Europa

Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. D. Tuskas aplankė pasienio teritoriją ir susitiko su lenkų pasieniečiais bei kariais po pranešimų, kad Baltarusijos slaptoji policija gabena šimtus migrantų prie sienos su Lenkija, bandydama suorganizuoti koordinuotą mėginimą kirsti sieną.

Islamistų grupuotė „Muslim Interaktiv“ šeštadienį vėl planuoja išeiti į Šiaurės Vokietijos uostamiesčio Hamburgo gatves, tačiau jai iškeltos griežtos sąlygos, pranešė policija. Grupuotei pateiktuose devyniuose punktuose draudžiama kurstyti neapykantą ir smurtą, neigti Izraelio teisę egzistuoti, taip pat deginti ir kitaip niekinti Izraelio vėliavas, informavo policijos atstovai.

Danijoje, Suomijoje ar bet kurioje kitoje Šiaurės Europos šalyje nebūtinai verta susirūpinti, jei lauke pamatysite kūdikį, kuris vienas snaudžia šaltyje.

Gali būti, kad santykinės taikos ir klestėjimo era, kuria Vakarai džiaugėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, baigėsi. Tačiau kai kurie ekspertai mano kitaip – gali būti, kad Rusija pernelyg nusilpusi NATO puolimui. Kovą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa gyvena „prieškario“ epochoje ir jei Rusija nugalės Ukrainą, tai gali reikšti bėdą žemyno saugumui. „Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities sąvoka, – sakė D. Tuskas. – Jis yra realus.

Nyderlandų atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurse Joostas Kleinas penktadienį nedalyvavo visoje repeticijoje. Europos transliuotojų sąjunga praneša, kad įvyko incidentas, susijęs su atlikėju. Švedų leidinys „SVT Nyheter“ nurodo, kad tarp J. Kleino ir fotografės įvyko fizinis susirėmimas. Kol kas nerepetuos Primename, kad priešpaskutinės generalinės repeticijos metu netrūko netikėtumų – 5-uoju numeriu turėję pasirodyti Nyderlandai repeticijoje nesudalyvavo.

Ketvirtadienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai iš ūkio Mažeikių rajone uždraudė išvežti galvijus į Lenkiją. Kaip nurodė VMVT, į gyvulių laikymo vietą Mažeikių rajone nuvykę Šiaulių apygardos paslaugų skyriaus specialistai aptiko apleistus ir neprižiūrėtus galvijus. „Inspektoriai apžiūros metu nustatė, kad išvežimui į Lenkiją skirti galvijai išliesėję, apkibę mėšlu, nuplikusiais šonais, galūnėmis, nuplikusios ir kaklo sritys, kai kurie šlubuoja.

Ispanija, Airija ir Slovėnija planuoja gegužės 21 dieną simboliškai pripažinti Palestinos valstybę, penktadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Jis patvirtino šią datą interviu Ispanijos visuomeniniam radijui po to, kai Airijos visuomeninis transliuotojas RTE pareiškė, kad būtent tada visos trys šalys planuoja imtis veiksmų. „Kiek žinau, taip, nes taip man sakė ministras (Jose Manuelis) Albaresas“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ispanijos užsienio reikalų ministrą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį išvyko iš Budapešto ir baigė savo pirmąją nuo 2019-ųjų kelionę po Europą, kurios metu taip pat lankėsi Prancūzijoje ir Serbijoje. Jo tarnybinis lėktuvas iš sostinės oro uosto pakilo netrukus po 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pertvarkė savo kabinetą, rengdamasis kitą mėnesį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams. Teisindamas šį žingsnį, D. Tuskas sakė, kad pirmieji jo vyriausybės mėnesiai nuo gruodžio, kai ji pradėjo eiti pareigas, buvo skirti sugriauti struktūras, kurias sukūrė ankstesnė nacionalistinė konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o dabar pats laikas apsivalyti.

Lenkija teigia tapusi vienu iš pagrindinių Maskvos kibernetinių atakų taikinių: nuo sausio Rusijos kibernetinių atakų skaičius išaugo iki 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc., penktadienį pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“. Leidinys cituoja Izraelyje įsikūrusios kibernetinio saugumo grupės „Check Point Software“ atliktą analizę, kurioje teigiama, kad Lenkijos įmonės beveik 1 430 kartų per savaitę nukenčia nuo kibernetinių atakų.

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ duomenimis, nuo sausio kibernetinių atakų skaičius išaugo 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc. Straipsnyje remiamasi Izraelio bendrovės „Check Point Software“ (CP) tyrimu, jame sakoma, kad Lenkijos įmonės beveik 1430 kartų per savaitę nukenčia nuo kibernetinių atakų. Vengrijoje šis skaičius yra 1 390, Vokietijoje – 1 011, Latvijoje – 660. Čekijoje institucijos turi atremti daugiau nei 2 tūkst. išpuolių per savaitę.

Iš Lenkijos pabėgęs Varšuvos administracinio teismo teisėjas Tomaszas Szmydtas pirmadienį Minske paprašė Baltarusijos valdžios „globos ir apsaugos“. Per spaudos konferenciją Minske jis sakė, kad buvo priverstas palikti Lenkiją, nes „nesutinka su dabartinės valdžios politika ir veiksmais“, tvirtino, jog buvo persekiojamas ir bauginamas dėl savo nepriklausomų politinių pažiūrų.

Per pastarąjį pusmetį ukrainiečių pabėgėlių skaičius Estijoje pradėjo mažėti, pranešė ERR. Nuo karo pradžios į šalį atvyko beveik 160 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, 70 tūkst. jų persikėlė į kitas šalis. Apie 90 tūkst. ukrainiečių pareiškė norą likti Estijoje. Šiuo metu Estijoje laikinoji apsauga taikoma beveik 31 tūkst. karo pabėgėlių. Tokius duomenis pateikia Policijos ir sienos apsaugos tarnyba. „Šiemet jų skaičius sumažėjo lyginant su tuo, kas buvo karo pradžioje.

Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė pareiškė, kad išpuolius prieš aktyvistus, protestuojančius prieš užsienio agentų įstatymą, surengė patys aktyvistai. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi portalu „News Georgia“. „Net nežinau, ar kas nors mušė pats save, ar kas nors kitas griebėsi fizinio smurto.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas siūlo palei sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija įrengti bunkerių ir tranšėjų gynybinę liniją, rašo „ABC News“. Ministras sakė, kad metalinė užtvara pasienyje su Baltarusija jau stiprinama siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai.

Ilgiausią NATO sieną su Rusijos Federacija turinti Suomija jau turi strateginius planus, kaip elgtis karo su Rusija atveju. Apie pasirengimo detales skelbia „Financial Times“. Helsinkis sėkmingai išbandė savo gebėjimą pastatyti šalį ant karinių bėgių ir pradėjo sandėliuoti karinę techniką ir įrangą už šalies ribų.

Pusantrų metų amžiaus mergaitei iš Jungtinės Karalystės, gimusiai visiškai kurčiai, po atliktos novatoriškos genų terapijos buvo atkurta klausa. Kelios medikų komandos visame pasaulyje, įskaitant Kiniją ir Jungtines Valstijas, išbando panašius paveldimo kurtumo gydymo būdus ir yra pasiekusios gerų rezultatų. Tačiau britų ausų chirurgas Manoharas Bance'as teigė, kad mažylė Opal yra pirmasis žmogus pasaulyje, kuriam taikomas JAV biotechnologijų bendrovės „Regeneron“ sukurtas gydymas.

Ketvirtadienį Paryžiaus policijos komisariate vyras pašovė ir sunkiai sužeidė du pareigūnus, naujienų agentūrą AFP informavo bylai artimas šaltinis. Pasak šaltinio policijoje, pareigūnai buvo ką tik sulaikę vyrą ir jį apieškojo, kai jis paėmė vieną iš jų ginklų ir paleido ugnį. Bylai artimas šaltinis nurodė, kad incidentas įvyko Prancūzijos sostinės 13-ajame rajone apie 22.30 val. (vietos, 23.30 val. Lietuvos laiku), ir pridūrė, jog pareigūnai yra intensyviosios priežiūros skyriuje.

NATO nenori tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje, siųsti savo karių, nes baiminasi branduolinio karo, pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, rašo „Onet“. „Jūs ne mokykloje?“ – pamatęs mergaitę sureagavo D. Tuskas. Mergaitė prisistatė ir pasakė, kokią mokyklą lanko bei uždavė klausimą premjerui dėl paramos Ukrainai. Tuskas atsakinėjo į 10-metės klausimus Ji paklausė, ar D. Tuskas prisimena, kaip baigėsi karas buvusioje Jugoslavijoje.

Turkijoje iš lėktuvo, kurio viena padanga sprogo tūpimo pietiniame oro uoste metu, ketvirtadienį saugiai evakuota 190 žmonių – 184 keleiviai ir šeši įgulos nariai, pranešė šalies transporto ministerija. Sužeistųjų nebuvo. Turkijoje įsikūrusiai oro bendrovei „Corendon Airline“ priklausantis lėktuvas „Boeing 737“ Gazipašos oro uoste, esančiame netoli Alanijos, nusileido priekiu“, – pranešė „HaberTurk“ televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės. Lėktuvas atskrido iš Vokietijoje esančio Kelno.

Rusijos programišiai privertė kelis Ukrainos ir Latvijos televizijos kanalus neplanuotai transliuoti dalį kasmetinio Pergalės dienos karinio parado Maskvos Raudonojoje aikštėje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patikino svarbiausią NATO partnerę JAV, kad Berlynas pasirengęs prisiimti didesnę karinę atsakomybę už saugumą Europoje ir pasaulyje. Kartu jis paragino JAV vyriausybę nemažinti bendrų įsipareigojimų Europoje. „Mes abu ir toliau kartu dirbsime kaip artimi partneriai, kaip sąjungininkai, kaip draugai. Tai dabar svarbiau nei bet kada anksčiau pasaulyje.

Prancūzijos pareigūnai ruošiasi įvairaus pobūdžio sukčiavimo bangai, nuo kurios gali nukentėti milijonai lankytojų, atvyksiančių šią vasarą stebėti olimpinių ir paralimpinių žaidynių. Kovos su sukčiavimo policija įspėja nepakliūti sukčių spąstus. Sostinės svečiai gali būti viliojami „naminiais pusryčiais“, už kurių iš tikrųjų slėpsis šlamštmaistis, suklastotomis viešbučių žvaigždutėmis arba neskelbiamomis kambarių kainomis.

Viename Lenkijos kanale radus daugiau nei toną nugaišusių žuvų, susirūpinta dėl aplinkos apsaugos bei prisimintas 2022 m. vasaros žuvų maras. Lenkijos valdžios teigimu, per pastarąsias 11 dienų 41 kilometro ilgio su Oderiu besijungiančiame ir Lenkijos sieną su Vokietija žyminčiame Glivicos kanale rasta 1 500 kilogramų žuvų.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį pasakytoje kalboje paragino NATO partneres greitu metu priimti tvirtesnę nuostatą Vakarų gynybos politikos atžvilgiu ir pradėti skirti gynybai po 2,5 proc. BVP. D. Cameronas, kadaise ėjęs JK užsienio reikalų ministro pareigas, pasakė, kad šalys privalo imtis griežtesnių veiksmų, kad apsaugotų savo interesus nuo naujų grėsmių, įskaitant tas, kurias kelia Rusija ir Iranas. „Dalyvaujame valios mūšyje.

Karinio konflikto su Rusija atveju NATO pajėgoms teks neutralizuoti Kaliningradą, kad būtų išsaugotas strategiškai svarbus Suvalkų koridorius, pareiškė buvęs NATO pajėgų vadas Jamesas Stavridis.

Per kibernetinę ataką į operatorės „Balticom“ transliuojamus televizijos kanalus pateko Kremliaus propagandos, socialiniuose tinkluose ketvirtadienį pranešė Latvijos Nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) pirmininkas Ivaras Abolinis. Pasak jo, kibernetinė ataka prieš „Balticom“ įvykdyta ketvirtadienio rytą ir nulėmė tai, kad operatorė kuriam laikui prarado kanalų retransliavimo kontrolę.

Europos Sąjunga trečiadienį paprašė skaitmeninės platformos „X“ paaiškinti, kodėl buvo sumažinti turinio moderavimo ištekliai, nerimaujant dėl dezinformacijos prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus Šis reikalavimas yra dalis ES tyrimo dėl amerikiečių milijardieriaus Elono Musko socialinio tinklo „X“, anksčiau vadinto „Twitter“, kuris buvo pradėtas gruodį pagal įstatymą, kuriuo ribojamas neteisėtas turinys internete.

Kosovo užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad Rusija turi pralaimėti karą Ukrainoje, kad konfliktas toliau neišplistų Europoje. Donika Gervalla-Schwarz teigia, kad tauta besąlygiškai remia Ukrainą, nepaisant to, kad Kyjivas nėra pripažinęs Kosovo nepriklausomybės. D. Gervalla-Schwarz savo nedidelei Balkanų tautai, kuri 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, nuolat primena apie agresyvius Serbijos ir jos sąjungininkės Rusijos ketinimus.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, trečiadienį susitikęs su kinų lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), siekiančiu stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su Pekinui draugiškesnėmis Europos šalimis, dar kartą patvirtino, kad tvirtai remia Kinijos poziciją dėl Taivano. Kinija investavo milijardus Serbijoje ir kaimyninėse Balkanų šalyse, ypač į kasybą ir gamybą, o pernai Pekinas ir Belgradas pasirašė laisvosios laisvosios prekybos susitarimą.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren antradienį Taline susitikusi su Estijos kolega Hanno Pevkuru (Hanu Pevkuru) pranešė, kad atnaujinus Emario oro pajėgų bazės kilimo ir tūpimo taką, Nyderlandai gruodį joje dislokuos penktos kartos nesusekamus („stealth“) naikintuvus F-35, kurie vykdys Baltijos šalių oro policijos misiją.

ES svarsto galimybę papildyti Maskvai dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų sąrašą ir nusitaikė į Rusijos suskystintųjų gamtinių dujų sektorių, trečiadienį pranešė ES diplomatai. Tokiomis sankcijomis būtų siekiama dar labiau apkarpyti Rusijos pelną iš iškastinio kuro, nerimaujant, kad pirmiau įvestos sankcijos nebuvo tokios veiksmingos, kaip ES tikėjosi.

Suomijos narystė NATO, pasak Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio, duoda teigiamų rezultatų. „Ji, žinoma, didina Suomijos saugumą, tačiau visų pirma stiprina ir NATO rytinį flangą, o kartu didina viso Aljanso saugumą, – sakė F. W. Steinmeieris trečiadienį Berlyne bendroje spaudos konferencijoje su naujuoju Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. – Ir tai yra gerai šiais laikais, kai į Europą sugrįžo karas“. Suomija nuo praėjusių metų balandžio yra Vakarų gynybinio aljanso narė.

Pastarosiomis dienomis Lenkijos valstybinės institucijos patyrė su Rusijos gynybos žvalgyba siejamos programišių grupuotės „APT28“ įvykdytų kibernetinių atakų, pranešė Mokslinis ir akademinis kompiuterių tinklas (NASK). Pranešama, kad „APT28“ yra susijusi su Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindine žvalgybos valdyba (GRU). Išpuolis įvykdytas naudojant žalingą programinę įrangą.

Per naujausią išpuolį prieš Vokietijos politikus užpuolikas krepšiu trenkė į galvą buvusiai Berlyno merei, trečiadienį pranešė policija.  Antradienio popietę bibliotekoje įtariamasis iš nugaros prisėlino prie Franziskos Giffey, trenkė jai į galvą ir kaklą, ir pabėgo, sakoma policijos pranešime.  F. Giffey, dabar einanti Berlyno žemės ekonomikos ministrės pareigas ir priklausanti kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijai (SDP), dėl lengvų sužalojimų gydoma ligoninėje.

Praėjęs balandis buvo šilčiausias pasaulyje nuo stebėjimų pradžios. Be to, tai buvo pirmas balandis, kai globali vidutinė temperatūra viršijo 15 laipsnių, rodo ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenys.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsikvietė Rusijos reikalų patikėtinį dėl GPS signalų trikdžių, dėl kurių kaltinama Maskva. Estija, Latvija ir Lietuva praėjusį mėnesį įspėjo, kad plačiai paplitęs Rusijos vykdomas GPS trikdymas didina aviacijos incidentų grėsmę. Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) sakė, kad Rusijos vykdomi palydovinės navigacijos trikdžiai ilgainiui vis didėjo, sukeldami sumaištį ir darydami didelį poveikį civilinei aviacijai.

Stambulo (Turkija) oro uoste avariniu būdu nusileido „Boeing 767“ lėktuvas – skrydžio metu buvo pranešta, apie sugedusią važiuoklę. Nusileidus „FedEx“ krovininiam lėktuvui, pasirodė, kad neišsiskleidė jo priekiniai ratai, todėl orlaivio nosis rėžėsi į asfaltą ir sustojo, kol prie jo atvyko avarinės tarnybos automobiliai. Lėktuvas skrido iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto į Stambulą.

Europos Sąjungos valstybės narės trečiadienį pasiekė principinį susitarimą dėl plano, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti, pranešė pareigūnai. Kovą 27 ES valstybių narių lyderiai susitarė teikti pasiūlymą, kuris, kaip tikimasi, leis Kyjivui kasmet skirti apie 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių), tačiau diplomatai dar turėjo išsiaiškinti plano detales.

Daugelis Didžiosios Britanijos oro uostų, tarp jų ir Londono Heathrow (Hitrou), gegužės 7-ąją susidūrė su sudėtingu iššūkiu – neveikė visa automatinių pasienio patikros vartelių sistema. Didžiosios Britanijos oro uostuose sutrikus automatinių pasienio patikros vartelių sistemos veiklai keleiviai net kelias valandas buvo įkalinti laukimo salėje.

Jungtinėje Karalystėje vyko didžiulis chaosas, dėl sugedusių oro uostų elektroninių vartų sistemų. Socialinių tinklų nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje matyti ilgos eilės prie pasų nuskaitymo vartų keliuose oro uostuose per naktį. Keleiviai taip pat pranešė, kad nusileidę lėktuvai buvo sulaikyti, o kiti teigė, kad dėl vėlavimo jie nespėjo į traukinius. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad visoje Jungtinėje Karalystėje kilęs chaosas dėl elektroninių vartų oro uostuose buvo išspręstas.

Lenkų vyriausybės ministrai ir aukščiausio rango saugumo pareigūnai trečiadienį Varšuvoje aptarė šnipinėjimo grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos, pranešė Lenkijos radijas. Posėdyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir už saugumo tarnybas atsakingas ministras Tomaszas Siemoniakas.

Lietuvai nuo gegužės vidurio pradedant pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui (ET MK), užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas sako, kad šalies vadovavimo metu daugiausia dėmesio ketinama skirti Rusijos užpultai Ukrainai. „Pirmininkaujanti valstybė užtikrina organizacijos veiklos tęstinumą ir, aišku, formuluoja savo prioritetus. – Vyriausybės pasitarime sakė viceministras. – Pirma, visokeriopa parama Ukrainai, kuri kovoja prieš Rusijos agresiją.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad kovo pabaigoje Europos Sąjungoje laikinosios apsaugos statusas buvo suteiktas maždaug 4,2 mln. iš Ukrainos pabėgusių žmonių. Daugiausiai laikinosios apsaugos gavėjų yra trijose šalyse: 1,2 mln. Vokietijoje (tai sudaro 30,4 proc. viso ES skaičiaus), 957 200 Lenkijoje (22,6 proc.) ir 385 tūkst. Čekijoje (9,1 proc.

Ukrainos karo ekspertas, atsargos pulkininkas Oleksandras Musijenka per televizijos maratoną pakomentavo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie branduolines pratybas Baltarusijoje, praneša UNIAN. „Lukašenka dabar aktyviai dalyvauja šiame procese. Galbūt jie tikrai svarstė įvairius scenarijus prieš Lietuvą, todėl Lietuva pradėjo intensyvias karines pratybas. Tačiau svarbu tai, kas pasikeitė NATO.

Pastaruoju metu Vokietijoje puldinėjami politikai, užpuolikas krepšiu trenkė buvusiai Berlyno merei į galvą, trečiadienį pranešė policija. Antradienio popietę įtariamasis bibliotekoje iš nugaros prisiartino prie Franziskos Giffey ir trenkė jai į galvą ir kaklą, po to pabėgo, sakoma policijos pranešime. F. Giffey, dabar Berlyno žemės ekonomikos ministrė ir kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) narė, dėl lengvų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje.

Rusijai surengus naują masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą, lenkų kariškiai ankstų trečiadienį pranešė, kad Lenkija buvo pakėlusi savo aviaciją. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pareiškime nurodė, kad „pradėtos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą“. Ji pridūrė, kad „nuolat stebi padėtį“. Pranešimą cituoja Lenkijos radijas.

Lenkijoje sulaikytas Rusijos kareivis. Kaip pranešė radijo stotis RMF FM, Vladimiro Putino armijos dezertyrą Palenkės vaivadijos pasieniečiai sulaikė vos jam kirtus sieną su Baltarusija. Sulaikytas Rusijos kariškis yra 41 metų amžiaus. Jis buvo apsirengęs civiliniais drabužiais ir be ginklo. Viskas rodo, kad jis bandė nelegaliai patekti į Lenkiją per Baltarusiją tiesiai iš Ukrainos fronto.

Britų leidinys „Financial Times“ (FT) skelbia, kad Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė leidiniui patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą į mokymo misiją. I. Šimonytė FT sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais – apie tai jos vyriausybė yra užsiminusi ir anksčiau – tačiau Kyjivas kol kas to neprašė. Lietuva, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Maskvos, nori sustiprinti savo karinę paramą Ukrainai.