Visoje Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Maskva nesugeba užtikrinti vieno iš pagrindinių poreikių žmonėms, kuriuos esą „išvadavo“ – geriamojo vandens, rašo „Kyiv Independent“.
Dėl daugelį metų trukusios infrastruktūros nepriežiūros ir karo padarytos žalos Luhansko ir Donecko srityse vandens tiekimo sistema beveik neveikia.
Tuo tarpu neseniai okupuotose Chersono ir Zaporižios srityse 2023 m. birželį Rusijos pajėgos susprogdino Kachovkos užtvanką, todėl rezervuarai beveik ištuštėjo.
Okupuotame Krymo pusiasalyje, kuris iš dalies aprūpinamas tais pačiais rezervuarais, po antros iš eilės sausros metų taip pat gresia rimtas vandens trūkumas.
„Atrodo, kad žmones sąmoningai laiko išgyvenimo režime, kad jie būtų užsiėmę eilėmis prie vandens ir neturėtų laiko galvoti apie politiką, pasipriešinimą ar protestus“, – sakė okupuotose teritorijose gyvenantis „Yellow Ribbon“ judėjimo aktyvistas.
Krizė Ukrainoje paaštrėjo, kai Putinas pareikalavo dar daugiau teritorijų
Vis gilėjanti krizė paaštrėjo tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo dar daugiau Ukrainos teritorijos mainais už galimą JAV tarpininkaujamą taikos susitarimą. Pasak pranešimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko perduoti Maskvai visą kontrolę iš dalies okupuotose Luhansko ir Donecko srityse.
Tačiau vandens trūkumas pirmiausia yra tiesioginis Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinys. Nors Kremlius pripažįsta šią problemą, jis nesiėmė tinkamų priemonių jai išspręsti.
Okupuotose teritorijose vis dar galima nusipirkti buteliuose parduodamo geriamojo vandens, tačiau dėl nuolat augančios paklausos kainos kasdien kyla. Pigiau kainuojantis vandentiekio vandens virinimas ir filtravimas daugeliui žmonių jau nebėra išeitis.
„Kadangi vanduo iš čiaupo yra geltonas, dvokia ir yra blogos kokybės, mes perkame geriamąjį vandenį, bet jis tikrai nepigus“, – pasakojo Luhansko gyventoja.
„Mes beveik visiškai neturime vandens“
Didžiausia krizė jaučiasi Donecko ir Luhansko srityse, kurias Rusija okupavo dar 2014 m.
„Problema tokia rimta, kad nuo ryto iki vakaro negali galvoti apie nieką kitą“, – sakė Donecko mieste gyvenanti partizanų grupės „Zla Mavka“ narė.
„Donecke, Kirovskio rajone, mes beveik visiškai neturime vandens. Anksčiau bent pusvalandį tekėdavo silpna srovė, dabar čiaupas gali būti sausas visą dieną“, – pridūrė ji.
V. Putinas pats pripažino šią problemą – per susitikimą su neteisėtos okupacijos administracijos vadovu Denisu Pušilinu jis aptarė „krizinę situaciją“ ir pritarė vandens kainų mažinimui.
Vandens tiekimo problemos Donecke prasidėjo dar 2014 m., prasidėjus Rusijos okupacijai. Tada vanduo buvo tiekiamas pagal grafiką, kuris išliko nepatikimas iki šiol.
„Koks tai grafikas, jei tavo vaikai neturi net geriamojo vandens?“ – piktinosi partizanų grupės narė.
Situaciją dar labiau paaštrino 2022 m. prasidėjęs plataus masto Rusijos įsiveržimas.
„Rusija invazijos metu sunaikino pagrindines filtravimo stotis, užtvankas ir kanalą. Jų bandymas pakeisti sistemą nauju vamzdynu nepavyko – jis negali patenkinti poreikių“, – aiškino Europos politikos analizės centro (CEPA) Demokratinio atsparumo programos ekspertė Elina Beketova.
Dėl prastos padėties net vaikai pradėjo filmuoti vaizdo įrašus, skirtus V. Putinui, ir skelbti juos socialiniuose tinkluose.
Kaimyninės Luhansko srities gyventojai taip pat gyvena su nuolatiniu vandens trūkumu.
„Kai prasidėjo karo veiksmai, vanduo buvo nutrauktas trims mėnesiams. Tai buvo tikra katastrofa“, – pasakojo dabar Ukrainos valdžioje esančioje teritorijoje gyvenanti moteris iš Luhansko. Jos tėvai liko okupuotame mieste.
„Mano pagyvenę tėvai 2014 m. eidavo prie bažnyčios semtis vandens iš šulinio. Kelias buvo tolimas, todėl jie nešdavo vandens kibirus rankomis arba vežimėliais“, – sakė ji.
Pasak E. Beketovos, po metų nepriežiūros ir karo padarytos žalos Luhansko srityje veikia tik apie 2,5 proc. vandens tinklo.
Moteris teigė, kad dabar vanduo iš čiaupo yra praktiškai nuodingas – sklando gandai, jog jis gali būti užterštas iš užtvindytų kasyklų.
„Kai kurie mano pažįstami įsirengė filtrus. Jie sako, kad filtras užsikemša per mėnesį – jis pilnas rūdžių, metalų ir kalkių nuosėdų“, – pridūrė ji.
„Yellow Ribbon“ aktyvistai sako, kad okupacinė valdžia paprasčiausiai nesirūpina žmonėmis.
„Problema plačiai paplitusi, bet net menkiausių priemonių, kurios galėtų padėti, jie nesiima“, – sakė aktyvistė.
Krymui gresia rimta vandens krizė
Ukrainos pietuose vandens krizę daugiausia sukėlė Kachovkos užtvankos sunaikinimas 2023 m. birželį.
„Kachovkos rezervuaras buvo pagrindinis vandens šaltinis regione“, – aiškino Artimųjų Rytų studijų asociacijos analitikas Serhijus Danylovas.
„Visi vaismedžiai išdžiūvę. Daržoves žmonės augina tik sau“, – vietos gyventojų pasakojimus cituoja S. Danylovas.
Sausas klimatas problemą tik gilina. „Skadovsko mieste jau pusantro mėnesio nelijo“, – sakė jis.
Be to, net ir okupuotame Kryme, kur sutelktas Rusijos Juodosios jūros laivynas ir investuojama daug lėšų, vandens tiekimas „yra ant kritinės ribos“.
Priežastis – antrus metus trunkanti sausra ir išdžiūvęs Šiaurės Krymo kanalas.
„Vandens trūkumas Kryme egzistavo dar prieš aneksiją dėl techninių ir gamtinių priežasčių“, – priminė E. Beketova.
Po neteisėtos aneksijos 2014 m. Ukraina nutraukė vandens tiekimą per kanalą. Jis buvo atstatytas 2022 m., kai Rusija užėmė Chersono sritį, tačiau po Kachovkos užtvankos sunaikinimo vandens tiekimo problemos vėl paaštrėjo.
„Pasak vietos specialistų, šią vasarą vandens lygis Krymo rezervuaruose drastiškai sumažėjo“, – teigė E. Beketova.
Ir pridūrė: „Jei lietaus nebus, Krymas iki spalio gali susidurti su rimta vandens krize.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
