Karas Ukrainoje

Zaporižios atominėje elektrinėje nutrūko elektros energijos tiekimas iš Ukrainos energetinės sistemos, skelbia UNIAN. Tai jau dešimtasis toks atvejis nuo tada, kai ją okupavo rusai, sako Ukrainos Energetikos ministerija. Pavojinga padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje Vienintelė elektros perdavimo linija buvo atjungta 16:56 buvo atjungta vienintelė elektros perdavimo linija, per kurią atominė elektrinė gaudavo energiją iš Ukrainos energetikos sistemos.

Rusijos pajėgoms atakavus Odesą, žuvo moteris, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė civilinės saugos tarnyba. Dar trys asmenys buvo sužeisti. Per ataką apgadintas viešbutis, administracinis pastatas ir civilinė infrastruktūra. Kilo gaisras, kurį ugniagesiai užgesino. Antradienį, be kita ko, taip pat atakuotas Nikopolis Dnipropetrovsko srityje. Čia dronas pražudė vieną moterį ir dar vieną sužeidė, informavo srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš susitikimą su Donaldu Trumpu pasidalijo trumpa žinute socialinėse medijose. D. Trumpas antradienį sakė kalbą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. „80-oji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija – dalyvavau jos atidaryme. Šiomis dienomis Ukrainos balsas čia skambės ypač stipriai – dėl mūsų vaikų sugrįžimo, saugumo garantijų ir spaudimo Rusijai stiprinimo.

Antradienį Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, jo kantrybei dėl Rusijos senkant. Tai įvyks per aukščiausio lygio susitikimą Jungtinėse Tautose. Tiesa, kaip pažymi „Reuters“, Kyjivas nesitiki, kad Vašingtonas įves griežtas sankcijas Rusijai.

Vokietijos karinės pajėgos rengia planus, kaip per dieną priimti apie 1 tūkst. sužeistų karių, jeigu konfliktas tarp Rusijos ir NATO eskaluotų, praneša „Reuters“. Maskva neigia visus teiginius, kad šalis ruošiasi karui su Vakarais, tačiau paskutiniai Rusijos veiksmai byloja ką kita ir kelia baimę, jog provokacijos gali greitai virsti rimtesniais kariniais veiksmais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Kaip Ukrainos lyderis pažymėjo „Telegram“ kanale, jis informavo K. Kelloggą apie padėtį fronte ir kontratakos operacijos prie Dobropilės ir Pokrovsko rezultatus. Be to, šalys taip pat aptarė Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo plėtrą, ypač abipusiai naudingus susitarimus dėl dronų ir amerikietiškų ginklų pirkimo, kuriuos Kyjivas pasiūlė Vašingtonui.

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino, kad gins NATO teritoriją nuo įsibrovimų, Rusijai pakartotinai pažeidus Europos NATO narių oro erdvę.  „Jungtinės Valstijos remia mūsų NATO sąjungininkes šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „laiko pirštą ant branduolinio mygtuko“, o atsitiktinio karo rizika didėja kiekvieną dieną. Apie tai rašo karinės žvalgybos strateginė analitikė, buvusi JAV Gynybos ministerijos Žvalgybos departamento darbuotoja Rebekah Koffler leidinyje „The Telegraph“. Penktadienį trys Rusijos MiG-31 lėktuvai pažeidė NATO narės Estijos oro erdvę. Tai buvo dar viena Kremliaus provokacija po neseniai įvykusių incidentų su dronais virš Lenkijos ir Rumunijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie Ukrainą antradienį pasisakė pasikeitusiu tonu, pastebi „Sky news“. D. Trumpas antradienį susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nepagailėjo gerų žodžių ukrainiečiams.

Pirmadienį vakare virš Maskvos nugriaudėjo mažiausiai 10 sprogimų. Socialiniuose tinkluose taip pat viešinami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip orlaivis skrenda žemai daugiabučių. UNIAN rašo, kad dronų atakų metu Maskvoje rusų krovininis orlaivis skrido labai žemai virš daugiabučių.  Manoma, kad tokiu būdu lėktuvas bandė išvengti smūgių.  Primenama, kad po nugriaudėjusių sprogimų Maskvoje, pirmadienį taip pat buvo sustabdyti skrydžiai virš Rusijos sostinės.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip rašo „Ukrainska pravda“, abiejų šalių prezidentų susitikimas numatomas jau šį antradienį, Niujorke.

Vakarų analitkai mano, kad Rusija iš pradžių prieš NATO valstybes veiks palaipsniui – surengs nedideles operacijas, skirtas išbandyti Aljanso reakciją ir vienybę, skelbia leidinys „The Financial Times“. Kaip rašoma publikacijoje, pastarąjį strategų teiginį iš esmės liudija ne tik praėjusią savaitę užfiksuotas atvejis, kai į Lenkijos teritoriją įskrido Rusijos dronai, bet ir paskutinysis atvejis, kuomet Estijos oro erdvę pažeidė rusų naikintuvai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pakomentavo Čekijos prezidento Petro Pavelo šeštadienį išsakytus teiginius, kad NATO šalys galėtų numušti Rusijos naikintuvus, jei jie įskristų į sąjungininkių oro erdvę. Jis taip kalbėjo po penktadienio incidento, kai rusų naikintuvai buvo pažeidę Estijos oro erdvę. „Esame pasirengę bet kokiam sprendimui sunaikinti bet kokį objektą, galintį kelti mums grėsmę, kaip kad rusų naikintuvai, jei jie praskristų virš mūsų teritorinių vandenų“, – sakė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad nė vienas Rusijos dronas, prieš dvi savaites įskridęs į jo šalies teritoriją, nenešė sprogmenų. Kaip pranešta, naktį į rugsėjo 10-ąją apie 20 rusų dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, kai Maskva vykdė didelio masto ataką prieš Ukrainą. Dėl šio incidento, kurį Varšuva pavadino provokacija, Lenkija ir jos NATO sąjungininkės pakėlė savo aviaciją ir numušė kelis dronus, kurie pripažinti kėlusiais potencialią grėsmę.

Pirmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas surengė neįprastą susitikimą su Rusijos Federacijos saugumo tarnybos atstovais. Kaip rašoma viename iš „Telegram“ kanalų, savo teiginiuose V. Putinas esą sakė, kad Rusija gali reaguoti į bet kokias grėsmes „ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis“. V. Putinas savo kalbą pradėjo apkaltindamas Vakarus ir pabrėžė, kad neva Rusija gali atremti grėsmes.

Rusija, anot rusų žiniasklaidos priemonės RBK, iš karinės tarnybos atleidžia generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną, praneša agentūra „Reuters“. 61-erių kariškis buvo aukšto rango vadas Ukrainos kare ir po rusų pasitraukimo iš Ukrainos Lyamano miesto 2022 m. sulaukė kritikos. Vėliau A. Lapinas tapo Leningrado karinės apygardos vadu ir, eidamas šias pareigas, vėl vadovavo daliai Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainos kare. Šių metų rugpjūtį jį pakeitė generolas pulkininkas Jevgenijus Nikiforovas.

Per Ukrainos atakas Rusijos Belgorodo pasienio srityje, rusų institucijų duomenimis, žuvo du žmonės. Rakitnojės vietovėje per drono smūgį žuvo vyras, o Šebekine apšaudžius namą – moteris, sekmadienį tinkle „Telegram“ rašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Penki asmenys, jo duomenimis, per įvairias atakas buvo sužeisti.

Pigūs iš medžio ir putplasčio pagaminti Rusijos dronai, kurie įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti šimtais milijonų kainuojančia ginkluote, parodė, kad NATO nėra pasirengusi tokiai grėsmei, rašo „Politico“. NATO reakcija į šį incidentą buvo gerokai mažiau efektyvi nei tai, ką įprastai matome Ukrainoje. Aljansas numušė vos tris dronus, tuo metu Kyjivas dažnai teigia atremiantis 80–90 proc. atakų, nors susiduria su kur kas didesnio masto puolimais.

Talinas prašo skubių NATO aljanso konsultacijų po to, kai trys Rusijos naikintuvai net 12 minučių išbuvo Estijos oro erdvėje ir skriejo visai netoli Talino. Europos šalys smerkia Maskvos provokaciją – mūsų krašto apsaugos ministrė ragina plėsti NATO „Rytų sargybos“ operaciją. Tuo metu Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas – į jau antrą didelę Kremliaus provokaciją per porą savaičių – reaguoja sakydamas, kad jam tai nepatinka. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas. Šis įsibrovimas į Estijos oro erdvę, kuris tęsėsi 12 minučių, buvo naujausias Aljanso gebėjimo reaguoti į Rusijos oro grėsmes išbandymas po to, kai rugsėjo 10-ąją į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.

NATO stebėjimo orlaivyje, skrendančiame maždaug 10 000 metrų aukštyje virš rytų Lenkijos, karinių oro pajėgų karininkai iš šešių šalių stebėjo ekranus, ieškodami ženklų, kad Rusijos orlaiviai pažeidžia aljanso sienas. Tokia grėsmė iškilo penktadienį, kai du Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, į ją įskridę 12 minučių, priversdami NATO skubiai pakelti naikintuvus ir sukeldami sumaištį visoje Europoje. Dabar dangus atrodė ramesnis, bet įgula išliko budri.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė, kad po gynybos pajėgų kontratakos Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose 330 kv. km teritorijų grįžo į Ukrainos kontrolę, o daugiau kaip 170 kv. km buvo visiškai išvalyti nuo priešų. „Dėl mūsų kontrpuolimo veiksmų Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose. Rusai norėjo mus apsupti, bet būtent mūsų ginkluotosios pajėgos ten daro viską, kad sunaikintų priešą.

NATO šalys kitos savaitės pradžioje planuoja susitikti ir aptarti Rusijos naikintuvų padarytą oro erdvės pažeidimą, apie kurį pranešė Estija, šeštadienį agentūrai dpa pranešė Aljanso atstovas spaudai. Konsultacijos vyks pagal NATO sutarties 4 straipsnį, sakė jis, nenurodydamas tikslios susitikimo datos.

Volodymyras Zelenskis teigia kitą savaitę Jungtinėse Tautose susitiksiantis su Donaldu Trumpu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su savo JAV vadovu Donaldu Trumpu. V. Zelenskis paskelbtuose komentaruose sakė, kad surengs „susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad su D. Trumpu aptars saugumo garantijas Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

Rytų Ukrainos ligoninėje guli karys su kruvinu raiščiu ant galvos, rankoje laikantis užrašų knygelę. Tai – Vladyslavas, kuris šiandien priverstas mintis dėstyti rašikliu. Rugpjūčio 17-ąją jis atsidūrė medikų rankose ir dabar gydosi nuo gyvybei pavojingų sužalojimų, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Negalėdamas kalbėti, Vladyslavas užrašais pasakoja savo istoriją. „Jo būklė buvo sunki. Jei būtumėte matę jo gerklę, suprastumėte“, – sakė ligoninės direktorius Serhijus.

ES šalys yra pasirengusios garantuoti paskolą Ukrainai, finansuojamą iš įšaldyto Rusijos turto. Valstybės narės tai laiko galimybe, šeštadienį po susitikimo su 27 valstybių narių finansų ministrais sakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis.

Rusijos vyriausybė paneigė, kad penktadienį trys jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę. „Skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą šeštadienio rytą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Draugiškų santykių tarp Rusijos ir JAV atkūrimas neįmanomas, kol Vladimiras Putinas gyvas ir traukia savo šalį į aljansą su kitomis diktatūromis. Tačiau šiuo metu Vašingtonas neturi aiškaus plano, kaip priešintis šio aljanso formavimui. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas. Jis, beje, neabejoja, kad dviejų dešimčių Rusijos dronų pasirodymas virš Lenkijos buvo sąmoninga provokacija, o ne atsitiktinumas.

Ukraina eksportuos kitoms šalims tam tikrus ginklų tipus, taip padengdama biudžeto deficitą. Taip šalis siekia padidinti dronų gamybą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi vakariniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimusi. „Šiandien sukviečiau štabą. Svarbiausia – mūsų ginklų gamyba. Yra aiškūs kiekiai: ko reikia mūsų kariuomenei iki metų pabaigos, taip pat, ko reikia kitiems metams ir ką turime turėti sandėliuose gynybai“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos galimybėms tapti NATO nare sumenkus, Vakarų sąjungininkės pritarė alternatyviai strategijai, kaip padėti Kyjivui atremti Rusijos agresiją: investuoti milijardus į ukrainiečių ginklų pramonę, kad ji galėtų geriau apsiginti. Jei ši strategija pasiteisins, Ukrainos ginklų pramonė ilgainiui galės padėti aprūpinti JAV ir Europos kariuomenes moderniausiais dronais ir kitomis karinėmis technologijomis, sukurtomis vykstant karui su Rusija.

Taika su Maskva įmanoma tik „po Putino“, kol kas Rusija lieka atstumta. Tai pareiškė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas interviu „The Telegraph“, cituoja „Unian“. „Istorija kartojasi: kaip Hitleris 1938 m., Putinas reikalauja vis daugiau. Jį reikia sustabdyti dabar“, – sakė K. Kelloggas. D. Trumpo specialusis pasiuntinys taip pat pareiškė, kad jei Ukraina bus „atiduota“, kitas Kremliaus tikslas bus NATO.

Lvive pristatytas naujas povandeninis ukrainietiškas dronas „Toloka 1000“ (TLK 1000), rašo „Clash Report“. Pranešama, kad jis gali įveikti 2000 km atstumą ir gabenti iki 5 tonų krovinio. Tuo tarpu internete pranešama, kad šis kūrinys buvo pristatytas didžiausiame pasaulyje gynybos technologijų investicijų viršūnių susitikime „Defense Tech Valley 2025“. Pažymima, kad dronas TLK 1000 turi tris modifikacijas.

BBC ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms, bandančioms veržtis į Kupjansko miestą Ukrainos Charkivo srityje, vadovauja buvęs Ukrainos karininkas Serhijus Storoženka. Pastaraisiais mėnesiais vyko nuožmūs mūšiai aplink Kupjanską, svarbų šiaurės rytų miestą, esantį apie 104 kilometrus į rytus nuo Charkivo. Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė, kad padėtis Kupjanske išlieka „įtempta“, nes okupantai bando veržtis į priekį, telkdamos pajėgas aplink kaimyninius kaimus.

Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Matthew Whitakeris penktadienį „Fox News“ televizijai pareiškė, kad Rusijos grėsmė dažnai yra pervertinama, kadangi ji nepasiekė didelių laimėjimų Ukrainoje, rašo „RBC-Ukraine“. „Žinote, manau, kad Rusijos grėsmė yra šiek tiek pervertinama. Jie nepasiekė didelių laimėjimų. Ir, kaip jūs pažymėjote, Ukraina faktiškai susigrąžino savo teritoriją. Ir, žinote, man tai rodo Rusijos silpnumą.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho. Vėliau penktadienį apie tai smulkiau komentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Kyjivas ir Maskva kol kas nevykdo derybų dėl karo pabaigos ir ugnies nutraukimo, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, rašo UNIAN. „Šiuo metu tęsiame humanitarinę dalį, kur išlaisviname karo belaisvius“, – CNN komentuoja R. Umerovas. Jis taip pat priminė, kad Europos lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankėsi Vašingtone, kur buvo susitarta dėl dvišalių ir trišalių susitikimų.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatys naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją, dėl kurio turės balsuoti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho.

Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori derėtis dėl taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Britanijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas. Slaptosios žvalgybos tarnybos MI6, kaip ji dažniau vadinama, vadovas seras Richardas Moore'as pareiškė, kad Putinas „mus mulkina“. „Jis siekia visomis įmanomomis priemonėmis primesti savo imperinę valią. Tačiau jam nepavyks“, – sakė R. Moore'as.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija priėmė rezoliuciją „Branduolinė sauga, branduolinis saugumas ir priemonės Ukrainoje“, kurioje Rusija raginama nedelsiant nutraukti Zaporižios atominės elektrinės okupaciją. Apie tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija. „Rezoliucijoje yra tiesioginis raginimas nedelsiant išvesti visą neleistiną karinį ir kitą personalą iš ZAE.

JAV karo tyrimų institutas (ISW) išanalizavo neseniai paskelbtus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pareiškimus ir pateikė išvadą, jog Rusijos planas – nualinti Ukrainą ir taip laimėti karą, skelbia UNIAN. ISW priminė, jog rugsėjo 18 d. V. Putinas paskelbė, jog šiuo metu fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakomentavo Rusijos dronų ataką Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. D. Trumpas mano, kad dronai buvo disorientuoti, tačiau pareiškė, kad jie bet kokiu atveju neturėjo būti taip arti Lenkijos.

Ukraina turės susitaikyti su realybe, kad Rusija jau okupavo didžiąją dalį Donbaso, bet tai nereiškia, kad Rusijos Federacijos suverenumas šių teritorijų atžvilgiu yra teisiškai pripažintas. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas.

Dabar ne laikas reikalauti Kremliaus nutraukti ugnį Ukrainoje. Tokią nuomonę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė žurnalistams prieš savo vizitą į Didžiąją Britaniją, kuris prasidėjo vakar. „Manau, kad dabar ne laikas prašyti Putino nutraukti ugnį. Jei man teks reikalauti nutraukti ugnį, imsiuosi griežtų priemonių. Reikia toliau mažinti naftos kainas“, – teigiama JAV prezidento komentare, kurį žurnalistai paskelbė tik šiandien.

Europos Sąjunga rengia planą, kaip panaudoti įšaldytus Rusijos turtus, kad suteiktų Ukrainai vadinamąją „reparacijų paskolą“, rašo „Reuters“. Kaip leidiniui papasakojo nenurodyti pareigūnai, ES iniciatyva numato, kad Ukraina šią paskolą grąžintų tik po to, kai Rusija jai suteiks kompensaciją už padarytą žalą karo metu. Idėjos koncepciją praėjusią savaitę pristatė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Tai įvyko dėl JAV tiesioginės karinės pagalbos Ukrainai sumažinimo.

Bendrovė „Fire Point“, kuri yra raketos „Flamingo“ kūrėja, didina savo gamybą. Pasak bendrovės vyriausiosios inžinierės Irinos Terech, šiuo metu jų įmonė pagamina 50 raketų per mėnesį. Apie tai ji papasakojo interviu „LIGA.net“. Ji teigia, kad „Fire Point“ iki metų pabaigos planuoja pasiekti septynių raketų per dieną gamybos apimtį. Tačiau per rugpjūčio mėnesį įmonė pagamino vos 30 raketų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad fronte Ukrainoje kariauja daugiau nei 700 tūkst. Rusijos kareivių.  „Fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkstančių“, – per televizijos transliuotą susitikimą sakė V. Putinas. Neseniai panašų skaičių pateikė ir Ukraina.  Ukrainoje dislokuota beveik 700 tūkst.

JAV vadovas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrai jį nuvylė“ tęsdamas karą Ukrainoje, nepaisant pastangų sustabdyti kovas. Spaudos konferencijoje su Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu D. Trumpas sakė, kad manė, jog Ukrainos konfliktą bus „lengviausia“ užbaigti „dėl mano santykių su prezidentu Putinu, bet jis mane nuvylė.

Pasak artimo prezidento draugo Chriso Ruddy, Donaldas Trumpas nebegalvoja, kad draugystė su Vladimiru Putinu yra tinkama taktika siekiant užtikrinti taikos susitarimą Ukrainoje, rašoma „Huffington Post“. D. Trumpas jau seniai žadėjo užbaigti karą, tačiau praėjus septyniems mėnesiams nuo jo antrosios kadencijos pradžios, jis dar to nepadarė. Siekdamas pasiekti bet kokį paliaubų susitarimą, JAV prezidentas pamynė vieningą Vakarų požiūrį ir, atrodo, stojo į Rusijos pusę.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori pašalinti Ukrainos klausimą, kad galėtų vystyti ekonominius santykius su teroristine Rusijos valstybe.