kalbėjo J. Wadephulas.

Rusijos naftos perdirbimo gamykla Kirišio mieste, Leningrado srityje, uždarė pagrindinį technologinį padalinį po Ukrainos dronų atakos, pirmadienį, rugsėjo 15 d., pranešė „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gilėja humanitarinė katastrofa – gyventojai jau ne vienerius metus kovoja su vis didėjančiu geriamojo vandens trūkumu. Susprogdinta Kachovkos užtvanka, sugriauta infrastruktūra ir okupacinės valdžios abejingumas paliko milijonus žmonių be patikimo vandens tiekimo, o kai kur vanduo iš čiaupo – geltonas, dvokiantis ir pavojingas sveikatai.

Lenkija gali manyti, kad Rusija ją „bando“, sakė Lenkijos naikintuvo „F-16“ pilotas Lukaszas Piatekas iš Lenkijos karinių oro pajėgų vadavietės Debline, komentuodamas trečiadienį Maskvos įvykdytą pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą per didelio masto puolimą Ukrainoje.

Pasiųsdamas į Lenkiją ne mažiau nei 19 bepiločių orlaivių, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas aiškiai parodė, kad artimiausiu metu neketina nutraukti karo su Vakarais.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos ir Specialiųjų operacijų pajėgų kovotojai įvykdė keletą unikalių savo sudėtingumu operacijų, sutrikdydami geležinkelių eismą maršrutais Oriolas-Kurskas ir Sankt Peterburgas-Pskovas.

Daugiau nei pusė vokiečių mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijų dėl taikos, rodo nauja apklausa. Tuo metu JAV ir Rusijos lyderiai apsikeitė griežtais pareiškimais dėl NATO karių buvimo Ukrainoje. Daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti Rusijos okupuotų teritorijų, jei tai padėtų pasiekti taikos susitarimą. Apie tai skelbia „Welt“, remdamasis viešosios nuomonės tyrimų instituto „Forsa“ atliktos apklausos duomenimis.

Šeštadienį Ukraina pareiškė, kad vieną dieną ketina surengti „Invictus“ žaidynes po to, kai Kijeve netikėtai apsilankė šio sporto renginio įkūrėjas princas Harry. „Invictus“ fondas, kuris remia sužeistus veteranus ir kariškius, kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti situaciją. Ukraina negali rengti „Invictus“ žaidynių dėl 2022-aisiais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos, tačiau nori pritraukti kultūrinių renginių kai baigsis karas.

Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis ir JAV prezidento pasiuntinys Keithas Kelloggas susitiko Kyjive, kad aptartų galimą Ukrainos gynybos pajėgų aprūpinimą naujomis oro gynybos sistemomis „Patriot“ ir atitinkamais šaudmenimis. Kaip praneša „Ukrinform“, D. Šmyhalis apie tai paskelbė platformoje „Telegram“. „Man buvo malonu Kyjive susitikti su JAV prezidento pasiuntiniu generolu Keithu Kelloggu“, – parašė D. Šmyhalis.

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Kaja Kallas mano, kad vien kalbos apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas reiškia žengti į Rusijos spąstus, rašo „Evropeiskaja pravda“. K. Kallas pažymėjo, kad klasikinė Rusijos derybų taktika susideda iš trijų etapų: pirmiausia Maskva reikalauja to, kas jai niekada nepriklausė, vėliau seka ultimatumai ir grasinimai panaudoti jėgą, o galiausiai mobilizuojami Vakarų balsai, pasirengę pasiūlyti Rusijai bū...

Ukraina praneša, kad po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų sustabdė Rusijos puolimą Ukrainos šiaurės rytuose. „Šiandien galime teigti, kad mūsų pajėgos visiškai sužlugdė Rusijos puolamąją operaciją (Sumų srityje)“, – platformoje „Telegram“ po konsultacijų su kariuomenės vadovybe, įskaitant kariuomenės vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį, parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kovos pasienio ruožuose tęsiasi, tačiau Rusijos pajėgos nebegali pulti, pažymėjo V. Zelenskis.

Ukrainos dronas šeštadienį pataikė į vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Ufoje, sukeldamas gaisrą, tačiau pareigūnai teigia, kad žala nedidelė, o žmonės nenukentėjo.

JAV ragins savo sąjungininkus Didžiojo septyneto grupėje įvesti iki 100 proc. siekiančius muitus Kinijai ir Indijai už jų perkamas Rusijos naftos atsargas, skelbia „Bloomberg“. Šių veiksmų ketinama imtis siekiant įtikinti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje. Vardija, kokių priemonių planuoja imtis Trumpas JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Putino atžvilgiu „greitai baigiasi“, ir pagrasino naujomis ekonominėmis sankcijomis.

Ukrainos gynėjai sugebėjo visiškai sustabdyti Rusijos puolimo operaciją Sumų srityje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, šią informaciją nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. „Esu dėkingas visiems mūsų kariams, seržantams ir karininkams, kurie vykdo kovines užduotis atitinkamuose rajonuose ir daro ženklius nuostolius rusams“, – penktadienį pranešė V. Zelenskis.

Ukraina neplanuoja atiduoti Rusijai savo teritorijos mainais į tuščius pažadus baigti karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Atiduoti Putinui vieną ar kitą Ukrainos žemę, kad jis sustabdytų karą – to nebus. Ir tai nėra sprendimas. Tai pauzė. Kaip po 2008 m. ir Gruzijos. Kaip po 2014 m. ir Krymo bei Donecko“, – sako jis. V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainai reikia garantuotos karo pabaigos. „Mums, Ukrainai, Ukrainos vaikams reikia garantuoto saugumo.

Varšuva neslepia nepasitenkinimo Vašingtono reakcija į Rusijos dronų provokaciją. Ir premjeras Donaldas Tuskas, ir ministras Radoslawas Sikorskis neigia naujausią Donaldo Trumpo pareiškimą, esą dronai Lenkijoje galėjo būti tiesiog klaida. R. Sikorskis ragina D. Trumpą nepamiršti pažado ginkluoti Ukrainą, kad ši smūgiuotų Rusijos naftos gamykloms. Tiesa, Ukraina tai daro nieko nelaukdama – šią naktį ukrainiečiai sėkmingai atakavo „Lukoil“ gamyklą Smolenske ir rusų uostą Leningrado srityje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad po dronų incidento Lenkijoje, į Ukrainą atvyks karinė lenkų delegacija, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis pranešė penktadienį spaudos konferencijoje su Danijos užsienio reikalų ministru Larsu Lokke. „Ketvirtadienį laukiame karinės delegacijos iš Lenkijos atvykimo, kad jie galėtų dirbti su mūsų kariais. Šiandien tik Ukraina turi reikiamą patirtį, kaip atremti tokius iššūkius“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pajuokavo, kad JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas yra ne ką prastesnė oro gynybos priemonė nei „Patriot“, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo penktadienį Kyjive. V. Zelenskis ketvirtadienį priėmė K. Kelloggą. „Noriu ypač padėkoti generolui Kellogui. Anksčiau to nežinojome, bet paaiškėjo, kad JAV turi ne blogesnę oro gynybą nei „Patriot“. Apie tai tikrai kalbama kiekvieną kartą, kai jūs čia esate.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalies sąjungininkai turėtų spausti Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo Rusijos kolega Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti visą Ukrainą, įstrigus Vašingtono pastangoms sustabdyti rusų invaziją.  „Putino tikslas – okupuoti visą Ukrainą. Ir kad ir ką jis kam nors sakytų, akivaizdu, kad jis tiesiog nebegali sustabdyti karo mašinos, nebent būtų priverstas iš esmės pakeisti savo asmeninius tikslus“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.

Per Rusijos atakas Ukrainos pasienio regione Sumuose žuvo trys žmonės, penktadienį pranešė pareigūnai. Dar penki žmonės buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ parašė šio regiono gubernatorius Olehas Hryhorovas ir kartu pridūrė, kad Rusija panaudojo bepiločius orlaivius ir raketas. Ukrainos oro pajėgos informavo, kad Rusijos kariuomenė naktį puolė pasitelkdama 40 bepiločių orlaivių. Pasak jų, 33 bepiločiai buvo sunaikinti, o trijose vietose būta šešių smūgių.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, penktadienį viešėdama Kyjive ir pirmą kartą naujose pareigose išvykusi vizito į užsienį, paskelbė apie sankcijas Rusijai. 100 naujų sankcijų įvestos Maskvos kariniam ir energetikos sektoriams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija. Y. Cooper penktadienio rytą atvyko į Kyjivą, kur miesto geležinkelio stotyje ją pasitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Kremlius atmetė Vakarų nuogąstavimus dėl penktadienį prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2025“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kaimyninės šalys įprastomis aplinkybėmis tiesiog stebėtų viena kitos karines pratybas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. „Tačiau dabar Vakarų Europa mūsų atžvilgiu laikosi priešiškos pozicijos, o tai šiose šalyse sukelia emocinę perkrovą“, – tvirtino jis.

Rusija penktadienį apkaltino Ukrainą, kad ši paleido bepilotį orlaivį į atominę elektrinę, kartu Maskva pareiškė numušusi daugiau kaip 200 Ukrainos dronų per vieną didžiausių Kyjivo naktinių atakų. Ukraina jau daug mėnesių rengia atsakomuosius dronų smūgius prieš Rusijos energetikos objektus, vadindama juos teisingu atsaku į pačios Maskvos vykdomus jos miestų ir elektros tinklų apšaudymus.

Japonija penktadienį išplėtė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir įšaldė daugiau asmenų ir grupių turto bei sumažino rusiškos naftos kainos viršutinę ribą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Tokijas įšaldys 14 asmenų ir 51 organizacijos, įskaitant Rusijos pareigūnus, bendrovių vadovus ir prorusiškus veikėjus Ukrainoje, turtą.

Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose „Zapad-2025“, skaičius yra mažesnis nei 2023 m., kai Rusija Baltarusijoje dislokavo apie 10–12 tūkst. kareivių, per televiziją sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nematome didelių Rusijos pajėgų. Teroristinė valstybė šioms pratyboms atsiuntė dalinius, kareivius ir įrangą, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis net nei 2023 m., kai Baltarusijoje buvo apie 10 tūkst.–12 tūkst.

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Kyjive pasirodė netikėti svečiai – Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir princas Harry. Abu jie atvyko išreikšti paramos Ukrainai, pristatyti naujas pagalbos iniciatyvas ir dar kartą pasiųsti aiškią žinutę Maskvai, rašo „Kyiv Independent“. Sikorskio vizitas surengtas praėjus kelioms dienoms po didžiausio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę per masinį smūgį Ukrainai. Lenkijos pareigūnai šį incidentą apibūdina kaip „tyčinį“ išpuolį ir provokaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką, kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis. V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putino išsilavinimas nė kiek nepaveikė Kremliaus vadovo taip, kad šis nesukeltų karų, rašo „Unian“. „Visi mes galime rasti informacijos apie Putino mokytojus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo kantrybė Rusijos vadovo Vladimiro Putino atžvilgiu senka, ir užsiminė apie griežtas sankcijas dėl karo Ukrainoje, tuo pačiu metu teigdamas, kad Kyjivas taip pat turi eiti į kompromisą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dronų ataka prieš Lenkiją galėjo būti klaida. Ketvirtadienį jis apie tai trumpai pakomentavo žiniasklaidai. „Tai galėjo būti klaida. Bet nepaisant to, aš nesu patenkintas niekuo, kas susiję su visa ta situacija“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog tai greitai baigsis.

NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis. Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje. Taip pat bus imtasi politinių priemonių. Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šalį valdo iš specialiai sukurtų operatyvinių buveinių tinklo – būdamas viename iš šių bunkerių Kremliaus vadovas dėl sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu įsakė suimti Evaną Gershkovichių, rašoma Drew Hinshaw ir Joe Parkinsono knygoje. Apie tai pranešė „The Times“, kurio informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“. Straipsnyje teigiama, kad 2023 m. kovą Kremliaus diktatorius prisijungė prie vaizdo skambučio, kad koordinuotų dar vieno JAV piliečio suėmimą.

Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija nesileis įbauginama Rusijos dronų. K. Nawrockis apsilankė 31-ojoje taktinėje oro bazėje Poznanėje–Kšesine, vidurinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyje, praėjus dienai, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.  „Mes, lenkų tauta, esame tauta, kurios 1920-aisiais nesugebėjo įbauginti prie Varšuvos vartų stovėjęs sovietų kareivis.

Lenkijai paskelbus, kad jos oro erdvėje buvo numušta keliolika Rusijos bepiločių orlaivių, Vokietija nusprendė didinti savo įsipareigojimus rytiniame NATO sparne, naikintuvais vykdydama papildomas stebėjimo operacijas. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius sakė, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – „padidins ir išplės“ virš Lenkijos vykdomas oro policijos funkcijas.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą 2026–2027 metų laikotarpiui. Ukraina, daugiau nei trejus metus kovojanti su plataus masto Rusijos invazija, šiuo metu siekia didesnės sąjungininkų paramos, kad galėtų atremti Maskvos puolimą. „Tai rodo, kad mūsų parama Kyjivui yra tvari“, – spaudos konferencijos metu sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.

Rusijos dronų ataka Lenkijoje tam tikra prasme primena 2014-ųjų įvykius Kryme, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, rašo UNIAN. „Mano nuomone, baisiausia tai, kad šis puolimas primena Krymą. Psichologiškai. Kuo tai skiriasi? Tiesiog dabar vyksta technologinis karas. Dabar nereikia žmonių žaliose uniformose, „žaliųjų žmogeliukų“, kaip juos vadino, kurie tiesiog įžengė į jūsų teritoriją.

NATO išleido mažiausiai 1,2 milijono eurų, kad numuštų pigius Rusijos dronus, kurie praėjusią naktį įskrido į Lenkijos teritoriją, rašo „Bild“. Pažymima, kad Lenkijoje oro erdvės apsaugai buvo panaudoti, be kita ko, modernūs naikintuvai F-35 iš Nyderlandų ir priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ iš Vokietijos. NATO nustatė, kad trys rusų dronai buvo sunaikinti dviem naikintuvais F-35. Ketvirtasis rusų dronas – dar neaišku.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai trečiadienį priėmė gynybos politikos įstatymą, kurio bendra suma siekia 892,6 mlrd. JAV dolerių. Dokumente numatyta skirti 400 mln. dolerių pagalbai Ukrainai saugumo srityje. „The New York Times“ rašo, kad įstatymo projekto tikslas – sutvarkyti ir modernizuoti Pentagono karinių poreikių nustatymą ir tenkinimą. Be to, dokumentas turėtų sustiprinti karinę parengtį, padidinti JAV karių atlyginimus, taip pat uždrausti lyties patvirtinimo paslaugas kariams.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Juodojoje jūroje prie Novorosijsko Ukrainos kariai aptiko ir atakavo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laivą. Pažymima, kad priešas turi tik keturis tokius laivus.

Pirmą kartą NATO pajėgos įsitraukė į kovą su Rusija, kad numuštų jos dronus, kurie įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Tai parodė, kokią riziką pasirengęs prisiimti Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kad patikrintų NATO ryžtą, atkaklumą ir pasirengimą karo Ukrainoje su Vakarais eskalavimui, rašo „The Telegraph“. O tai, kad suprato, jog gali peržengti raudonąsias linijas ir būti nenubaustas – V. Putino pergalė. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad NATO renkasi neeskaluoti konflikto.

Ketvirtadienio naktį rusofašistai atakavo Sumus dronais. Smūgio sulaukė ir mokymo įstaiga. Apie vidurnaktį dronai pataikė į vienos iš miesto mokymo įstaigų teritoriją. Mokyklos pastatai buvo smarkiai apgadinti ir iš dalies sunaikinti, viename iš jų kilo gaisras. Gelbėtojai greitai užgesino visus gaisro židinius ir apžiūrėjo smūgio vietą. Smūgio banga apgadino transporto priemones, taip pat išdaužė langus netoliese esančiuose daugiabučiuose namuose.

Karas Ukrainoje gali užsitęsti dar mažiausiai dvejus metus – tokią nuomonę duodama interviu Ispanijos žiniasklaidai išsakė Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją buvo pirmieji koordinuoti ir apgalvoti veiksmai prieš NATO šalį, siekiant įbauginti Europą ir priversti ją nebeteikti paramos Ukrainai. Prancūzijos aviacijos ir kosmoso ekspertas Xavieras Tytelmanas tai pareiškė interviu „Ukrinform“. „Šį kartą tai pirmoji koordinuota, tyčinė ir masinė Rusijos bepiločių orlaivių ataka prieš NATO valstybę narę“, – pabrėžė jis.

Rusijos statytinių valdžia apsišaukėlių Donecko Liaudies Respublikoje sulaikė buvusį kareivį, įtariamą išprievartavus ir nužudžius devynerių metų mergaitę, praneša portalas E1.ru ir platformos „Telegram“ kanalas „Ostorozhno, Novosti“, kurių paskelbtą informaciją cituoja naujienų portalas „Meduza“. Artimųjų teigimu, vaikas, kuris pranešimuose įvardijamas kaip Katia D., dingo rugsėjo 5 d. Jenakijevo mieste, kai išėjo į lauką pažaisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.