Karas Ukrainoje

Rusijai naktį į trečiadienį pradėjus oro antskrydžius Vakarų Ukrainoje netoli Lenkijos sienos, Lenkija aktyvavo lėktuvus savo oro erdvei apsaugoti. „Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, mūsų oro erdvėje intensyviai veikia lenkų ir sąjungininkų orlaiviai, o antžeminės oro gynybos ir radarų žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. 2.40 val.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina turėtų pripažinti ir teisiniu būdu įtvirtinti naujas „teritorines realijas“, rašo UNIAN. Indonezijos laikraščiui „Kompas“ jis teigė, kad minėtos „realijos“ neva susiformavo tada, kai Krymas, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys prisijungė prie Rusijos. Rusijos ministras taktiškai nutylėjo faktą, kad šios teritorijos buvo iš esmės prievarta aneksuotos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai. Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „labai nusivylęs“ Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, kuris iki šiol nesutiko susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tik sustiprino atakas prieš Ukrainą. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai JAV lyderis pareiškė interviu CNN. „Esu labai nusivylęs juo. Mes visada turėjome puikius santykius. Esu labai nusivylęs. Tūkstančiai žmonių žūsta. Žūsta ne amerikiečiai, o rusai ir ukrainiečiai. Ir jų tūkstančiai.

Ukraina pirmoji pasaulyje pradėjo naudoti dirbtinį intelektą (DI), kad dronų spiečiai galėtų koordinuoti savo veiksmus mūšio lauke. Ši novatoriška technologija yra ateities karo veiksmų pranašas, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Kariniai ekspertai teigia, kad tokia technologija yra kitas dronų karo raidos etapas. Ji leidžia vienu metu panaudoti dešimtis ar net tūkstančius dronų, kad būtų įveikta priešo gynyba, nesvarbu, ar tai miestas, ar atskiras karinis objektas.

Rusai šiuo metu bando į savo kariuomenę įtraukti apie 250 tūkst. naujų karių. Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas teigia, kad tai okupantams neatneš sėkmės fronte. To priežastis jis paaiškino televizijos kanale „Kanal 24“. Jis pažymėjo, kad šiuo metu rusų planai žlugo visose fronto kryptyse. „Žinome, kad priešas kaupia ir bando mobilizuoti arba verbuoti iki 250 tūkst. naujų karių.

Vokiečių saugumo tarnybos perspėja žmones netapti „vienkartiniais agentais“, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti socialinius tinklus ieškodama, ką užverbuoti šnipinėjimui ir sabotažui Vokietijoje ar prieš ją. Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos bendražygius surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą. Jie nerimauja, kad rizika didėja, nes vis dažniau naudojami neapmokyti diversantai.

Lvive pamaldomis Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Šv. Jurgio arkikatedroje prasidėjo parlamento nario ir buvusio Aukščiausiosios Rados pirmininko Andrijaus Parubijaus laidotuvės, ceremoniją tiesiogiai transliavo „Suspilne“.  Ceremonijoje dalyvavo velionio politiko šeima ir artimi draugai, taip pat Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, jo pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, buvę ministrai pirmininkai Volodymyras Hr...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pagyrė Maskvai palankų Slovakijos ministrą pirmininką už „nepriklausomą“ šalies poziciją, o per susitikimą Kinijoje pasiūlė Bratislavai nutraukti dujų tiekimą Ukrainai. Savo promaskvietiška pozicija garsėjantis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ne kartą kritikavo Kijevą ir stabdė sankcijas, kurias Europa Sąjunga norėjo pritaikyti Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą, teigdamas, kad jos kelia pavojų Slovakijos energetiniam saugumui.

Ukraina įgyvendina milijardų vertės ginklavimosi programą, kurią finansuos Europa. Šis planas laikomas geriausia galimybe apsiginti nuo Rusijos, atsižvelgiant į mažėjančią JAV paramą ir neapibrėžtas Vakarų saugumo garantijas, rašo „The New York Times“. Pažymima, kad Ukraina siekia ne tik paremti savo kariuomenę visapusiškos Rusijos invazijos metu, bet ir padaryti ją pokario taikos pagrindu. Tai turėtų atgrasyti Maskvą nuo pakartotinio puolimo.

Įtariamasis buvusio Ukrainos pralamento vadovo Andrijaus Parubijaus nužudymu prisipažino padaręs nusikaltimą ir paaiškino savo motyvus, rašo „Kanal 24“. Įtariamasis Mykolas Scelnikovas pareiškė, kad nužudė A. Parubijų norėdamas atkeršyti valdžiai. Nužudytas buvęs Ukrainos parlamento vadovas Vyras sako, kad pasirinko A. Parubijų savo auka, nes šis „buvo šalia“. Jis taip pat pareiškė, kad jei gyventų Vinycioje, jo galimu taikiniu būtų buvęs prezidentas Petro Porošenka.

Pekine viešintis Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atsakė į nuogąstavimus, kad Rusija gali pulti kitas Europos valstybes, jei jai pavyks laimėti karą Ukrainoje, rašo „Sky news“. Kalbėdamas su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, V. Putinas nurodė, kad Rusija neturi ketinimų nieko pulti ir pridūrė, kad tokie teiginiai yra „provokacija arba nekompetencija“. Europos baimė kyla iš kai kurių Kremliaus sluoksnių įsitikinimo, kad Rytų Europos šalys, kurios priklausė Sovietų Sąjungai, ...

Naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo Rusijos Rostovą prie Dono, skelbia „Moscow Times“. Užsidegė du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Tai patvirtino vietos laikinasis gubernatorius Jurijus Slyjusaras. Anot jo, vienoje gatvėje apgadintas 19 aukštų namo fasadas ir stogas, kitoje – 25 aukštų namo fasadas ir butų langai. Rusija skelbia, kad nukentėjo keturi žmonės, tarp jų – vaikas. Viename iš namo butų esą buvo rastas nesprogęs šaudmuo, čia gyventojai buvo evakuoti.

Nepaisant to, kad kruvinos žudynės Ukrainoje tęsiasi, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sulaukia vis didesnio pripažinimo ir palaikymo pasaulinėje arenoje, skelbia „The New York Times“. Eurazijos lyderiai šią savaitę su Rusijos režimo lyderiu susitiko su dideliu entuziazmu. Kaip pastebi minėtas leidinys, JAV prezidentas Donaldas Trumpas padėti sumažinti jo izoliaciją po karo prieš Ukrainą pradžios.

Rusija paprieštaravo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginiams apie susitarimus dėl planuojamo trišalio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl JAV sankcijų Rusijai yra svarstomos „visos galimybės“, rašo CNN. Jis pastebėjo, kad netgi ir po Donaldo Trumpo susitikimo Vladimiras Putinas toliau atakuoja Ukrainą.

Kinijoje vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pateikė naujų, jam neįprastai švelnių pareiškimų dėl Ukrainos.

Rudenį Rusijos okupantai gali vykdyti intesnyvuų puolimą Kupiansko, Lymano, Pokrovsko ir Zaporižios kryptimis. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos generolas majoras Serhijus Kryvonosas. Jo teigimu, karas nesibaigs priešo vasaros puolimu. „Tai ne derliaus nuėmimas. Tai karas, ir jis bus pakankamai produktyvus ir ilgas abiejose pusėse“, – pabrėžė S. Kryvonosas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį griežtai atmetė Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pastabas apie planus į Ukrainą siųsti Europos karius kaip per ankstyvas ir kartu pareiškė, kad ji neturi įgaliojimų aptarti šį klausimą, informuoja agentūra „Reuters“. „Tai yra dalykai, kurių negalima aptarti prieš sėdant prie derybų stalo su daugybe šalių, turinčių įtakos šiam klausimui“, – lankydamasis šaudmenų gamykloje Kelne žurnalistams sakė B. Pistorius.

Rusijai nepavyko primesti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) šalims narėms savo pozicijos dėl karo Ukrainoje. Tai yra nesėkmė Maskvai. Tai feisbuke pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, ją cituoja „RBC-Ukraine“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į tai, kad ŠBO viršūnių susitikimo, vykusio  baigiamojoje deklaracijoje nebuvo paminėtas Rusijos karas su Ukraina.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, kuris su savo armija padeda Rusijos diktatoriui vykdyti karą Ukrainoje, sulaukė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dėmesio, nes įsakė naudoti ukrainiečių belaisvius kaip „gyvą skydą“ Rusijos okupantams. Apie tai rašo „Unian“, remdamasi SBU pranešimu.

Ukrainos moksleiviai pirmadienį grįžo į mokyklas, tikėdamiesi saugiai mokytis Rusijos invazijos šešėlyje. Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį mokyklos rado įvairių būdų, kaip užtikrinti, kad mokiniams pamokos nenutrūktų. Bobryke, esančiame šiaurinėje Sumų srityje netoli fronto linijos, viena mokykla perkėlė savo klases į rūsį, kad mokiniai, kurių gyvenimą jau paveikė COVID-19 karantinas, galėtų mokytis gyvai.

Lietuva iš Briuselio prašo milijardo eurų pasienio stiprinimui. Reikia ne tik geriau aprūpinti pasieniečius, bet ir įrengti fortifikacijas, skirtas stabdyti priešo karius. Tą Gitanas Nausėda šiandien pristatė ir į Medininkus atvykusiai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Komisijos vadovė šiomis dienomis keliauja po Europos Sąjungos pasienio valstybes, dėmesį skirdama sienų saugumui ir deklaruodama bendrijos paramą.

Kremlius „prikėlė iš mirusiųjų“ pabėgusį iš Ukrainos eksprezidentą Viktorą Janukyvčių – vien tam, kad vaizdo įraše pritartų Vladimiro Putino skleidžiamai informacijai apie Ukrainą ir šmeižtų Vakarus.  2014-aisiais pabėgęs į V. Putino valdomą Rusiją Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad „tikslingai dirbo Ukrainos ir ES suartėjimo klausimais, tačiau buvo kategorišku ir tvirtu Ukrainos stojimo į NATO priešininku“.  „Šis procesas – Ukrainos stojimo į ES – aš jį kontroliavau ir vysčiau.

Ukrainos policija skelbia naujas detales apie buvusio Ukrainos parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymą. Nacionalinės policijos vadovo pavaduotojas Andrejus Nebytovas sako, kad nužudymas buvo planuotas ne vieną mėnesį. Šiuo metu nagrinėjamos visos galimos versijos ir motyvai. „Šiandien galime pasakyti, kad asmuo turėjo ketinimą nužudyti. Mes neatmetame, kad tai buvo Rusijos pėdsakas, kad tai buvo užsakymas iš Rusijos Federacijos pusės“, – sako A. Nebytovas.

Vaizdo įraše, kuriame Rusijos Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas šeštadienį atsiskaitė apie pavasario-vasaros kampanijos Ukrainoje rezultatus, buvo parodytas Ukrainos žemėlapis, kuriame Odesos ir Mykolajivo sritys, taip pat Rusijos neužimtos Chersono, Zaporižios ir Donecko sričių teritorijos yra atskirtos nuo Ukrainos ir sujungtos su Maskvos kontroliuojamomis teritorijomis.

Laikinai okupuotų Luhansko srities teritorijų gyventojams net ir dėl nedidelių skolų už komunalines paslaugas atjungiamos dujos ir elektra. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenka. „Keliuose okupuoto Luhansko regiono rajonuose, ypač esančiuose netoli fronto linijos, Rusijos pajėgos atjungia dujas ir elektrą.

Okupuotame Kryme ukrainiečių dronai smogė dviem Rusijos okupantų Mi-8 sraigtasparniams. Kaip praneša „24 Kanal“, dronai aptiko rusus oro bazėje Gvardiyske, netoli Simferopolio, ir sėkmingai numušė du priešo sraigtasparnius. Jų vertė siekia nuo 20 iki 30 milijonų dolerių. Rusijos nuostoliai auga Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija patyrė daug nuostolių, kurių skaičius vis auga.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas Ukrainoje mato tik JAV silpnumą, skelbia „Bloomberg“ analitikas Maxas Hastingsas. Anot jo, ši vasara Ukrainoje baigėsi su didesniu liūdesiu nei ankstesnės nuo karo pradžios. Rusija veržiasi vis giliau, ukrainiečiai pavargę, dalis jų išvyko geresnio gyvenimo į užsienį, sako M. Hastingsas. „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasigirti dideliu pasiekimu. Jo puolimai palaužė ukrainiečių valią ir didingą pasipriešinimą.

Ukrainos prezidentas tinkle „X“ padėkojo popiežiui Leonui XIV už jo raginimą nutraukti karą ir žudymus. „Visiškai remiame Jo Šventenybės poziciją dėl būtinybės nedelsiant skelbti paliaubas ir raginame Rusiją imtis konkrečių žingsnių, kad būtų nutrauktas žudymas ir sukurtos sąlygos diplomatijai“, – rašė Volodymyras Zelenskis.  Prezidentas akcentavo, kad Rusija privalo nutraukti karą, kurį pradėjo ir kurio nenori baigti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje gali trukti dar ilgai, todėl greitai jį užbaigti valstybės sąskaita nėra išeitis. F. Merzas, duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ZDF, į klausimą, ar įmanomos paliaubos šiais metais, atsakė neprarandantis vilties, bet „nepuoselėja iliuzijų“, ir pabrėžė, kad parama šaliai gintis nuo Rusijos yra „visiškas prioritetas“. „Stengiamės tai užbaigti kuo greičiau. Bet tikrai ne Ukrainos kapituliacijos kaina.

Rusijos pajėgos sklendžiančiomis bombomis atakavo Polohivo rajoną Zaporižios srityje, žuvo du žmonės. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.  Jo duomenimis, rusai valdomas aviacines bombas paleido į Omelnyko kaimą. Čia apgadinta pastatų. Viename name žuvo sutuoktiniai – 64 metų vyras ir 64-erių moteris.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvos sąjungininkų akivaizdoje bandė apginti savo puolimą Ukrainoje, kaltindamas Vakarų šalis dėl trejus su puse metų trunkančio karo, nusinešusio dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių ir nuniokojusio didelę dalį Rytų Ukrainos, išprovokavimo.

Rusijos okupuotų Ukrainos miestų paplūdimiai šią vasarą reklamuojami kaip „nauji kurortai“ – turistus vilioja pigios nakvynės, atnaujintos sovietinio stiliaus sanatorijos. Tačiau už reklamuojamo poilsio slepiasi karo žaizdos: Mariupolis vis dar sugriautas, gyventojai netenka savo būstų, o kelionės į šiuos regionus neatsiejamos nuo karinių patikros punktų ir nuolatinės okupacijos realybės.

Ketvirtadienį Paryžiuje vyks Europos lyderių susitikimas, skelbia „Financial Times“. Trys diplomatai leidiniui nurodė, kad Paryžiuje susitiks tie, kurie rugpjūčio viduryje Vašingtone susitiko su Donaldu Trumpu. Juos tęsti diskusijų į Paryžių pakvietė Emmanuelis Macronas. Susitikime dalyvaus Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Ursula von der Leyen.

Ukrainos saugumo tarnybos specialiųjų pajėgų kariai smogė Rusijos karinei infrastruktūrai laikinai okupuotame Kryme ir sunaikino keletą taikinių, skelbia „Ukrainska Pravda“. Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba. Vardija, kokie Rusijos objektai sunaikinti Kryme Tarp sunaikintų objektų – radijo teleskopas RT-70, kurį Rusija naudojo kariniams ryšiams.

Baltarusijoje sekmadienį duotas startas pratyboms „Interaction 2025“, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. Tai nėra vienintelės pratybos, jų – visa serija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ankstyvą pirmadienio rytą pranešė, kad įtariamasis dėl buvusio parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymo sulaikytas ir davė pirminius parodymus tyrėjams. Šalies vidaus reikalų ministro pareiškime teigiama, kad šeštadienį įvykdyta žmogžudystė buvo kruopščiai suplanuota, o tai patvirtina V. Zelenskio šeštadienį išsakytus žodžius, kad tai – tyčinis nusikaltimas.

JAV leidinys „The Hill“ įvardijo penkias priežastis, kodėl Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje. Kaip pastebi leidinys, V. Putinas yra šaltakraujis žudikas ir nėra Donaldo Trumpo draugas, kaip pastarasis įsivaizduoja. Kodėl Putinas nenori pabaigti karo Ukrainoje? Yra bent penkios priežastys, kodėl V. Putinas nesiryš taikai. Pirma, V. Putinas tikrai tiki, kad Ukrainos valstybė turi būti sunaikinta, kad Rusija galėtų išlikti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia manantis, kad karas Ukrainoje gali tęstis dar ilgai. Todėl dabar, taip pat ateityje, parama Rusijos užpultos šalies gynybiniams pajėgumams yra „visiškas prioritetas“, sakė jis sekmadienį ZDF televizijos laidai „Sommerinteview“. Spėliojimai apie Vakarų sausumos dalinius Ukrainoje po galimų paliaubų esą šiuo metu neturi prasmės.

Popiežius Leonas XIV sekmadienį dar kartą paragino užbaigti karą Ukrainoje. „Dar kartą primygtinai raginu skubiai nutraukti ugnį ir rimtai įsipareigoti užmegzti dialogą“, – Šventojo Petro aikštėje kalbėdamas Viešpaties angelo maldą sakė Leonas. „Deja, karas Ukrainoje ir toliau sėja mirtį ir destrukciją, – pažymėjo katalikų bažnyčios vadovas. – Netgi pastarosiomis dienomis keliuose miestuose, įskaitant sostinę Kyjivą, griaudėjo sprogimai, nusinešę daugybę gyvybių.

Sekmadienį vienoje Maskvos srityje esančioje chemijos gamykloje kilo didžiulis gaisras. Apie tai pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Baza“. Pirminiais duomenimis, dega Balašichos eksperimentinės chemijos gamyklos ir buitine chemija prekiaujančios bendrovės TDK sandėliai. Liudininkai praneša įvykio vietoje girdėję sprogimus. Pasak kanalo „Baza“, sandėliuose galėjo būti laikomi dujų balionai ir degalai bei tepalai, tapę kuru liepsnoms.

Rusams praėjusią naktį surengus dronų ataką, per kurią nukentėjo netoli Odesos esantis energetikos objektas, daugiau kaip 29 tūkst. namų ūkių šio Ukrainos uostamiesčio apylinkėse sekmadienį liko be elektros, pranešė regiono vadovas. Smarkiausiai nukentėjo Čornomorskas, esantis prie Odesos, čia padaryta žalos gyvenamiesiems namams ir administraciniams pastatams, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.

Ukrainos pajėgos praneša surengusios virtinę atakų prieš rusų dalinius okupuotame Krymo pusiasalyje.  Per kovinių dronų smūgį prieš bazę netoli Simferopolio sunaikinti mažiausiai trys sraigtasparniai, pranešė kariuomenė „Telegram“ kanale.

Pelkės ne tik padeda kovoti su klimato atšilimu, bet ir yra efektyvus būdas stabdyti tankus, skelbia „Politico“. Anot leidinio, nustojusi sausinti pelkes, Europa galėtų nušauti du zuikius vienu šūviu – ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, ir siekti gynybos tikslų.

Ukrainoje – skaudi politinė žmogžudystė. Lvive, vidurį baltos dienos, maisto kurjeriu apsimetęs žudikas šaltakraujiškai sušaudė žinomą deputatą, garsų Ukrainos patriotą Andrijų Parubijų. Jis buvo vienas iš Maidano pasipriešinimo vadovų, ilgus metus aršiai kovojęs už Ukrainos nepriklausomybę. Žinomo politiko žmogžudystė įvyko tuoj po dar vienos siaubingos nakties visoje Ukrainoje, kai maskoliai į ją paleido per pusę tūkstančio dronų ir įvairių raketų.

Nepaisant agresyvių veiksmų ir Pokrovsko sektoriuje dislokuotų mažiausiai 100 000 karių, vasaros kampanijos metu Rusijos kariuomenei nepavyko užimti Pokrovsko, Chasiv Jaro ir Torecko miestų, kalbėdamas per Ukrainos televiziją pasakė Dnipro operatyvinės ir strateginės pajėgų grupuotės atstovas spaudai Viktoras Trehubovas. „Plataus masto invazijai į Ukrainą surengti Rusija sutelkė 190 000 karių. Šiuo metu vien Pokrovsko sektoriuje sutelktos 100 000 karių pajėgos.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi šeštadienį pareiškė, kad prieš svarbų susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kinijoje aptarė taikos ir stabilumo Ukrainoje atkūrimą su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad buvusio šalies parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus nužudymas buvo tyčinis sąmokslas. „Deja, šis nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas. Tačiau daroma viskas, kas įmanoma, kad šis nusikaltimas būtų išaiškintas“, – parašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.