Kovą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europa gyvena „prieškario“ epochoje ir jei Rusija nugalės Ukrainą, tai gali reikšti bėdą žemyno saugumui.
„Nenoriu nieko gąsdinti, bet karas nebėra praeities sąvoka, – sakė D. Tuskas. – Jis yra realus. Tiesą sakant, jis jau prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus“.
Tai vienas iš daugelio perspėjimų, kad karas Ukrainoje gali būti daug didesnio „konflikto“ preliudija.
Išdėstytas scenarijus
Portalas „Business Insider“ skelbia, jog sausį nutekintuose Vokietijos karinio planavimo dokumentuose išdėstytas scenarijus, pagal kurį Rusija 2024 m. pradės masinį puolimą, siekdama pasinaudoti silpnėjančia Vakarų parama Ukrainoje.
Dokumentuose, kuriuos gavo Vokiečių portalas „Bild“, teigiama, kad tuomet Rusija galėtų nukreipti savo žvilgsnį į NATO nares Rytų Europoje, nes kibernetinėmis atakomis ir vidiniu chaosu siekia destabilizuoti savo priešų padėtį.
Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos nacionalinio saugumo agentūra pareiškė, kad Rusija per trejus metus gali pradėti atakas prieš NATO šalis. NATO chartijos sutarties 5 straipsnyje nustatyta, kad NATO šalys privalo saugoti viena kitą nuo užpuolimo, o tai reiškia, kad Rusijos ataka prieš vieną narę gali sukelti karą, kuriame dalyvautų kelios branduolinių ginklų turinčios valstybės.
Neaišku, ar ketina pulti
Tačiau, ar Vladimiras Putinas iš tikrųjų ketina pulti NATO šalis, – lieka neaišku.
Kovą V. Putinas pareiškė, kad neketina pulti nė vienos NATO narės, o tokius teiginius pavadino „visiška nesąmone“. Tačiau Vakarų šalių kariuomenių vadų tai neįtikino. Anksčiau V. Putinas pagrasino NATO branduoline ataka dėl jos paramos Ukrainai.
Jis užsiminė apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą, kad NATO galėtų nusiųsti savo karius į Ukrainą, kad paremtų jos kovą su Rusija.
Geopolitikos analitikai portalui „Business Insider“ sakė, kad karas Ukrainoje susilpnino Rusiją ir ji negali pulti NATO valstybės.
Tačiau V. Putinas žaidžia ilgą žaidimą, o karo Ukrainoje baigtis ir ilgametis Rusijos siekis suskaldyti NATO bus pagrindiniai veiksniai, lemsiantys, ar Rusija iš tiesų puls.
Putinas siekia suskaldyti NATO
Buvęs Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos karininkas Philipas Ingramas sakė, kad V. Putinas turi vieną esminį pranašumą prieš daugelį savo priešų.
Demokratiškai išrinkti Vakarų šalių lyderiai dažnai kuria planus, atsižvelgdami į maždaug kas ketverius metus vykstančius rinkimus, tuo metu V. Putinas yra autoritarinis lyderis, neturintis rimtų konkurentų valdžioje, o tai reiškia, kad jis gali žvelgti dešimtmečius į priekį.
„Šiuo metu jis nenori tiesioginės konfrontacijos su NATO, – sakė P. Ingramas. – Tačiau jis mąsto ir planuoja kitaip nei mes Vakaruose, taigi ir NATO šalys. Taigi, jo siekis augant nebus toks, kad kitais metais jis užpuls NATO ir NATO šalis, bet jis sudarys sąlygas, kad galėtų tai padaryti“.
Tokie analitikai kaip P. Ingramas mano, kad V. Putinas supranta, jog užpuolus NATO narę dabar, Rusijai tai kainuotų skaudžiai. Vietoj to Putinas gali siekti susilpninti NATO iš vidaus, kad sukurtų silpnas vietas, į kurias galėtų smogti ateityje. Kad tai pasiektų, Putinas tikriausiai suintensyvins vadinamąjį Rusijos hibridinį karą prieš NATO šalis.
Hibridinis karas pilkosiose zonose
Pati NATO teigia, jog hibridinis karas „dažnai vyksta pilkosiose zonose žemiau įprastinio karo slenksčio“. Priemones ar įrankius, naudojamus ir sulietus kartu hibridiniam karui pradėti, dažnai sunku įžvelgti, priskirti ir patvirtinti.
Šios priemonės gali apimti sąmokslo teorijų ir dezinformacijos skleidimą, ekstremistinių partijų tam tikrose šalyse rėmimą, teroro grėsmių kurstymą ir kibernetines atakas, kuriomis siekiama pakirsti NATO šalių pamatus.
„Mažai tikėtina, kad Rusijos keliama grėsmė NATO bus įsiveržimas, labiau tikėtina, kad ji kils dėl įvairių kitų karinių ir nekarinių grėsmių – tai, kas dažnai vadinama hibridinėmis grėsmėmis“, – teigė Ruth Deyermond, Rusijos kariuomenės ekspertė iš Londono Karališkojo koledžo.
Pagrindinis Rusijos tikslas – atitraukti JAV nuo įsipareigojimo ginti savo sąjungininkus Europoje, tikintis, kad JAV įsitrauks į kitą brangiai kainuojančią karinę kampaniją kitur arba pavargs nuo NATO.
Slaptas karas jau vyksta
Kai kurie analitikai teigia, kad Rusija jau kariauja su NATO, nors ir slaptai. Balandžio pabaigoje grupė vyrų Jungtinėje Karalystėje buvo apkaltinti Rusijos žvalgybos vardu surengę su Ukraina susijusios įmonės padegimą.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija taip pat buvo kaltinama sutrikdžiusi GPS lėktuvų navigacijos sistemas Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse. Abu šie atvejai yra hibridinio karo pavyzdžiai.
Halo (Jungtinės Karalystės) universiteto tarptautinio saugumo profesorius Robertas Doveris sakė, kad klausimas, ar Rusija užpuls NATO, jau yra nereikalingas.
„Rusija jau yra įsitraukusi į konfliktą su NATO šalimis“, – sakė jis.
Karas Ukrainoje atskleidė rimtas NATO karinės galios ribas, nes Aljansui sunkiai sekėsi pasigaminti pakankamai artilerijos sviedinių ir amunicijos Ukrainai.
Rusiją susilpnino karas su Ukraina
Tačiau Rusija taip pat susiduria su savomis problemomis. Jos kariuomenę nusilpnino invazija į Ukrainą. Kai kuriais JAV vertinimais, žuvo arba buvo sužeista 300 tūkst. Rusijos karių. Taip pat Kremliaus šarvuotųjų transporto priemonių atsargos sumažėjo, o jo vadai nuolat priiminėjo blogus sprendimus.
NATO šalies užpuolimas kainuotų tiek daug, kad galėtų pakenkti V. Putino valdžiai.
„Karas su NATO sužlugdytų Rusiją – tai Putinas puikiai žino – ir net jei jis mano, kad yra tikimybė, jog JAV gali nesiimti ginti kitos NATO narės nuo Rusijos invazijos, jis nerodo jokių ženklų, kad norėtų tai išsiaiškinti žaisdamas branduolinę rusišką ruletę“, – pridūrė R. Deyermond.
P. Ingram sakė, kad V. Putinas pasiryžęs pasiekti kokią nors pergalę Ukrainoje, kad ir kiek tai užtruktų, kad galėtų ja pasinaudoti kaip platforma kitai Rusijos kampanijai planuoti.
Po Ukrainos V. Putinas norės apžvelgti situaciją ir pasinaudoti galimybe.
„Jis nori, kad Sovietų Sąjunga grįžtų į Rusijos vadovo rankas, ir tai yra jo galutinis tikslas“, – pridūrė jis.
