Europa

Dauguma švedų mano, kad jų šalis „per daug paaukojo“, kad taptų NATO nare, tačiau sutinka, kad Švedijos saugumas bus sustiprintas, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai. Švedija artimiausiomis dienomis taps 32-ąja karinio aljanso nare po to, kai pirmadienį jos paraišką ratifikavo ilgiausiai priėmimo procesą vilkinusi Vengrija.

Naujasis Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs priimti sunkius sprendimus šalies saugumui apsaugoti. Kreipdamasis į Parlamentą per prisaikdinimo ceremoniją po pergalės vasario rinkimuose, A. Stubbas perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą reiškia pavojingą naują susiskaldymo erą. „Pagrindinis prezidento uždavinys – bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad Suomijoje būtų išlaikyta taika“, – prisiekdamas parlamente sakė jis.

Penktadienio rytą krovininė barža Roterdame atsitrenkė į Viljemsbrugo tiltą. Didžiulis konteinerinis laivas po tiltu įstrigo net kelioms valandoms, kol galiausiai buvo išlaisvintas. Iškart po incideno eismas tiltu buvo uždraustas. Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip po tiltu esantis laivas niekaip negali pro jį praplaukti, o miesto fone girdimi metalo dūžiai. Pranešama, kad po tiltu įstrigo Vokietijos kompanijos „Monica Deymann“ konteinerinė barža.

Po Padniestrės pseudodeputatų prašymo spausti Moldovos valdžią, kad ši atšauktų esą pradėtą blokadą šiam regionui, Vladimiras Putinas, skaitydamas savo metinį pranešimą, apie tai neužsiminė nė žodžiu. Vis dėlto nuo Kremliaus įtakos tolstanti Moldova siutina Maskvos režimą, tad tikėtina, kad rusai bandys šioje šalyje rengti perversmą. Šeši šimtai nepripažintos Padniestrės vadinamųjų deputatų prašėsi Rusijos pagalbos: esą Moldova Padniestrei taiko ekonominę blokadą.

Du aukščiausi ES vadovai penktadienį pareiškė, kad juos „giliai sukrėtė“ daugiau kaip 100 palestiniečių žūtis po to, kai Izraelio kariai pradėjo šaudyti į minią pagalbos pristatymo metu, ir pareikalavo atlikti tyrimą. „Sukrėsti ir pasipiktinę vakarykščiu nekaltų civilių gyventojų žudymu Gazos Ruože, desperatiškai laukiant humanitarinės pagalbos“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis.

Ketvirtadienį Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000-5“ virš Baltijos jūros perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30M, o vėliau – ir An-72. Tai socialiniame tinkle X pranešė NATO karinių oro pajėgų vadovybė, paskelbdama vaizdo įrašą ir nuotraukų, rašo „Ukrinform“. „Pažiūrėkite, kaip vakar du Prancūzijos „Mirage 2000-5“ perėmė du Rusijos Su-30M virš Baltijos jūros“, – sakoma pranešime.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė esanti „labai sunerimusi dėl vaizdų iš Gazos“, kur, islamistų judėjimo „Hamas“ teigimu, žuvo 112 palestiniečių po to, kai Izraelio kariai apšaudė humanitarinės pagalbos pristatymo punktą. „Reikia dėti visas pastangas, kad būtų ištirta, kas įvyko, ir užtikrintas skaidrumas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė EK pirmininkė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį lankosi Turkijoje, kur bus siekiama atgaivinti įstrigusias Maskvos ir Ukrainos taikos derybas ir rasti būdų užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje. S. Lavrovas dalyvaus Viduržemio jūros kurorte Antalijoje vykstančiame kasmetiniame diplomatiniame forume, kur susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu.

COVID-19 gali visam laikui paveikti mąstymo įgūdžius ir pakenkti gebėjimui formuoti naujus prisiminimus. Svarbus 140 tūkst. britų tyrimas parodė, kad virusu sirgusiems asmenims šiek tiek prasčiau sekasi atlikti atminties, mąstymo ir dėmesio testus, tai galima nustatyti praėjus daugiau nei metams po užsikrėtimo. Tačiau Londono imperatoriškojo koledžo tyrimas rodo, kad žmonės gali pradėti atsigauti po užsitęsusios COVID-19 infekcijos.

Reaguodamas į Vladimiro Putino kalbą įstatymų leidėjams, kai Rusijos prezidentas pareiškė, kad NATO pajėgų siuntimas į Ukrainą sukeltų branduolinio konflikto pavojų ir kad Vakarai nori sunaikinti Rusiją, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį sakė, kad padėtis „labai įtempta“. Jo žodžiais, tai patvirtina Rusijos siekius, į kuriuos kai kurie žmonės nekreipė dėmesio, bet akivaizdu, kad juos reikia vertinti labai rimtai.

Bundesvero karys įtariamas Vokietijoje nušovęs keturis žmones, tarp jų – vaiką, pranešė pareigūnai. Nusikaltimas naktį į penktadienį įvykdytas Rotenburgo apskrityje Žemutinės Saksonijos žemėje. Įtariamasis šaudė dviejose vietose, esančiose 15 km atstumu. Pasak tyrėjų, spėjamas šaulys naktį į penktadienį pasidavė ir buvo suimtas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad šalis parengs Žaliojo kurso pakeitimų sąrašą, lenkų ūkininkams visoje šalyje tęsiant protestus prieš šią Europos Sąjungos strategiją, bloko neutralaus poveikio klimatui schemą ir pigių ukrainietiškų produktų importą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo išsimaudyti Senoje ir tokiu būdu atkreipti dėmesį į tai, kaip ši upė buvo išvalyta artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. „Aš tai padarysiu, bet datos nepasakysiu. Jūs visi rizikuojate ten būti“, – šypsodamasis E. Macronas ketvirtadienį sakė žurnalistams per olimpinio kaimelio šiaurinėje Paryžiaus dalyje atidarymo ceremoniją. Prancūzijos valdžia lenktyniauja su laiku, kad pagerintų Senos upės vandens kokybę.

Aukštam cholesterolio kiekiui mažinti skiriamas vaistas gali ženkliai sumažinti su vėžio rizika siejamų ir Europoje uždraustų „amžinųjų chemikalų“ (PFAS) kiekį kraujyje, ketvirtadienį pranešė mokslininkai. Tačiau šis vaistas nėra skirtas visiems ir ilgai jo vartoti negalima, nes jis pasižymi šalutiniu poveikiu ir būtina atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti jo poveikį lėtiniams sveikatos sutrikimams.

Lenkijos ūkininkų protestų vienas organizatorių sako, jog nepavykus susitarti su ministru pirmininku Donaldu Tusku, penktadienį vyks šalyje suplanuoti protestai, įskaitant ir Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. „Po ministro pirmininko susitikimo su ūkininkais kol kas nėra jokių susitarimų. Jų bus siekiama artimiausiomis dienomis. Todėl mūsų protestas gali būti dar labiau reikalingas nei anksčiau.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ketvirtadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože ir apsaugoti palestiniečius.  „Dėl tragiškų žūčių Gazos Ruože reikia nedelsiant nutraukti ugnį, kad būtų galima teikti daugiau humanitarinės pagalbos, išlaisvinti įkaitus ir apsaugoti civilius gyventojus. Mes primygtinai raginame Izraelį apsaugoti Gazos gyventojus ir griežtai nustatyti faktus bei atsakomybę“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.

Lenkija pasirašė sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl 2,5 mlrd. dolerių (2,31 mlrd. eurų) vertės integruotos mūšio valdymo sistemos (IBCS) pirkimo, ketvirtadienį pranešė jos gynybos ministras. NATO ir ES narė pastaraisiais metais įsigijo svarbių karinių prekių, daugiausia iš Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos, padidėjus nerimui ir įtampai dėl karo kaimyninėje Ukrainoje. Šiemet Varšuva gynybai skiria 4 procentus Bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų NATO narių.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį pareiškė, kad Britanijos valdymo forma tampa ochlokratija, kai valstybės sprendimus lemia minios nuotaikos, nes dėl protestų prieš Izraelio ir „Hamas“ karą valdžia pradeda jausti itin didelį spaudimą.  Žmogaus teisių grupė pareiškė, kai toks britų premjero pasisakymas kelia nerimą.

Švedijos agentūra, skirianti dotacijas religinėms institucijoms, ketvirtadienį pranešė nutraukianti paramą Rusijos stačiatikių cerkvei, nes Švedijos žvalgybos tarnyba perspėjo, kad bažnyčia naudojama žvalgybinei veiklai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia matanti paralelių tarp įvykių Moldovos Respublikoje ir Ukrainos karo pradžios. Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį Varšuvoje priėmė savo kolegę iš Latvijos Eviką Siliną aptarti bendro saugumo Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje. Jis sakė, jog Latvija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nustačiusia embargą Rusijos žemės ūkio produktams, kad apsaugotų nacionalinę rinką nuo destabilizavimo dėl pigaus importo iš didžiosios kaimynės. „Mes nuodugniai išnagrinėsime šį sprendimą. Neatmetu galimybės, kad Lenkija imsis tokios pat iniciatyvos“, – pareiškė D. Tuskas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisant visų karingų pareiškimų ir jo aplinkos grasinimų NATO šalims, iš tiesų visiškai nenori konflikto su aljansu. Jis puikiai supranta, kad tokiu atveju Rusijos lauktų staigus pralaimėjimas, įsitikinęs Jungtinės Karalystės Generalinio štabo vadas, admirolas Tony Radakinas. T. Radakinas, kalbėdamas gynybos konferencijoje Londono „Chatham House“ rūmuose, sakė, kad Jungtinė Karalystė „nėra ant karo su Rusija slenksčio.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas neįprastas atvejis, kuomet pensininkas mirė perdozavęs vitamino D. 89 metų vyras vartojo vitamino D papildą, ant kurio nebuvo įspėjimų apie mirtiną šalutinį poveikį, jei jo būtų vartojama per daug.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį oficialiai pritarė tam, kad Lenkijai būtų suteikta prieiga prie 137 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kuriomis jai nebuvo leidžiama naudotis dėl su teisinės valstybės principais susijusių nuogąstavimų. Pinigai bus išmokami iš dviejų šaltinių: 76,5 mlrd. atkeliaus iš EK kontroliuojamo plėtros biudžeto, o dar beveik 60 mlrd. eurų – iš atsigavimo po pandemijos fondo.

Švedijos pareigūnai apkaltino 66 metų vyrą neteisėtai kaupus konfidencialią informaciją apie karines bazes, trečiadienį pranešė prokuroras Matsas Ljungqvistas. Prokuroras teigė, kad renkant informaciją dalyvavo keli žmonės ir kad tam reikėjo aukšto lygio žinių. M. Ljungqvistas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įtariamasis Hansas Georgas Svanstromas vykdė karines misijas Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Islandiją jau tris kartus šią žiemą vargino ugnikalnių išsiveržimai. Meteorologijos tarnybos duomenimis, tai gali pasikartoti visai netrukus – pakilęs magmos lygis gali indikuoti naują išsiveržimą, šalia jau nuniokotų teritorijų.

Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad tikėtina, jog Turkija ir Kinija rengia savo derybų platformas karui Ukrainoje išspręsti. Pasak ISW analitikų, Rusija gali tuo pasinaudoti, kad skatintų savo naratyvus apie derybas su Ukraina ir karą, kaip anksčiau Kremlius darė remdamasis Kinijos požiūriu į miglotą politinį taikos planą Ukrainai.

„Netflix“ vis labiau mažina bendrą televizijos žiūrėjimo dalį. Pasak „UBS Securities“ analitikų, tikimasi, kad 2024 m. „Netflix“ padidins savo transliacijos planų kainas, o tai turėtų paspartinti jų pajamų ir pelno augimą, skelbia portalas „Variety“. Tai, kartu su pajamų iš reklamos palaikomos pakopos didėjimu ir geru abonentų skaičiaus augimu, turėtų paskatinti bendrą bendrovės pajamų augimą 2024 m. iki 15 proc., palyginti su 7 proc. augimu 2023 m., rodo analitikų skaičiavimai.

Šiais metais vasarį išvysime su 29-iomis dienomis, o 2025 m. – 28-iomis. Tačiau 2028 m. mes vėl išvysime vasarį su 29 diena. Dėl to gali kilti klausimas, kodėl reikia šių keliamųjų metų ir kas pasikeistų, jei jų nebūtų? Atsakymas paprastas – vasarą, mes galėtume turėti žiemos orus, o ūkininkai nežinotų, kada sėti. Galbūt esate įpratę girdėti, kad Žemė visą ratą aplink Saulę apskrieja per 365 dienas, tačiau iš tikrųjų ši kelionė trunka apie 365 su trupučiu dienos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pernai privačiu lėktuvu skrido 23 kartus. Duomenų apie jos keliones paprašė Europos Parlamento narys ir Vokietijos kraštutinės kairiosios partijos „Die Linke“ lyderis Martinas Schirdewanas. Paaiškėjo, kad pagal keliones privačiu lėktuvu U. Von der Leyen gerokai lenkia 27 Europos Komisijos narius, jie 2023 m. privačiais lėktuvais skrido 29 kartus. Pagal komisarų elgesio kodeksą privatūs orlaiviai turėtų būti naudojami tik išimtiniais atvejais.

Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi. „Todėl tikėtinas scenarijus yra agresoriaus – hibridinio ir (arba) naudojančio visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) – ataka NATO teritorijoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija trečiadienį perspėjo dėl bet kokio Rusijos kišimosi po to, kai Moldovos separatistinio Padniestrės regiono lyderiai kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“. Šis Padniestrės separatistų žingsnis sukėlė nuogąstavimų, kad teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.

Graikijoje trečiadienį į gatves išėjo daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, reikalaujančių teisingumo po 57 gyvybes nusinešusios traukinių katastrofos, pranešė policija. Graikijoje prieš metus įvyko daugiausiai aukų per šalies istoriją pareikalavusi geležinkelio avarija.  Per tragedijos metines daugiau kaip 20 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje Atėnuose, 10 tūkst. – Salonikuose šalies šiaurėje, o apie 1 tūkst. žmonių, įskaitant aukų artimuosius, susirinko avarijos vietoje Larisos regione.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė remiančios Moldovos suverenitetą po to, kai separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“. „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Vokietijos fregata, atsiųsta padėti užtikrinti saugią laivybą Raudonojoje jūroje, sėkmingai atrėmė husių sukilėlių ataką, trečiadienio naktį pranešė karinės pajėgos. Karinio jūrų laivyno fregata „Hesse“ antradienį vakare numušė droną, socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė kariuomenė. „Netrukus po to (prie laivo) priartėjo dar vienas dronas. Įgula ir vėl ėmėsi gynybinių priemonių bei sėkmingai susitvarkė ir su tuo taikiniu“, – paaiškino kariuomenė.

Baltarusiams Lietuvoje skambina nenustatyti asmenys ir „praneša apie deportaciją“, skelbiama „Zerkalo“. Lietuvos migracijos departamentas tvirtina, kad jų informacija visada persiunčiama elektroniniu būdu, o baltarusių aktyvistai įtaria Kremliaus provokaciją. Vasario 28-ąją kai kurie Lietuvoje gyvenantys baltarusiai sulaukė nežinomų asmenų skambučių.

Popiežius Pranciškus vėl negaluoja. Atšaukęs visus viešus šeštadienio ir pirmadienio susitikimus, trečiadienį jis susitiko su tikinčiaisiais, tačiau iškart po to išvyko į ligoninę. Medikams nerimą sukėlė niekaip nepraeinantys gripo simptomai. Šįryt į kassavaitinę popiežiaus audienciją susirinkę tikintieji pasitiko pontifiką gausiais plojimais. Audiencijos jis neatšaukė, tačiau iškart prisipažino, kad nelabai gerai jaučiasi, tad nusprendė pamokslo neskaityti.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva svarsto galimybę „laikinai“ uždaryti sieną su Ukraina prekių gabenimui, tvyrant įtampai dėl pigių ukrainietiškų grūdų. „Kalbamės su Ukrainos puse apie laikiną sienos uždarymą, apskritai prekybos nutraukimą... Šis sprendimas būtų tik laikinas... ir skausmingas abiem pusėms“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

Rusijos marionetinės Padniestrės teritorijos deputatai oficialiai kreipėsi į Maskvą pagalbos dėl tariamai Moldovos organizuotos „ekonominės blokados“. Moldovoje nerimaujama, kad Kremlius gali pasinaudoti Padniestre ir sukelti karinius neramumus šiame regione. „Moldova faktiškai paskelbė ekonominį karą Padniestrei, sąmoningai kurdama sąlygas daugiamilijoniniam deficitui“, – skelbiama dokumente.

Smarkios liūtys Šiaurės Italijoje sukėlė nuošliaužas Veneto, Ligūrijos ir Toskanos regionuose, valdžia perspėjo apie didelių potvynių pavojų. Kai kuriose vietose kelius jau užliejo vanduo, buvo uždaryti tiltai. Venecijos regiono Vičencos miesto meras Giacomo Possamai interviu Italijos transliuotojui „Rai“ sakė, kad padėtis „kritiška“. Žmonės, kuriems nereikia išeiti iš namų, raginami juose likti, sakė jis. Ligūrijos regione nuošliauža iš esmės perpus padalijo Pieve Ligure savivaldybę.

Aleksandro Navalno našlė Julija, kalbėdama Europos Parlamente, akcentavo bejėgiškumo jausmą prieš V. Putino veiksmus ir ragino „imtis nestandartinių priemonių“. „Praėjusį savaitgalį suėjo du metai, kai Putinas pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Bedievišką, begėdišką. Visas pasaulis puolė į pagalbą Ukrainai. Tačiau praėjo du metai, daug nuovargio, daug kraujo, daug nusivylimų, o Putinas niekur nedingo“, – kalbėjo ji.

Latvijos okupacijos muziejaus direktorė Solvita Viba trečiadienį naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad naktį į muziejaus patalpas buvo įmestas indas su sprogstamuoju mišiniu. Ji teigė, kad nepaisant išpuolio muziejus dirba, o ekspozicija yra atvira lankytojams. S. Viba taip pat išreiškė viltį, kad specialiosios tarnybos greitai suras kaltininką. „Tikiuosi, kad užpuolikas bus greitai surastas. Manau, kad tai buvo tikslingai suplanuotas išpuolis prieš muziejų.

Nyderlandų gynybos ministerija informavo, kad šalis užsakė Čekijoje naujausių haubicų DITA Ukrainai. Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis oficialiu Nyderlandų gynybos ministerijos pareiškimu. Pasak žinybos, haubica DITA yra moderni ugnies sistema, galinti naikinti taikinius, esančius už dešimčių kilometrų. „Ukrainai labai reikia šių ginklų. Kaip tik todėl Nyderlandai neseniai užsakė Ukrainai devynias tokias haubicas", - sakoma pranešime.

Trečiadienį prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai rengia retą susitikimą, tai kelia nuogąstavimų, kad ši teritorija gali atverti naują židinį Maskvos kare su kaimynine Ukraina. Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo siaurą žemės ruožą de facto kontroliuoja prorusiškos jėgos, bet tarptautiniu mastu regionas pripažįstamas Moldovos teritorija.

Jungtinės Karalystės policija antradienį, vykdydama tyrimą dėl įtariamų šnipinėjimo nusikaltimų, susijusių su Rusijos valstybe, apkaltino jau šeštą Bulgarijos pilietį. 37 metų Tihomiras Ivanovas Ivančevas iš vakarų Londono buvo sulaikytas vasario 7 dieną vykdant tyrimą, kuriam vadovauja Londono policijos kovos su terorizmu padalinys. Jam paskirta kardomoji priemonė, o trečiadienį vyras turi atvykti į Londono Vestminsterio magistratų teismą.

Prancūzijos naikintuvas „Mirage 2000“ prie Estijos krantų perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20. Atitinkamą pranešimą Prancūzijos generalinis štabas paskelbė vasario 27 d., rašo portalas „eurointegration“. Trumpame pranešime sakoma, kad Prancūzijos kariškiai pakėlė „Mirage 2000“ į orą pagal pavojaus signalą  ir perėmė Il-20 prie Estijos krantų. „Tikslas: apsaugoti mūsų sąjungininkių Baltijos šalių oro erdvę“, – pridūrė Prancūzijos generalinis štabas, nesileisdamas į detales.

Lenkijoje keliami klausimai, kaip apsaugoti savo sieną, kartu su Baltijos šalimis, nuo galimo Rusijos puolimo. Viena iš galimybių – sienos užminavimas – taip pat aktyviai aptarinėjama, nors tai gali būti ne taip paprasta padaryti. Pagrindinė pasienio užminavimo problema yra ta, kad Lenkija, kaip ir Baltijos šalys, yra pasirašiusi Otavos konvenciją dėl priešpėstinių nenaudojimo.

Jungtinės Karalystės, Pietų Jorkšyro grafystės policija paviešino šiurpios ir tragiškai 2022 m. vasarą pasibaigusios avarijos vaizdo įrašą. Kito žmogaus mirtimi pasibaigusią avariją 21-erių britė Molly Mycroft sukėlė, kai vairuodama automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu, nepaisė raudono šviesoforo signalo ir rėžėsi į kitą lengvąjį automobilį.

Antradienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas taisykles dėl nusikaltimų aplinkai ir atitinkamų bausmių už juos. Už direktyvą balsavo 499, prieš 100, susilaikė 23 nariai. Ji įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. ES valstybės direktyvą į savo nacionalinius teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.