Švedija artimiausiomis dienomis taps 32-ąja karinio aljanso nare po to, kai pirmadienį jos paraišką ratifikavo ilgiausiai priėmimo procesą vilkinusi Vengrija.
Nutraukusi du šimtmečius trukusį karinio neprisijungimo laikotarpį, Švedija pateikė prašymą dėl narystės NATO kartu su Suomija, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą.
Švedijos transliuotojo SR užsakymu analitinės bendrovės „Indikator“ atliktos apklausos duomenimis, 55 proc. švedų mano, kad jų šalis „per daug paaukojo, kad įstotų į NATO“.
Tuo tarpu 77 proc. respondentų mano, kad narystė NATO „sustiprino Švedijos saugumą“.
Vasario 26 dienos apklausoje dalyvavo 2 413 žmonių. Vis dėlto apklausoje nebuvo užduotas klausimas, kokioms konkrečiai aukoms žmonės nepritaria.
Rezultatai rodo, kad švedai į „NATO procesą žiūri kaip į sudėtingą klausimą“, AFP sakė „Indikator“ tyrimų vadovas Peras Oleskogas Tryggvasonas.
„Dėl požiūrio, kad Švedijos saugumą sustiprina narystė NATO, vyrauja didelis sutarimas. Tačiau galima pastebėti, kad kelias į tai nebuvo paprastas“, – sakė P. Oleskogas Tryggvasonas.
Švedijos kandidatūra pirmiausia susidūrė su Turkijos pasipriešinimu, kuri kaltino Šiaurės šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, jos nuomone, susijusių su nesėkmingu 2016 metų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais.
Švedija su Turkija pasiekė susitarimą 2022 metais, įsipareigodama apsvarstyti jos ekstradicijos prašymus ir panaikinti ginklų embargą, įvestą nuo 2019 metų Turkijos karinio įsiveržimo į Siriją. Ji taip pat priėmė konstitucijos pataisas, kuriomis sugriežtinami kovos su terorizmu teisės aktai.
