Europa

Lenkijos ūkininkų protestų vienas organizatorių sako, jog nepavykus susitarti su ministru pirmininku Donaldu Tusku, penktadienį vyks šalyje suplanuoti protestai, įskaitant ir Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. „Po ministro pirmininko susitikimo su ūkininkais kol kas nėra jokių susitarimų. Jų bus siekiama artimiausiomis dienomis. Todėl mūsų protestas gali būti dar labiau reikalingas nei anksčiau.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ketvirtadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože ir apsaugoti palestiniečius.  „Dėl tragiškų žūčių Gazos Ruože reikia nedelsiant nutraukti ugnį, kad būtų galima teikti daugiau humanitarinės pagalbos, išlaisvinti įkaitus ir apsaugoti civilius gyventojus. Mes primygtinai raginame Izraelį apsaugoti Gazos gyventojus ir griežtai nustatyti faktus bei atsakomybę“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis.

Lenkija pasirašė sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl 2,5 mlrd. dolerių (2,31 mlrd. eurų) vertės integruotos mūšio valdymo sistemos (IBCS) pirkimo, ketvirtadienį pranešė jos gynybos ministras. NATO ir ES narė pastaraisiais metais įsigijo svarbių karinių prekių, daugiausia iš Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos, padidėjus nerimui ir įtampai dėl karo kaimyninėje Ukrainoje. Šiemet Varšuva gynybai skiria 4 procentus Bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų NATO narių.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį pareiškė, kad Britanijos valdymo forma tampa ochlokratija, kai valstybės sprendimus lemia minios nuotaikos, nes dėl protestų prieš Izraelio ir „Hamas“ karą valdžia pradeda jausti itin didelį spaudimą.  Žmogaus teisių grupė pareiškė, kai toks britų premjero pasisakymas kelia nerimą.

Švedijos agentūra, skirianti dotacijas religinėms institucijoms, ketvirtadienį pranešė nutraukianti paramą Rusijos stačiatikių cerkvei, nes Švedijos žvalgybos tarnyba perspėjo, kad bažnyčia naudojama žvalgybinei veiklai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia matanti paralelių tarp įvykių Moldovos Respublikoje ir Ukrainos karo pradžios. Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį Varšuvoje priėmė savo kolegę iš Latvijos Eviką Siliną aptarti bendro saugumo Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje. Jis sakė, jog Latvija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nustačiusia embargą Rusijos žemės ūkio produktams, kad apsaugotų nacionalinę rinką nuo destabilizavimo dėl pigaus importo iš didžiosios kaimynės. „Mes nuodugniai išnagrinėsime šį sprendimą. Neatmetu galimybės, kad Lenkija imsis tokios pat iniciatyvos“, – pareiškė D. Tuskas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisant visų karingų pareiškimų ir jo aplinkos grasinimų NATO šalims, iš tiesų visiškai nenori konflikto su aljansu. Jis puikiai supranta, kad tokiu atveju Rusijos lauktų staigus pralaimėjimas, įsitikinęs Jungtinės Karalystės Generalinio štabo vadas, admirolas Tony Radakinas. T. Radakinas, kalbėdamas gynybos konferencijoje Londono „Chatham House“ rūmuose, sakė, kad Jungtinė Karalystė „nėra ant karo su Rusija slenksčio.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas neįprastas atvejis, kuomet pensininkas mirė perdozavęs vitamino D. 89 metų vyras vartojo vitamino D papildą, ant kurio nebuvo įspėjimų apie mirtiną šalutinį poveikį, jei jo būtų vartojama per daug.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį oficialiai pritarė tam, kad Lenkijai būtų suteikta prieiga prie 137 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kuriomis jai nebuvo leidžiama naudotis dėl su teisinės valstybės principais susijusių nuogąstavimų. Pinigai bus išmokami iš dviejų šaltinių: 76,5 mlrd. atkeliaus iš EK kontroliuojamo plėtros biudžeto, o dar beveik 60 mlrd. eurų – iš atsigavimo po pandemijos fondo.

Švedijos pareigūnai apkaltino 66 metų vyrą neteisėtai kaupus konfidencialią informaciją apie karines bazes, trečiadienį pranešė prokuroras Matsas Ljungqvistas. Prokuroras teigė, kad renkant informaciją dalyvavo keli žmonės ir kad tam reikėjo aukšto lygio žinių. M. Ljungqvistas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įtariamasis Hansas Georgas Svanstromas vykdė karines misijas Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Islandiją jau tris kartus šią žiemą vargino ugnikalnių išsiveržimai. Meteorologijos tarnybos duomenimis, tai gali pasikartoti visai netrukus – pakilęs magmos lygis gali indikuoti naują išsiveržimą, šalia jau nuniokotų teritorijų.

Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad tikėtina, jog Turkija ir Kinija rengia savo derybų platformas karui Ukrainoje išspręsti. Pasak ISW analitikų, Rusija gali tuo pasinaudoti, kad skatintų savo naratyvus apie derybas su Ukraina ir karą, kaip anksčiau Kremlius darė remdamasis Kinijos požiūriu į miglotą politinį taikos planą Ukrainai.

„Netflix“ vis labiau mažina bendrą televizijos žiūrėjimo dalį. Pasak „UBS Securities“ analitikų, tikimasi, kad 2024 m. „Netflix“ padidins savo transliacijos planų kainas, o tai turėtų paspartinti jų pajamų ir pelno augimą, skelbia portalas „Variety“. Tai, kartu su pajamų iš reklamos palaikomos pakopos didėjimu ir geru abonentų skaičiaus augimu, turėtų paskatinti bendrą bendrovės pajamų augimą 2024 m. iki 15 proc., palyginti su 7 proc. augimu 2023 m., rodo analitikų skaičiavimai.

Šiais metais vasarį išvysime su 29-iomis dienomis, o 2025 m. – 28-iomis. Tačiau 2028 m. mes vėl išvysime vasarį su 29 diena. Dėl to gali kilti klausimas, kodėl reikia šių keliamųjų metų ir kas pasikeistų, jei jų nebūtų? Atsakymas paprastas – vasarą, mes galėtume turėti žiemos orus, o ūkininkai nežinotų, kada sėti. Galbūt esate įpratę girdėti, kad Žemė visą ratą aplink Saulę apskrieja per 365 dienas, tačiau iš tikrųjų ši kelionė trunka apie 365 su trupučiu dienos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pernai privačiu lėktuvu skrido 23 kartus. Duomenų apie jos keliones paprašė Europos Parlamento narys ir Vokietijos kraštutinės kairiosios partijos „Die Linke“ lyderis Martinas Schirdewanas. Paaiškėjo, kad pagal keliones privačiu lėktuvu U. Von der Leyen gerokai lenkia 27 Europos Komisijos narius, jie 2023 m. privačiais lėktuvais skrido 29 kartus. Pagal komisarų elgesio kodeksą privatūs orlaiviai turėtų būti naudojami tik išimtiniais atvejais.

Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi. „Todėl tikėtinas scenarijus yra agresoriaus – hibridinio ir (arba) naudojančio visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) – ataka NATO teritorijoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija trečiadienį perspėjo dėl bet kokio Rusijos kišimosi po to, kai Moldovos separatistinio Padniestrės regiono lyderiai kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“. Šis Padniestrės separatistų žingsnis sukėlė nuogąstavimų, kad teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.

Graikijoje trečiadienį į gatves išėjo daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, reikalaujančių teisingumo po 57 gyvybes nusinešusios traukinių katastrofos, pranešė policija. Graikijoje prieš metus įvyko daugiausiai aukų per šalies istoriją pareikalavusi geležinkelio avarija.  Per tragedijos metines daugiau kaip 20 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje Atėnuose, 10 tūkst. – Salonikuose šalies šiaurėje, o apie 1 tūkst. žmonių, įskaitant aukų artimuosius, susirinko avarijos vietoje Larisos regione.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė remiančios Moldovos suverenitetą po to, kai separatistinio Padniestrės regiono pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“. „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Vokietijos fregata, atsiųsta padėti užtikrinti saugią laivybą Raudonojoje jūroje, sėkmingai atrėmė husių sukilėlių ataką, trečiadienio naktį pranešė karinės pajėgos. Karinio jūrų laivyno fregata „Hesse“ antradienį vakare numušė droną, socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė kariuomenė. „Netrukus po to (prie laivo) priartėjo dar vienas dronas. Įgula ir vėl ėmėsi gynybinių priemonių bei sėkmingai susitvarkė ir su tuo taikiniu“, – paaiškino kariuomenė.

Baltarusiams Lietuvoje skambina nenustatyti asmenys ir „praneša apie deportaciją“, skelbiama „Zerkalo“. Lietuvos migracijos departamentas tvirtina, kad jų informacija visada persiunčiama elektroniniu būdu, o baltarusių aktyvistai įtaria Kremliaus provokaciją. Vasario 28-ąją kai kurie Lietuvoje gyvenantys baltarusiai sulaukė nežinomų asmenų skambučių.

Popiežius Pranciškus vėl negaluoja. Atšaukęs visus viešus šeštadienio ir pirmadienio susitikimus, trečiadienį jis susitiko su tikinčiaisiais, tačiau iškart po to išvyko į ligoninę. Medikams nerimą sukėlė niekaip nepraeinantys gripo simptomai. Šįryt į kassavaitinę popiežiaus audienciją susirinkę tikintieji pasitiko pontifiką gausiais plojimais. Audiencijos jis neatšaukė, tačiau iškart prisipažino, kad nelabai gerai jaučiasi, tad nusprendė pamokslo neskaityti.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva svarsto galimybę „laikinai“ uždaryti sieną su Ukraina prekių gabenimui, tvyrant įtampai dėl pigių ukrainietiškų grūdų. „Kalbamės su Ukrainos puse apie laikiną sienos uždarymą, apskritai prekybos nutraukimą... Šis sprendimas būtų tik laikinas... ir skausmingas abiem pusėms“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

Rusijos marionetinės Padniestrės teritorijos deputatai oficialiai kreipėsi į Maskvą pagalbos dėl tariamai Moldovos organizuotos „ekonominės blokados“. Moldovoje nerimaujama, kad Kremlius gali pasinaudoti Padniestre ir sukelti karinius neramumus šiame regione. „Moldova faktiškai paskelbė ekonominį karą Padniestrei, sąmoningai kurdama sąlygas daugiamilijoniniam deficitui“, – skelbiama dokumente.

Smarkios liūtys Šiaurės Italijoje sukėlė nuošliaužas Veneto, Ligūrijos ir Toskanos regionuose, valdžia perspėjo apie didelių potvynių pavojų. Kai kuriose vietose kelius jau užliejo vanduo, buvo uždaryti tiltai. Venecijos regiono Vičencos miesto meras Giacomo Possamai interviu Italijos transliuotojui „Rai“ sakė, kad padėtis „kritiška“. Žmonės, kuriems nereikia išeiti iš namų, raginami juose likti, sakė jis. Ligūrijos regione nuošliauža iš esmės perpus padalijo Pieve Ligure savivaldybę.

Aleksandro Navalno našlė Julija, kalbėdama Europos Parlamente, akcentavo bejėgiškumo jausmą prieš V. Putino veiksmus ir ragino „imtis nestandartinių priemonių“. „Praėjusį savaitgalį suėjo du metai, kai Putinas pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Bedievišką, begėdišką. Visas pasaulis puolė į pagalbą Ukrainai. Tačiau praėjo du metai, daug nuovargio, daug kraujo, daug nusivylimų, o Putinas niekur nedingo“, – kalbėjo ji.

Latvijos okupacijos muziejaus direktorė Solvita Viba trečiadienį naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad naktį į muziejaus patalpas buvo įmestas indas su sprogstamuoju mišiniu. Ji teigė, kad nepaisant išpuolio muziejus dirba, o ekspozicija yra atvira lankytojams. S. Viba taip pat išreiškė viltį, kad specialiosios tarnybos greitai suras kaltininką. „Tikiuosi, kad užpuolikas bus greitai surastas. Manau, kad tai buvo tikslingai suplanuotas išpuolis prieš muziejų.

Nyderlandų gynybos ministerija informavo, kad šalis užsakė Čekijoje naujausių haubicų DITA Ukrainai. Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis oficialiu Nyderlandų gynybos ministerijos pareiškimu. Pasak žinybos, haubica DITA yra moderni ugnies sistema, galinti naikinti taikinius, esančius už dešimčių kilometrų. „Ukrainai labai reikia šių ginklų. Kaip tik todėl Nyderlandai neseniai užsakė Ukrainai devynias tokias haubicas", - sakoma pranešime.

Trečiadienį prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai rengia retą susitikimą, tai kelia nuogąstavimų, kad ši teritorija gali atverti naują židinį Maskvos kare su kaimynine Ukraina. Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo siaurą žemės ruožą de facto kontroliuoja prorusiškos jėgos, bet tarptautiniu mastu regionas pripažįstamas Moldovos teritorija.

Jungtinės Karalystės policija antradienį, vykdydama tyrimą dėl įtariamų šnipinėjimo nusikaltimų, susijusių su Rusijos valstybe, apkaltino jau šeštą Bulgarijos pilietį. 37 metų Tihomiras Ivanovas Ivančevas iš vakarų Londono buvo sulaikytas vasario 7 dieną vykdant tyrimą, kuriam vadovauja Londono policijos kovos su terorizmu padalinys. Jam paskirta kardomoji priemonė, o trečiadienį vyras turi atvykti į Londono Vestminsterio magistratų teismą.

Prancūzijos naikintuvas „Mirage 2000“ prie Estijos krantų perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20. Atitinkamą pranešimą Prancūzijos generalinis štabas paskelbė vasario 27 d., rašo portalas „eurointegration“. Trumpame pranešime sakoma, kad Prancūzijos kariškiai pakėlė „Mirage 2000“ į orą pagal pavojaus signalą  ir perėmė Il-20 prie Estijos krantų. „Tikslas: apsaugoti mūsų sąjungininkių Baltijos šalių oro erdvę“, – pridūrė Prancūzijos generalinis štabas, nesileisdamas į detales.

Lenkijoje keliami klausimai, kaip apsaugoti savo sieną, kartu su Baltijos šalimis, nuo galimo Rusijos puolimo. Viena iš galimybių – sienos užminavimas – taip pat aktyviai aptarinėjama, nors tai gali būti ne taip paprasta padaryti. Pagrindinė pasienio užminavimo problema yra ta, kad Lenkija, kaip ir Baltijos šalys, yra pasirašiusi Otavos konvenciją dėl priešpėstinių nenaudojimo.

Jungtinės Karalystės, Pietų Jorkšyro grafystės policija paviešino šiurpios ir tragiškai 2022 m. vasarą pasibaigusios avarijos vaizdo įrašą. Kito žmogaus mirtimi pasibaigusią avariją 21-erių britė Molly Mycroft sukėlė, kai vairuodama automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu, nepaisė raudono šviesoforo signalo ir rėžėsi į kitą lengvąjį automobilį.

Antradienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino naujas taisykles dėl nusikaltimų aplinkai ir atitinkamų bausmių už juos. Už direktyvą balsavo 499, prieš 100, susilaikė 23 nariai. Ji įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. ES valstybės direktyvą į savo nacionalinius teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.

Į pietų Ispanijos miestą Seviliją atvykstantiems turistams netrukus gali tekti mokėti mokestį už apsilankymą plačioje, puošnioje Ispanijos aikštėje, pranešė miesto merija, kuri planuoja kontroliuoti turistų antplūdį viešojoje atviroje erdvėje, skelbia portalas „The Guardian“. „Planuojame uždaryti Ispanijos aikštę ir apmokestinti turistų apsilankymą, kad finansuotume jos išsaugojimą ir užtikrintume jos saugumą“, – rašė miesto meras José Luisas Sanzas socialiniame tinkle X, ir pridėjo vaiz...

Didžiojoje Britanijoje rengiamiems Ukrainos kariškiams skirtos karinės uniformos ir ekipuotė buvo pavogtos iš sunkvežimio, gabenusio šį krovinį iš Nyderlandų į Jungtinę Karalystę. Tai antradienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Nyderlandų gynybos ministerija. „Karinės uniformos ir ekipuotė buvo pavogtos gabenant jas iš Nyderlandų į Didžiąją Britaniją. Krovinys buvo  skirtas Ukrainos kariškiams, rengiamiems Didžiojoje Britanijoje.

Buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės LG, „Bosch“ ir „Sony“ pradėjo užsidarinėti visoje Rusijoje dėl „tiekimo trūkumo“ ir pasibaigusių nuomos sutarčių, pranešė „Kommersant“ informuoti šaltiniai. Šią informaciją leidiniui patvirtino bendrovių techninės pagalbos tarnybos ir informavo, kad likusios prekės išparduodamos. Pasak „Kommersant“, Pietų Korėjos, Vokietijos ir Japonijos bendrovių mažmeninės prekybos vietas užims tiekėjai iš Turkijos ir Kinijos.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi bendrai finansuoti Ukrainos grūdų eksportą į trečiąsias šalis, taip siekdama sumažinti įtampą dėl pigių ukrainietiškų žemės ūkio prekių. Nepatenkinti Lenkijos ūkininkai, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo draskomos rytinės kaimynės, blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai pirmadienį parlamente atsisakė neoficialiai pagerbti mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atminimą. 47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

JAV pirmadienį pasveikino balsavimą už Švedijos priėmimą į NATO Vengrijos, paskutinės iki šiol to nepadariusios Atlanto aljanso narės, parlamente. „Mes išties sveikiname šiandien Vengrijos parlamente įvykusį balsavimą ir tikimės, kad procesas netrukus bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Vokietijos užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock lankantis Mykolajive, Ukrainoje, teko slėptis, kai suskambėjo oro pavojaus sirenos.  Apie tai praneša „Deutsche Welle”. Leidinys skelbia, kad oro pavojaus sirenos suveikė vietovėje skraidant Rusijos žvalgybiniam dronui.  Tai pakoregavo A. Baerbok vizito planus: teko nutraukti kelionę į vandens valymo įrenginius, kurie apmokėti Vokietijai teikiant pagalbą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kiti valdančiosios partijos politikai neatsakė į kvietimą dalyvauti pirmadienį parlamente vyksiančiame neoficialiame neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno minėjime. 47-erių Kremliaus kritikas, už grotų praleidęs daugiau nei trejus metus, mirė vasario 16 d., o pasipiktinimą dėl jo mirties pareiškė tiek Vakarų šalių lyderiai, tiek jo šalininkai.

Vengrijos – paskutinės šalies, stabdžiusios Švedijos siekį įstoti į NATO – parlamentas pirmadienį surengė balsavimą ir pritarė Aljanso augimui. Apie tai skelbia UNIAN.  Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija buvo paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.  Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad tai – istorinė diena. Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.

Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kai kurios NATO narės svarsto siųsti karius į Ukrainą, skelbia  „Reuters”.  Kelios NATO ir Europos Sąjungos narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą, pirmadienį pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.

Prieš balsavimą Vengrijos parlamente dėl Švedijos stojimo į NATO ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė paremsiąs šios šalies narystę Aljanse. „Šiandien mes (...) paremsime Švedijos stojimą į NATO“, – sakė dešinysis populistas politikas plenarinio posėdžio pradžioje. Kartu V. Orbanas pakartojo, kad negali būti „karinio sprendimo“ konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos. Karo pabaiga esą gali būti pasiekta tik derybomis.

Paryžiaus valdžia užsimojo triskart padidinti stovėjimo mokestį visureigiams – esą taip bus kovojama su tarša ir bus užtikrinamas didesnis saugumas. Tačiau vietiniai gyventojai, atrodo, ne iki galo supranta, kodėl tai reikia kažkaip spręsti – į valdžios surengtą referendumą dėl visureigių atėjo vos 5 nuošimčiai rinkėjų. Visureigių vairuotojams Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ateina sunkios dienos.

Švedijos narystė NATO bus paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu. Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi.

Danijos policija pirmadienį pranešė, kad baigia tyrimą dėl 2022 metais įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių tarp Rusijos ir Vokietijos sabotažo. „Remdamiesi tyrimo rezultatais, pareigūnai gali daryti išvadą, kad vamzdynų sabotažas buvo tyčinis. Kartu vertinama, kad nėra būtino pagrindo baudžiamajai bylai Danijoje iškelti“, – teigiama policijos pareiškime.