Karas Ukrainoje

Kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė pervadinti šalies Gynybos ministeriją į Karo ministeriją, „The New York Times“ (NYT) apžvalgininkas Tomas L. Friedmanas pasiūlė, kad būtų galima su šypsena pervadinti ir Baltuosius rūmus į „Vaflių namus“. Tai, jo nuomone, parodytų nuolatinę Trumpo dvejonę dėl realių veiksmų, galinčių sustabdyti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino agresiją Ukrainoje ir dabar jau Lenkijoje, po neseniai įvykusio dronų įsiveržimo.

Lenkija paragino Europos Sąjungos (ES) šalis iki 2026 m. pabaigos nutraukti rusiškos naftos importą, kad būtų galima apriboti Rusijos karo mašinos finansavimą ir padėti Ukrainai užbaigti karą, pareiškė Lenkijos energetikos ministras Miloszas Motyka, praneša laikraštis „The Guardian“, kuriuo remiasi Ukrainos naujienų agentūra „RBC Ukraine“. Laiške, nusiųstame kitiems ES energetikos ministrams netrukus po Rusijos bepiločių orlaivių įskridimo į Lenkijos teritoriją, M. Motyka rašė, kad „dabartinės ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva neatsisakė planų sunaikinti Ukrainos energetikos ir geležinkelių infrastruktūrą, bet gynybos pajėgos vykdo operacijas, kurios trukdytų rusams smogti raketų ir dronų smūgiais. Be to, jis taip pat paskelbė, kad rusai patys turės problemų su energetika žiemą. Jau dabar ten sudegė daug naftos perdirbimo gamyklų, o degalinėse – eilės ir trūksta degalų.

Pirmosiose iniciatyvos „Ukrainos prioritetinių reikalavimų sąrašas“ (PURL) paketuose sąjungininkai Ukrainai iš JAV nupirks raketas priešlėktuvinėms raketų sistemoms „Patriot“ ir sviedinius raketinėms-artilerinėms sistemoms HIMARS su padidintu mobilumu. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Kyjive. „Mes gavome daugiau nei 2 mlrd. dolerių iš mūsų partnerių specialiai PURL programai.

Lenkija trečiadienį pranešė, kad deportuos jauną ukrainietį, kuris virš vyriausybinių pastatų skraidino droną, nurodė policija. Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Rusijos naktinio puolimo prieš Ukrainą metu Lenkijos oro erdvę taip pat pažeidė dronai. Tuos, kurie kėlė tiesioginę grėsmę, numušė Lenkijos ir NATO sąjungininkų lėktuvai. Remiantis prezidento kanceliarijos pateikta informacija, Lenkijos sieną kirto 21 dronas. Tuo tarpu Rusijos pareigūnai neigė padarę ką nors neteisėto.

Ukrainos 57-osios atskiriosios motorizuotosios pėstininkų brigados kariai Volčanskoje srityje paėmė į nelaisvę Kenijos pilietį, kovojusį Rusijos pusėje. Jis tvirtina, kad į Rusiją atvyko kaip turistas, rašo „Ukrainska pravda“. Vyras vaizdo įraše papasakojo, kad į Rusiją atvyko tariamai kaip turistas, o po dviejų savaičių „kelionės“ gido darbus apsiėmęs atlikti vyras paklausė, ar jam patiko šalis ir ar norėtų pasilikti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Europai dėl svarstymų siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. „Europa svarsto apie savo kontingentų siuntimą, kaip jau sakiau, į Ukrainą, kurie, kaip jau paskelbėme, bus laikomi teisėtu kariniu taikiniu“, – Kremliaus gaidelę pakartojo S. Lavrovas. Kyjivas teritorinių nuolaidų Rusijai daryti nesutinka ir nori, kad Ukrainoje kaip taikos palaikymo pajėgos būtų dislokuoti Europos kariai, o tai jau yra nepriimtina Maskvai.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį atvyko į Kyjivą, kur surengs derybas su aukšto rango Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai pranešė portalas „The Kyiv Independent“. Portalo teigimu, R. Metsola su pareigūnais aptars Ukrainos pastangas stojant į Europos Sąjungą (ES), sankcijas Rusijai ir kitus aktualius klausimus.

Rusijos daliniai, dalyvavę pratybose „Zapad-2025“, baigia jas ir ruošiasi palikti Baltarusijos teritoriją, sako Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrejus Demčenko, rašo UNIAN. „Šiuo metu matome, kaip Rusijos pajėgos traukiasi iš Baltarusijos teritorijos, baigus aktyviąją fazę jos ruošiasi išvykti į Rusijos teritoriją. Tikimės, kad jie vyks būtent ta kryptimi ir nebus sukurta jokių kitų aplinkybių, kurios keltų grėsmę mūsų šaliai“, – sako A. Demčenko.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka toliau retoriškai atsiriboja nuo Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, A. Lukašenka bando nutylėti faktą, kad Baltarusija de facto yra Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininkė. Įvertino Lukašenkos žodžius A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis. Baltarusijos teritorija buvo ne kartą naudota Ukrainai įvairiomis priemonėmis atakuoti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Bundestage įspėjo dėl galimų Rusijos diktuojamos taikos Ukrainoje padarinių. Tai tik paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „ieškoti kito taikinio“, sakė jis debatuose dėl 2025 m. federalinio biudžeto. „V. Putinas seniai bando ribas. Jis sabotuoja, jis šnipinėja, jis žudo, jis bando kelti sumaištį“, – pažymėjo F. Merzas. Tai esą pastaruoju metu buvo matyti ne tik Lenkijoje. Rusija nori destabilizuoti ir vokiečių visuomenę, kalbėjo F. Merzas.

Būtų „didelė klaida“, jei Europos Sąjunga (ES) neįtrauktų Ukrainos į savo gynybos struktūrą, sako Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, rašo „Kyiv Independent“.  „Jei tikrai taip atsitiks, kad ateis vadinamoji X diena ir Putinas pradės agresiją prieš mus. Todėl turime suprasti, kad Putinas ateis su karo išbandyta armija, daug stipresne nei 2022 m., galinčia naudoti milijonus dronų“, – sako A. Kubilius.

Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį vėl smogė Ukrainai, skelbia UNIAN. Šį kartą smūgis suduotas Ukrainos geležinkeliams, skelbia geležinkelių valdybos pirmininkas Aleksandras Pertsovskis. „Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo bus vėluoja traukiniai Dniepro kryptimi (konkrečiai, Nr. 86/72 Lvivas–Zaporižia–Pavlohradas; Nr. 85/71 Zaporižia, Pavlohradas–Lvivas, Nr. 75 yjivas–Kryvyj Rihas, Nr. 80 Lvivas–Dniepras, gali prisidėti ir kiti“, – pranešė jis.

Mano planas „A“ – baigti karą šiais metais, planas „B“ – 120 mlrd. dolerių – bendroje spaudos konferencijoje su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola pareiškė V. Zelenskis.

Europos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi nustoti galvoti apie save ir savo ateities santykius su Rusijos Federacija, o daugiau galvoti apie Ukrainą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“, komentuodamas klausimą dėl antirusiškų sankcijų sugriežtinimo. Ukrainos vadovas pažymėjo, kad, jo nuomone, JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, jog jei jis įves griežtas sankcijas Rusijai, jis uždarys galimybę diplomatijai su Maskva.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ metu pareiškė, kad Lenkija nėra pasirengusi apsaugoti žmonių nuo masinės atakos. Šį pareiškimą V. Zelenskis padarė po to, kai praeitą savaitę Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę. „Lenkija nėra pasiruošusi apsaugoti žmonių nuo masinio puolimo. Pavyzdys: iš 810 dronų Ukraina numušė 700. Lenkija iš 19 numušė tik 4 bepiločius.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pirmieji JAV ginklų pagalbos paketai Ukrainai buvo patvirtinti ir netrukus galės būti išsiųsti, nes Vašingtonas atnaujina ginklų siuntimą Kyjivui – šį kartą pagal naują finansinį susitarimą su sąjungininkais, antradienį „Reuters“ pranešė du su situacija susipažinę šaltiniai. Tai pirmasis kartas, kai naudojamas naujas mechanizmas, kurį sukūrė JAV ir sąjungininkai, siekdami aprūpinti Ukrainą ginklais iš JAV atsargų, naudojant NATO šalių lėšas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „turės sudaryti sandorį“, kad būtų nutrauktas Rusijos pradėtas karas, o Europa turi liautis pirkusi rusišką naftą.  Šias pastabas jis išsakė antradienį prieš išvykdamas valstybinio vizito į Jungtinę Karalystę. „Jis turės sudaryti sandorį, Zelenskiui reikės sudaryti sandorį, o Europa turi nustoti pirkti naftą iš Rusijos“, – sakė D. Trumpas.

Viena britų žurnalistė pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą, kad jos atvaizdas buvo naudojamas svetainėje, imituojančioje leidinį iš Jungtinės Karalystės (JK) ir skleidusioje dezinformaciją apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl ukrainiečių grįžimo į gimtinę planų, kai tai leis situacija. Remiantis rekomendacijomis, pabėgėliai galės grįžti į Ukrainą apsižiūrėti ir nepraras savo apsaugos statuso, sakoma ES šalių pranešime. Bus siūlomos ir savanoriškos grįžimo programos, pavyzdžiui, skiriant finansines paskatas. ES solidarumas su Ukraina lieka tvirtas, sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Danijos imigracijos ir integracijos ministras Kaare Dybvad Bekas.

Baltarusijoje baigiasi pirmosios bendros pratybos su Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – „Zapad-2025“, o provokacijos Europos šalyse šiuo kontekstu nebuvo atsitiktinės. Tokią nuomonę interviu UNIAN išreiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevgenijus Dykyjus. „Visa tai yra Rusijos strategijos, skirtos Vakarams įbauginti ir pakenkti sąjungininkų vienybei, dalis.

Žmonių, nukentėjusių per Rusijos smūgį Charkivo Slobidskio rajone, skaičius išaugo iki keturių, platformoje „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas. „Šiuo metu mums žinoma, kad šį rytą per teroristų įvykdytą Charkivo apšaudymą buvo sužeisti keturi žmonės“, – sakoma paskelbtame įraše. Pasak I. Terechovo, rusai netoli miesto centro nusitaikė į vienos švietimo įstaigos pastatą. „Tai vertingas istorinis pastatas. Laimei, aukų nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Europos lyderius sukurti ambicingą oro gynybos „skėtį“ žemynui apsaugoti, pareigūnams pranešus, kad per Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainos pietuose esančią Zaporižią žuvo vienas ir buvo sužeista dar 18 žmonių, įskaitant du vaikus. Karui tęsiantis daugiau nei pusketvirtų metų, Rusija tęsia smūgius civiliniams Ukrainos rajonams, o rusų kariuomenė pamažu žengia į priekį maždaug 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.

Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. ukrainiečių yra pasirengę kęsti karą tiek, kiek reikės. 76 proc. mano, kad Ukraina gali laimėti karą, jei gaus tinkamą paramą ginklais, pinigais ir sankcijomis Rusijai. Tik 18 proc. ukrainiečių tikisi, kad karas baigsis iki 2025 m. pabaigos. 27 proc. mano, kad jis baigsis 2026 m., 32 proc. nesitiki karo pabaigos anksčiau kaip 2027 m. ar dar vėliau. 23 proc. pasirinko atsakymą „nežinau“.  4 proc.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neturi nieko bendro su dronais, įskridusiais į Lenkiją bei Lietuvą, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas, kas šiandien skrenda į Lenkiją, Lietuvą – mes neturime su tuo nieko bendra. Ir jei mes taip, kaip jie kaukia, kauktume po kiekvieno dronų skrydžio į mūsų teritoriją iš Ukrainos, Rusijos, per Lenkiją, Lietuvą... Mes to niekada nedarėme. Mes ramiai reaguojame atitinkamomis priemonėmis“, – pareiškė jis.

Praėjusią naktį Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgos, koordinuodamos veiksmus su kitais gynybos pajėgų padaliniais, smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai. Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimu „Telegrame“. Pranešta apie sprogimus ir gaisrą objekto teritorijoje. „Smūgio rezultatai tikslinami“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Daugiau nei pusė amerikiečių mano, kad Jungtinės Valstijos turėtų pasitelkti karinę jėgą, jei Rusija užpultų Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ar Estiją, skelbia Čikagos pasaulinių reikalų taryba.  2025 m. Čikagos tarybos apklausa rodo, kad 8 iš 10 amerikiečių palaikytų JAV karių siuntimą, jei būtų užpulta JAV sąjungininkė (82 proc.). Nors palaikymas sumažėja pateikus konkrečius scenarijus, vis tiek išlieka daugumos parama.

19-asis sankcijų Rusijai paketas, kurį Europos Sąjunga ketino pristatyti rugsėjo 17 dieną, atidėtas: jis dingo iš ES šalių nuolatinių atstovų susitikimo darbotvarkės, antradienį pranešė „Politico“, remdamasis dviem Europos šaltiniais. Sankcijų pristatymas buvo atidėtas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo – jis reikalauja, kad NATO nustotų pirkti rusišką naftą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę tikriausiai susitiks su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, neprarasdamas vilties tarpininkauti taikos susitarimui, kuriame dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, antradienį pranešė valstybės sekretorius Marco Rubio.

Suomijos gynybos pajėgų vadas generolas Janne Jaakkola pranešė, kad jo šalis atidžiai stebi Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad-2025“. Pasak jo, šios pratybos gali turėti ir „netikėtų posūkių“, rašo „Ukrainska Pravda“. Pratybos „Zapad 2025“ prasidėjo rugsėjo 12 d. ir tęsis iki 16 d. Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, jos vyksta Rusijos bei Baltarusijos teritorijoje, taip pat Baltijos ir Barenco jūrose.

Per Rusijos smūgį Zaporižioje vienas žmogus žuvo, o dar 13, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti. Apie tai „Telegrame“ pranešė Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.  „Trylika sužeistųjų, tarp jų du vaikai: nukentėjusieji per naktinį priešo puolimą Zaporižioje toliau kreipiasi medicininės pagalbos“, – rašė jis. Sužeistus vaikus – 4 ir 17 metų – prižiūri medikai, pridūrė gubernatorius.  Vienas žmogus – 41 metų vyras – žuvo.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija netaikys papildomų muitų Kinijos prekėms, nebent Europos šalys pačios įvestų didelius muitus Kinijai ir Indijai, rašo „Reuters“. S. Bessentas pareiškė, kad Europos šalys turi imtis aktyvesnio vaidmens siekdamos sumažinti Rusijos pajamas iš naftos ir užbaigti karą Ukrainoje. „Tikimės, kad europiečiai dabar atliks savo dalį darbo, ir be jų mes neketiname judėti į priekį“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo rusų dronų ataką Lenkijoje, rašo „Sky news“. Interviu metu jo buvo paklausta, kokią žinutę Vladimiras Putinas šia ataka siunčia europiečiams. „Jis bando NATO“, – sako V. Zelenskis. „Jis nori pamatyti, kam NATO yra pasirengusi, ką ji gali padaryti diplomatinėje ir politinėje srityse ir kaip į tai sureaguos vietos gyventojai“, – pabrėžia jis.

Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės ir mažiausiai devyni buvo sužeisti, antradienį pranešė Ukrainos pareigūnai, Maskvai tęsiant daugiau nei trejus metus trunkantį karą, nepaisant Vakarų šalių pasmerkimo. Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas sakė, kad per Rusijos ataką žuvo vienas žmogus ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.

Rusija, kuriai tenka apie 9 % pasaulinės naftos gavybos, gali būti priversta sumažinti žaliavų gamybą po Ukrainos dronų atakų prieš pagrindinius naftos infrastruktūros objektus, praneša „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais iš šios srities.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios užregistruota 11 tūkst. atvejų, kai rusai panaudojo chemines medžiagas, nuo jų nukentėjo 3 000 Ukrainos karių, per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai. „Šiuo metu turime apie 11 tūkst.

Aštresnių sankcijų Rusijai klausimas ir taip buvo delikati tema JAV, o dabar, dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų, jis kelia grėsmę Europai, kad pablogės santykiai su Kinija, kuri yra Rusijos partnerė. Kaip rašo „Le Monde“, D. Trumpas bando pagerinti santykius su Maskva ir neskuba įvesti sankcijų, nepaisydamas Europos sąjungininkų reikalavimų, kurie tai laiko būdu priversti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje.

Rusijos kariai užfiksuoti išbandant naują maskuotės būdą – slėpėsi užsidėję didelius juodus maišus, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“. „Rusų pėstininkai Trečiojo armijos korpuso atsakomybės zonoje eksperimentuoja su įvairiais maskuotės būdais. Šį kartą okupantai užsidėjo didelius maišus, tačiau, nepaisant to, buvo aptikti ir likviduoti“, – rašoma kanale.

Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją – nauja NATO atgrasymo misija rytiniame Aljanso flange. Pagrindinis misijos „Eastern Sentry“ tikslas bus kova su oro erdvės pažeidimais, ypač kova su dronais. Lietuva sako, kad tai nėra tik misija – tai NATO žinia Rusijai. Deja, žinutės Rusijai ir toliau nesiunčia Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad sankcijų prieš Rusiją imsis tik tada, kai NATO šalys nustos pirkusios rusišką naftą.

Tęsiasi rusų pratybos „Zapad“, tačiau prie Lietuvos sienų kariuomenė nieko pavojingo nefiksuoja. Situacija rami, nors pareigūnai ir kariškiai išlieka aukštoje parengtyje. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministrei įtampos nuo to ne mažiau. Seimo opozicija viešai pareiškė įtarianti, kad ministrė slepia nuo Lietuvos gyventojų informaciją apie galimą dronų įskridimą į Lietuvą praėjusią savaitę. Rusija ir Baltarusija viešina savųjų „Zapad“ pratybų vaizdus.

Bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ eina į pabaigą, o Kremliaus diktatoriui Vladimirui Putinui lieka keletas galimų variantų, kaip panaudoti sutelktas pajėgas, rašo „Bild“. Anot leidinio, pratybose dalyvauja apie 30 tūkstančių karių, o Europoje neatmetama naujo puolimo rizika. Visų pirma, pasibaigus „Zapadi-2021“ pratyboms, Maskva paliko karius pratybų vietoje ir po kurio laiko pradėjo invaziją į Ukrainą.

Estų gynybos ministras Hanno Pevkuras per dviejų dienų vizitą Ukrainoje patikino savo kolegą Denysą Šmyhalį, kad, kaip ir šiemet, kitąmet Estija toliau teiks karinę paramą Ukrainai, sudarančią ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau nei 100 mln. eurų. „Estija ir toliau ryžtingai rems Ukrainą Rusijos agresijos kare. Ir kitais metais laikysimės principo Ukrainai skirti mažiausiai 0,25 proc. BVP.

Manoma, kad antroje rugsėjo mėnesio pusėje Rusijos propaganda tęs intensyvias informacines atakas prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras. „Centras prognozuoja, kad Rusijos propaganda antroje rugsėjo pusėje nesilpnins savo informacinės atakos prieš iniciatyvas dėl tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip. Švietimo ekspertai siūlo pereiti prie kitų Europos kalbų, kaip vokiečių, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir nacionalinės gvardijos daliniai koordinuotų operacijų metu Donecko srityje išlaisvino Pankivkos gyvenvietę ir aplinkines teritorijas, platformoje „Telegram“ pranešė nacionalinės gvardijos 1-ojo „Azovo“ korpuso spaudos tarnyba. Kaip teigiama, „Azovo“ operatyvinėje zonoje veikiančios Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau vaduoja teritorijas Dobropilios sektoriuje.

Kremliaus ruporas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad NATO šiuo metu neva kariauja prieš Rusiją, skelbia rusų propagandos agentūra TASS. „NATO de facto kariauja su Rusija, tai akivaizdu“, – jį cituoja agentūra. D. Peskovas taip pat pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje yra sustojusios. Nėra proveržio ir dėl Rusijos, Ukrainos ir JAV lyderių susitikimo. „Kol kas jokių pokyčių nėra“, – pareiškė jis.

Kryme esantys strategiškai svarbūs Rusijos kariniai objektai Ukrainos pajėgoms yra visiškai pasiekiami. Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas. „Kova su priešu Kryme yra abipusė ir tęsiasi nuo pat plataus masto invazijos pradžios“, – teigė D. Pletenčiukas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau pavadino Rusiją agresore kare prieš Ukrainą, skelbia „Politico“. Sekmadienį jis apie tai komentavo žurnalistams. D. Trumpas kalbėjo apie aukas kare Ukrainoje. „Šią savaitę žuvo 8 000 karių iš abiejų šalių. Rusijos karių žuvo šiek tiek daugiau, bet kai esi agresorius, prarandi daugiau“, – cituojamas jis. Trumpas grasina sankcijomis, bet nori Europos veiksmų Anksčiau D. Trumpas vengė taip atvirai įvardyti Rusiją.

Princas Harry lankėsi Ukrainoje ir interviu „The Guardian“ pasidalijo įspūdžiais. Jis su komanda praėjusią savaitę lankėsi Maidano aikštėje, esančioje Kyjivo centre. Ten iškilo neoficialus memorialas žuvusiesiems kare – vis augantis žuvusiųjų nuotraukų, vėliavų, žinučių ir gėlių laukas. Harry po apsilankymo Maidano aikštėje: „Tai vienas liūdniausių dalykų, kuriuos esu matęs“ Princas Harry norėjo taip pat padėti vainiką, bet kai jį apsupo žmonės, princas nuėjo giliau į memorialo vidurį.