Kreipdamasis į Parlamentą per prisaikdinimo ceremoniją po pergalės vasario rinkimuose, A. Stubbas perspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą reiškia pavojingą naują susiskaldymo erą.
„Pagrindinis prezidento uždavinys – bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad Suomijoje būtų išlaikyta taika“, – prisiekdamas parlamente sakė jis.
„Pažadu tai daryti, bet jei taps sunku, taip pat esu pasirengęs priimti sudėtingus sprendimus, kad būtų užtikrintas mūsų šalies saugumas“, – pabrėžė A. Stubbas.
Naujasis Suomijos prezidentas drauge su vyriausybe bus atsakingas už užsienio politiką.
Prezidento vaidmuo tapo dar svarbesnis po to, kai 2022 metais Maskva pasiuntė karius į Ukrainą ir padidino įtampą su Suomija prie 1 340 km ilgio bendros sienos.
Reaguodama į tai, Suomija 2023 metų balandžio mėnesį įstojo į Vakarų karinį aljansą NATO.
Helsinkis kaltina Rusiją, kad ši rugpjūtį organizavo migrantų antplūdį per Suomijos rytinę sieną. A. Stubbas, buvęs Suomijos ministras pirmininkas, buvo vienas iš jos sprendimo uždaryti sieną lapkričio mėnesį šalininkų – ši priemonė turi galioti bent iki balandžio 14 dienos.
„Laikotarpis po Šaltojo karo baigėsi. Ją užbaigė Rusijos ataka prieš Ukrainą“, – savo inauguracinėje kalboje teigė A. Stubbas.
„Tai, kas turėjo mus suvienyti – laisvas judėjimas, prekyba, technologijos, energetika, informacija ir valiuta – mus skaldo“, – kalbėjo jis.
„Bendradarbiavimo priemonės tapo ginklu. Tuo pat metu bendradarbiavimas Europoje sustiprėjo ir tai yra gerai“, – sakė A. Stubbas.
A. Stubbo pirmtakas prezidento poste Sauli Niinisto (Saulis Nynistė), pirmą kartą išrinktas 2012 metais, kadaise didžiavosi artimais ryšiais su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tačiau vėliau S. Niinisto tapo vienu aršiausių Rusijos prezidento kritikų.
