Europa

Vokietijos užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock lankantis Mykolajive, Ukrainoje, teko slėptis, kai suskambėjo oro pavojaus sirenos.  Apie tai praneša „Deutsche Welle”. Leidinys skelbia, kad oro pavojaus sirenos suveikė vietovėje skraidant Rusijos žvalgybiniam dronui.  Tai pakoregavo A. Baerbok vizito planus: teko nutraukti kelionę į vandens valymo įrenginius, kurie apmokėti Vokietijai teikiant pagalbą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai neatsakė į kvietimą dalyvauti pirmadienį parlamente vyksiančiame neoficialiame neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno minėjime. 47-erių Kremliaus kritikas, už grotų praleidęs daugiau nei trejus metus, mirė vasario 16 d., o pasipiktinimą dėl jo mirties pareiškė tiek Vakarų šalių lyderiai, tiek jo šalininkai.

Vengrijos – paskutinės šalies, stabdžiusios Švedijos siekį įstoti į NATO – parlamentas pirmadienį surengė balsavimą ir pritarė Aljanso augimui. Apie tai skelbia UNIAN.  Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija buvo paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.  Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad tai – istorinė diena. Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.

Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kai kurios NATO narės svarsto siųsti karius į Ukrainą, skelbia  „Reuters”.  Kelios NATO ir Europos Sąjungos narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą, pirmadienį pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.

Prieš balsavimą Vengrijos parlamente dėl Švedijos stojimo į NATO ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė paremsiąs šios šalies narystę Aljanse. „Šiandien mes (...) paremsime Švedijos stojimą į NATO“, – sakė dešinysis populistas politikas plenarinio posėdžio pradžioje. Kartu V. Orbanas pakartojo, kad negali būti „karinio sprendimo“ konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos. Karo pabaiga esą gali būti pasiekta tik derybomis.

Paryžiaus valdžia užsimojo triskart padidinti stovėjimo mokestį visureigiams – esą taip bus kovojama su tarša ir bus užtikrinamas didesnis saugumas. Tačiau vietiniai gyventojai, atrodo, ne iki galo supranta, kodėl tai reikia kažkaip spręsti – į valdžios surengtą referendumą dėl visureigių atėjo vos 5 nuošimčiai rinkėjų. Visureigių vairuotojams Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ateina sunkios dienos.

Švedijos narystė NATO bus paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu. Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi.

Danijos policija pirmadienį pranešė, kad baigia tyrimą dėl 2022 metais įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių tarp Rusijos ir Vokietijos sabotažo. „Remdamiesi tyrimo rezultatais, pareigūnai gali daryti išvadą, kad vamzdynų sabotažas buvo tyčinis. Kartu vertinama, kad nėra būtino pagrindo baudžiamajai bylai Danijoje iškelti“, – teigiama policijos pareiškime.

Popiežius Pranciškus pirmadienį atšaukė savo viešus susitikimus dėl besitęsiančių lengvų gripo simptomų, pranešė Vatikanas. Viešus pasirodymus 87-erių metų popiežius dėl tos pačios priežasties buvo atšaukęs ir šeštadienį, tačiau sekmadienį jis, kaip įprasta, pasirodė „Viešpaties angelo“ maldai. „Lengvi gripo simptomai išlieka, nekarščiuojama. Tačiau atsargumo sumetimais šio ryto audiencijos atšaukiamos“, – sakoma Vatikano pirmadienio pareiškime.

Švedija pažadėjo įstojusi į NATO dislokuoti 600 karių Latvijoje, interviu nacionaliniam radijui sakė latvių nevyriausybinės organizacijos „Latvijas Transatlantiska organizacija“ (LATO) generalinė sekretorė Sigita Struberga. Jos teigimu, Švedijos įstojimas į NATO daugiausia yra regioninės reikšmės.

Sprendimai šiais kritiniais Rusijos agresijos prieš Ukrainą metais gali nulemti ne tik Ukrainos likimą, bet ir viso pasaulio ateitį. Ekspertai perspėja, kad jei Ukraina negaus visapusiškos tarptautinės paramos ir neįveiks Rusijos iki lapkričio, gali kilti katastrofiškas Trečiasis pasaulinis karas. Nežinia, kiek gausiai Vakarai rems Ukrainą, ir galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidentus suteikia geopolitinės įtampos.

Panašu, kad bus pašalinta paskutinė kliūtis Švedijai tapti NATO nare, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikuos Skandinavijos šalies paraišką narystei. Švedija pateikė prašymą narystei NATO po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Įstojimas į JAV vadovaujamą Aljansą reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei pusiausvyrai regione.

Pirmadienį Vengrijos parlamentas turėtų ratifikuoti Švedijos narystę NATO. Įstatymų leidėjai ketina balsuoti dėl Švedijos narystės NATO per pirmąją plenarinę sesiją parlamentui grįžus po žiemos pertraukos. Balsavimo laukiama po pietų. Parlamento komitetai jau pritarė ratifikavimui. Dabar trūksta tik visos asamblėjos pritarimo. Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusi Švedijos narystės. Visos narės turi pasirašyti paraiškas prieš priimant naują šalį.

Kalnuotame Overnės regione centrinėje Prancūzijoje sekmadienį per laviną žuvo keturi žmonės, pranešė vietos valdžios institucijos. Lavina nuslinko 1,6 km aukštyje virš Mon Doro kaimo, pranešė Piui de Domo departamento prefektūra. Po didelės paieškos operacijos, kurioje dalyvavo apie 50 žmonių, pranešta, kad taip pat buvo lengvai sužeisti dar trys žmonės.

Lenkijos ūkininkai sekmadienį užblokavo pagrindinį greitkelį į Vokietiją protestuodami prieš Europos Sąjungos (ES) taisykles ir mokesčius. Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites vykdo protesto akcijas dėl, jų teigimu, pernelyg griežtų aplinkosaugos taisyklių, konkurencijos dėl pigaus importo iš ES nepriklausančių šalių ir mažų pajamų. Sekmadienį Lenkijos ūkininkai užblokavo A2 greitkelį netoli Slubicių, esančių rytiniame pasienyje su Vokietija. „Blokada prasidėjo 14.00 val.

Turkijos vykdomi kariniai veiksmai Sirijoje – operacija „Peace Spring“ (angl. „Taikos pavasaris“) – sukėlė Turkijos sąjungininkų siaubą ir nerimą. Nejaugi kliba Turkijos narystė NATO? Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad dėl intervencijos gali susidaryti „nepakeliama humanitarinė padėtis“, ir pareikalavo nutraukti puolimą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskambinusi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, paragino nedelsiant nutraukti karines operacijas.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjus balsavimui griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, kuriuos opozicija vadina farsu, šalies autoritariškasis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė dalyvausiantis kituose prezidento rinkimuose 2025 metais. „Pasakykite jiems (opozicijai), kad dalyvausiu.

Kai iškrenta pirmieji dantys, vaikai turi šansą kaip reikiant pralobti – po pagalve atsiranda ir 70 eurų kupiūros, ir dizainerių kurti papuošalai, kurių kaina gali siekti net 2 tūkst. eurų. Tačiau tėvai pasiryžę žengti vienu žingsniu toliau – vakarėlius rengia, kai vaikas išmoksta naudotis naktipuodžiu.

Lietuva yra viena pirmaujančių šalių, pagal darbuotojams suteikiamus laisvadienius. Europos Sąjungos šalys privalo suteikti mažiausiai 20 dienų mokamų kasmetinių atostogų, tačiau kai kurios valstybės narės yra dosnesnės, skelbia portalas „Euronews“. Kai kuriose šalyse yra valstybinių švenčių kalendorius, kuriuo galima pasinaudoti, kad kasmetinės atostogos būtų kuo ilgesnės.

Baltarusijoje sekmadienį vyksta visuotiniai rinkimai – pirmieji autoritarinės šalies valdžios rengiami rinkimai nuo įtemptų prezidento rinkimų 2020 m. vasarą ir po jų kilusių masinių demonstracijų. Baltarusiai rinks 110 šalies parlamento narių ir apie 12 tūkst. vietos asamblėjų atstovų. Rinkimai laikomi suklastotais, kadangi ilgametį šalies vadovą Aleksandrą Lukašenką supantys pareigūnai nepakvietė nepriklausomų rinkimų stebėtojų.

Kopenhagos zoologijos sode vos prieš vieną dieną pasaulį išvydo žavi drambliukė. O pandos mažylis stebina išskirtiniais akrobatikos sugebėjimais.  Pasaulį Kopenhagos zoologijos sode išvydusiai drambliukei vos viena diena. Nepaisant to ji jau tvirtai stovi ant kojų, tiesa, nuo mamos Kumari nesitraukia nė per žingsnį. Beje, ir pati Kumari čia pat gimė prieš šešiolika metų.

Minint antrąsias Maskvos invazijos metines šeštadienį visoje Europoje protestuotojai rinkosi palaikyti Ukrainą, ragindami Vakarus sustiprinti paramą, augant nuogąstavimams, ar Kyjivas pajėgs atremti įsidrąsinusią Rusiją. Minios susirinko Berlyne, Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose, žmonės mojavo Ukrainos vėliavomis ir reikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nutrauktų karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovams šeštadienį pareiškė, jog Ukraina tikisi, kad jie laiku teiks karinę pagalbą, kuri padėtų užkirsti kelią Rusijos atakoms. Per antrąsias Rusijos invazijos metines kreipdamasis į G-7 V. Zelenskis sakė: „Jūs puikiai žinote, ko mums reikia, kad apsaugotume savo dangų, sustiprintume savo kariuomenę sausumoje, ir žinote, ko mums reikia, kad išlaikytume ir toliau sėkmingai veiktume jūroje.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai šeštadienį paragino Rusiją „iki galo išsiaiškinti“, kaip praėjusią savaitę kalėjime mirė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Jų pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai A. Navalno komandos atstovė spaudai pranešė, jog Rusijos institucijos pagaliau perdavė Arkties pataisos kolonijoje mirusio politiko kūną jo motinai. „Raginame Rusijos vyriausybę iki galo išsiaiškinti jo mirties aplinkybes“, – sakoma G-7 pareiškime.

Kaimyninėje Latvijoje siautėja maisto išvežiotojai. Rygos gatvėmis jie skraido kaip nori ir kur nori, dažniausiai – techniškai netvarkingais automobiliais. Policija bejėgė, mat ant mašinų užkabinti suomiški numeriai, o vairuoja jas anglakalbiai vairuotojai. Ir dažnas jų tokias mašinas tiesiog nuomojasi iš neaiškių asmenų.   „Reddit“ tinklapyje maisto išvežiotojai įžiebė diskusiją – kaip prasimanyti daugiau pinigų kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį perspėjo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną nesitikėti „jokio europiečių nuovargio“ dėl karo Ukrainoje ir pažadėjo, kad Prancūzijos parama Kyjivui nesusvyruos. „Sudaužyta ir sumušta, bet vis dar stovinti. Ukraina kovoja už save, už savo idealus, už mūsų Europą.

Šeštadienį pasaulis mini dvejus metus, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vakaruose šiandieną tvyro įvairios nuotaikos – apklausos rodo, kad europiečiai netiki Ukrainos pergale, o Vakarų lyderiai nelinkę gausiai remti karo nuniokotą šalį. Tačiau Lietuvos ekspertų manymu, pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje neturi didelės įtakos tolesnei karo eigai. Svarbiausia – remti Ukrainą.

Jungtinė Karalystė penktadienį pasirašė susitarimą su Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ dėl bendros kovos su neteisėta imigracija, pranešė vyriausybė Londone. Konservatorių ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) vienu iš prioritetų prieš šiais metais vyksiančius visuotinius rinkimus yra numatęs tai, kad būtų užkirstas kelias migrantams valtimis kirsti Lamanšo sąsiaurį iš Prancūzijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas Kalifornijoje priėmė Aleksejaus Navalno našlę ir dukrą, o po to paskelbė ilgą sankcijų sąrašą su opozicionieriaus mirtimi susijusiems pareigūnams. Žiniasklaida „iškapstė“ ir kas tas rusų tyrėjas, vertęs A. Navalno motiną sūnų palaidoti paslapčia. Ir nors A. Navalno mama sūnaus kūną pamatė, atsakymo, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino sėbrai jį nužudė, deja, taip ir nesulaukė.

Penktadienio rytą prie Maltos krantų apvirtus migrantų laivui penki žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti. Kaip pranešama, šiuo laivu plaukė 34 žmonės iš Egipto, Etiopijos, Eritrėjos ir Sirijos. Jis apvirto maždaug už 3,5 jūrmylių nuo Maltos pietinės pakrantės. Maltos ginkluotųjų pajėgų laivas vyko gelbėti denyje buvusių žmonių, kai laivas nuskendo.

Vokietijos parlamentas penktadienį balsavo už tai, kad nuo balandžio būtų legalizuotas kanapių laikymas ir kontroliuojamas jų auginimas. Pagal naująjį teisės aktą asmeniniam vartojimui skirtų kanapių bus galima gauti reguliuojamose auginimo asociacijose, o namuose bus galima turėti ne daugiau kaip tris kanapių augalus.

Maskva išplėtė sąrašą Europos Sąjungos (ES) atstovų ir politikų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją. Tai yra reakcija į pastarąsias ES sankcijas, Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. „Europos Sąjunga tęsia savo nesėkmingus mėginimus vienašališkomis ribojančiomis priemonėmis daryti spaudimą Rusijai“, – sakoma pranešime. ES šią savaitę įvedė naujas sankcijas Rusijai.

Prancūzija pasirašė įsipareigojimus parduoti Armėnijai snaiperių šautuvų ir apmokyti armėnų kariškius, penktadienį pranešė abiejų šalių gynybos ministrai, Jerevanui siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos. Armėnija sutartį dėl ginklų pirkimo pasirašė su Prancūzijos ginklų gamintoju PGM, sakė šios šalies gynybos ministras Surenas Papikianas. Spaudos konferencijoje Jerevane jis dalyvavo kartu su savo kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu.

Vengrija iš Švedijos įsigis keturis švedų gamybos naikintuvus „Gripen“ ir taip išplės savo 14 šių naikintuvų parką, penktadienį žurnalistams sakė vengrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Šiandien pasiekėme susitarimą papildyti Vengrijos gynybos pajėgų „Gripen“ parką keturiais orlaiviais“, – sakė V. Orbanas po derybų su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu. Abu lyderiai susitiko prieš svarbų Vengrijos parlamento balsavimą dėl Stokholmo paraiškos prisijungti prie NATO.

ES vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pranešė, kad Briuselis atblokuos 137 mlrd. eurų pagalbą Lenkijai, kuri buvo įšaldyta, su Varšuva nesutariant dėl teisinės valstybės principų taikymo. U. Von der Leyen pasakė, kad oficialius sprendimas bus priimtas kitą savaitę.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas penktadienį atvyko į Budapeštą derybų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu prieš svarbų balsavimą parlamente dėl Stokholmo paraiškos įstoti į NATO. Po to, kai praėjusį mėnesį Turkija ratifikavo švedų paraišką, Vengrija liko paskutine to dar nepadariusia šalimi. Vis dėlto pirmadienį Vengrijos parlamentas ketina surengti lemiamą balsavimą.

Latvijos parlamentas specialiame posėdyje ketvirtadienį pažadėjo remti Ukrainą iki jos pergalės. „Turime daryti kiek įmanoma daug – ir dar daugiau“, – kalbėdamas parlamentarams sakė prezidentas Edgaras Rinkevičius. Kartu jis įspėjo dėl karo nuovargio: „Negyvenkime iliuzijoje. Deja, Rusijos agresija prieš Ukrainą gali tęstis dar ne vienerius metus“. Ir vyriausybės vadovė Evika Silina ragino tęsti politinę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai.

Indijos užsienio reikalų ministerija penktadienį patvirtino, kad keletas šalies piliečių užsirašė į Rusijos kariuomenę „pagalbiniais darbininkais“ ir nurodė, kad šiuo metu su Maskva vyksta derybos dėl jų atleidimo. Dienraštis „Hindu“ trečiadienį pranešė, kad įvairiuose pasienio miestuose visoje Rusijos karo Ukrainoje fronto linijoje yra įstrigę maždaug 18 Indijos piliečių. Dienraščio teigimu, mažiausiai trys iš jų buvo „priversti“ kautis Rusijos pusėje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino bloko valstybes nares aktyviau siųsti amuniciją Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Ukrainos kariai pasiryžę kovoti, tačiau jiems reikia amunicijos. Skubiai ir didžiuliais kiekiais“, – rašė J. Borrellis trečiadieniu datuotame laiške ES užsienio reikalų ir gynybos ministrams. „Vėlavimas pristatyti šaudmenis kainuoja žmonių gyvybes ir silpnina Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė jis.

Latvijos parlamentas (Saeima) per galutinį svarstymą priėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kuriomis laikinai uždraudžiamas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importas, taip pat ir per trečiąsias šalis. Draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas.

Norvegijos specialiosios tarnybos aiškinsis, kaip šalies ministro pirmininko Jono Gahro Størės saugumo tarnybos vidaus dokumentai atsidūrė ant Trondheimo gatvės grindinio. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis NRK. Norvegijos visuomeninis transliuotojas trečiadienio vakarą gavo anoniminį pranešimą, kad gatvėje Trondheimo centre buvo rasta dokumentų su užrašu „tarnybiniam naudojimui“. Nežinomas asmuo dokumentus atidavė miesto policijai.

Po šilčiausio sausio planetos istorijoje, dalis slidinėjimo kurortų Lenkijoje, Vokietijoje ar Bosnijoje ir Hercegovinoje skęsta purve. Nepaisant to, žiemos pramogų entuziastai plūsta į slidinėjimo trasas, tačiau dauguma nusivilia – šaltuko naktimis, kuris padėtų išlaikyti dirbtinį sniegą, trūksta, tad ir trasų kokybė prasta. Slidinėjimo trasose šalia Bosnijos ir Hercegovinos sostinės Sarajevo purvo daugiau nei sniego. Nepaisant to, žiemos pramogas mėgstančiųjų čia netrūksta.

Jungtinė Karalystė tvirtai remia kadenciją baigiančio Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą, ketvirtadienį pareiškė britų vyriausybės vadovo atstovas. M. Rutte šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti Jenso Stoltenbergo įpėdiniu, nors netikėta kraštutinių dešiniųjų pergalė neseniai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose jo tėvynėje gali pakenkti jo palikimui.

Prancūzijos karinis jūrų laivynas virš Raudonosios jūros, kurioje Jemeno hučių sukilėliai pastaruoju metu atakuoja laivus, numušė du dronus, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija. Tai jau antras toks incidentas šią savaitę. Karinis jūrų laivynas, kuris šioje zonoje yra dislokavęs dvi fregatas, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pastebėjo grėsmę ir „sunaikino du dronus“, nurodė ministerija.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos grasino pulti tarptautinėje oro erdvėje patruliavimo misijas vykdžiusius prancūzų karinių oro pajėgų pilotus, tuo demonstruodamos didėjančią įtampą.

Prancūzijoje ketvirtadienį, ketvirtą dieną iš eilės, buvo uždarytas Eifelio bokštas, darbuotojams pratęsus streiką dėl jo finansinio valdymo, pranešė profsąjungos. Tai jau antrasis vienos žinomiausių pasaulio turistinių vietų veiklos sustabdymas per du mėnesius, protestuojant prieš, profsąjungų teigimu, nepakankamas investicijas. Bokšto operatorė SETE patarė bilietus nusipirkusiems svečiams prieš atvykstant patikrinti interneto svetainę arba atidėti apsilankymą.

Ketvirtadienį per išpuolį Vakarų Vokietijos Vupertalio mieste vienas vidurinės mokyklos mokinys padūrė kelis bendraklasius ir atsuko peilį į save, pranešė policija. Įtariamasis buvo sulaikytas, jis patyrė „gyvybei pavojingų sužalojimų“, naujienų agentūrai AFP sakė Diuseldorfo policijos atstovas. Pasak jo, per ataką buvo sunkiai sužeisti keli mokiniai, tačiau pavojaus jų gyvybėms nėra. Atstovas patvirtino vietos žiniasklaidos skaičiavimus, kad buvo sužeista iki penkių moksleivių.

Lenkijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų palengvinta prieiga prie skubiosios kontracepcijos. Ankstesnė dešiniojo sparno populistų vyriausybė, kuri per spalį vykusius rinkimus buvo išstumta iš valdžios, įtvirtino tvarką, pagal kurią šių tablečių iki šiol buvo galima gauti tik su receptu. Šiuo teisės akto projektu, kurį dar turės pasirašyti konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas, siekiama užtikrinti nevaržomą prieigą prie skubiosios kontracepcijos nuo 15 m. amžiaus.

Europos Komisijos užsienio politikos tarnybos atstovas Peteris Stano spaudos konferencijos metu paklaustas, kaip vertina Dmitrijaus Medvedevo pareiškimus apie žygiavimą iki Kyjivo, pareiškė, kad paprastai nekomentuoja „amžinai antrų, bet labai trokštančių dėmesio“ žmonių pasisakymų, tačiau šįkart rekomenduotų „konsultuotis pas psichologą“. P. Stano savo komentare leido suprasti, jog D. Medvedevas yra nuolatiniame V. Putino šešėlyje ir pats niekada nepriima savarankiškų sprendimų, o pastaruoju m...