Europa

Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.  „Telegram“ kanalai ėmė mirgėti su keistomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.  Iš pradžių niekas nesuprato, kas tas danguje ryškiai šviečiantis objektas.  Paaiškėjo, kas galėjo sukelti nerimą ukrainečiams Vėliau pradėjo aiškėti, ką Ukrainos gyventojai galėjo pamatyti danguje.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui.  Ketvirtadienį Prancūzijos Nacionalinė asamblėja, arba žemieji parlamento rūmai, vienbalsiai pritarė komisijos sudarymui. Pirmą kartą klausimą dėl komisijos įsteigimo vasario mėnesį Senate, aukštuosiuose parlamento rūmuose, iškėlė aktorė Judith Godreche.

Norvegijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad per ateinančius 12 metų šalies ginkluotosioms pajėgoms nori skirti papildomus 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų), didėjant įtampai regione. Šis pranešimas papildė praėjusį mėnesį paskelbtus planus per tą patį laikotarpį 600 mlrd. kronų (52 mlrd. eurų) padidinti Norvegijos gynybos biudžetą.

Lenkijos sostinėje Varšuvoje lenkų pora užpuolė baltarusę, nes pamanė, kad ji yra rusakalbė ukrainietė.  Apie tai praneša lenkų žiniasklaida, cituoja UNIAN.  Pareikalavo grįžti į Ukrainą Kaip pasakojo 22 metų nukentėjusioji, ji gatvėje kalbėjosi su savo draugu rusų kalba, kai prie jos priėjo apsvaigusi lenkė, spjovė jai į veidą ir keikdamasi pareikalavo „grįžti į savo Ukrainą“.  Baltarusė ėmė gintis ir įspyrė lenkei, įvyko konfliktas, į kurį įsikišo lenkės draugas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį lankydamasi Libane, kurį krečia ekonomikos nuosmukis, paskelbė apie apie 1 mlrd. eurų paketą šiai šaliai.  Ekonomikos nuosmukį Libane dar labiau sustiprino migrantų krizė ir karo su Izraeliu grėsmė. „Galiu pranešti apie 1 mlrd.

„Eurovizijos“ dainų konkurso organizatoriai ketvirtadienį pareiškė, kad pasilieka teisę pašalinti bet kokias palestiniečių vėliavas ir propalestinietiškus simbolius kitą savaitę Švedijoje vyksiančiame renginyje. Apie tai pranešama dėl Izraelio dalyvavimo kasmetiniame muzikos konkurse kilus įtampai, susijusiai su septintą mėnesį vykstančiu karu prieš islamistų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože. Palestiniečius palaikančios grupės Malmės mieste planuoja didelius protestus.

Gegužės pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su oficialiu valstybiniu vizitu lankysis Vokietijoje, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidentūra. Valstybinis vizitas iš pradžių buvo numatytas pernai liepą, bet buvo atidėtas dėl riaušių Prancūzijoje. E. Macronas su žmona Brigitte į Berlyną atvyks gegužės 26 d., juos su visa karine pagarba prie savo oficialios rezidencijos pasitiks Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris su žmona Elke Büdenbender.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį pareiškė, kad dėl GPS signalų trikdžių Baltijos jūros regione kalta tik Rusija, jau ne vieną savaitę dėl jų regione trikdomas oro susisiekimas. Pastaruoju metu Estijoje padaugėjo tikslinių GPS palydovinės navigacijos sutrikimų. Valstybės prie Baltijos jūros valdžia teigia, kad GPS signalo trikdžiai yra perduodami iš Rusijos teritorijos, problema paaštrėjo Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą.

Sukčiai sugrįžo ir šį kartą jie naudojasi populiariu internetinės parduotuvės „Shein“ prekės ženklu, kad apgaule priverstų žmones perduoti savo asmeninius duomenis. Naujausioje žinutėje, kurią sukčiai pradėjo siųsti į elektroninius paštus, naudojama intrigos taktika, kad žmonės paspaustų pavojingas nuorodas. Atidarius el. laišką, jame rašoma, kad naudotojai buvo atrinkti gauti „paslaptingą Shein dėžutę!“, o tai skamba gana viliojančiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino, kad šalis gali būti priversta svarstyti sausumos pajėgų įvedimo į Ukrainos teritoriją klausimą – jeigu pati Ukraina to paprašytų. „Jeigu rusai prasiveržtų per fronto liniją, jeigu būtų pateiktas toks Ukrainos prašymas (kurio šiandien nėra), mums pagal teisę tektų užduoti sau tokį klausimą.

Lenkijos policija trečiadienį pranešė, kad sulaikė paauglį, įtariamą prisidėjus prie bandymo padegti Varšuvos sinagogą. Pareigūnai šį išpuolį pasmerkė. Lenkijos policija socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime nurodė, kad „sulaikė 16-metį Lenkijos pilietį, dalyvavusį incidente“, kuris įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį. Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Czeslawas Mroczekas pridūrė, kad paauglys įtariamas bandymu padegti sinagogą.

Donaldas Trumpas dar net nelaimėjo JAV prezidento rinkimų, tačiau jau grasina nutraukti pagalbą Ukrainai, jeigu Europa neprisidės daugiau finansiškai. Jis taip pat aršiai kritikavo savo 2 proc. BVP gynybai nesugebančias skirti Europos šalis, kurios tariamai „gyvena iš JAV kišenės“. „Neduosiu (pinigų Ukrainai), jeigu Europa neprilygs mokėjimais.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienio rytą TV3 televizijai pareiškė, kad derybos dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Europos Sąjungą bus itin sudėtingos, tačiau visiškai realu pradėti jas jau šių metų birželį, kaip savo bendrame pareiškime paragino Baltijos šalių prezidentai. Jis priminė, kad Latvijai ruošiantis stoti į ES buvo klausimų, kur pavyko greitai rasti kompromisą, ir diskusijų, kuriose pasiekti bendrą sutarimą buvo ypač sunku.

Didžioji Britanija paragino Rusiją dėl sveikatos būklės nedelsiant iš kalėjimo paleisti rusišką ir britišką pasus turintį Kremliaus kritiką Vladimirą Kara-Murzą. 42-ejų V. Kara-Murza dėl „skubiai reikalingo medicininio gydymo“ turi būti nedelsiant paleistas, sakoma trečiadienio vakarą JK pramonės ir ekonominio saugumo ministrės Nusrat Ghani paskelbtame pranešime. Jo kalinimas esą yra politiškai motyvuotas, V. Kara-Murza persekiojamas rusų institucijų, nes priešinosi Rusijos karui Ukrainoje.

Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos ir apibrėžė bendradarbiavimo 2025 m. perspektyvas, remdamasi Armėnijos gynybos ministerijos pateikta informacija pranešė „Armenpress“. Atkreiptinas dėmesys, kad balandžio 23–30 d. Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabo vado pavaduotojas Arturas Jerojanas NATO būstinėje dalyvavo gynybos ministerijos ir NATO švietimo gynybos srityje plėtros programoje.

 Anglijoje ketvirtadienį vyksta vietos valdžios rinkimai, kuriuose skaudus pralaimėjimas gresia britų premjero Rishio Sunako konservatoriams. Prognozuojama, kad toriai per balsavimą didžiausioje Jungtinės Karalystės dalyje praras šimtus mandatų vietų tarybose. Tai gali padidinti spaudimą ministrui pirmininkui prieš parlamento rinkimus, kurie, anot R. Sunako, vyks dar šiais metais.

Rusija jau ne vieną savaitę prieš Baltijos šalis vykdo hibridinę ataką, kurios metu trikdo ir blokuoja komercinių skrydžių GPS signalus. Nors ši ataka paveikia visas Baltijos šalis, labiausiai trikdžius kol kas jaučia Estija, į kurios miestą Tartu iki gegužės pabaigos skrydžius sustabdė Suomijos oro linijos „Finnair“. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ parodė, kaip žemėlapyje atrodo GPS ryšio trukdymas.

Europos Sąjungos (ES) plėtra į rytus prieš 20 metų, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock, buvo naudinga visai Bendrijai. Prie ES prisijungus 10 naujų šalių, visa Bendrija tapo stipresnė ir pirmiausiai saugesnė, sakė ji trečiadienį kartu su savo lenkų kolega Radoslawu Sikorskiu lankydamasi Lenkijos Slubicių mieste.

Vokietijoje vyksta didžiausias teismas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Teisiamųjų suole – sąmokslo teorijų šalininkų, ketinusių šalyje surengti perversmą, gauja. Iki dantų ginkluoti sąmokslininkai, vadovaujami kilmingo, princo titulą turinčio dinastijos palikuonio, ketino nuversti dabartinę vyriausybę ir sugrįžti į Vokietijos imperijos laikus. Tačiau galiausiai jie atsidūrė tik teisiamųjų suole.

Lenkijos sostinėje trečiadienį įvykdytas išpuolis prieš vieną iš sinagogų, Lenkijos valdžios institucijos pasmerkė incidentą. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, cituodamas vyriausiąjį šalies rabiną, sakė, kad „kažkas mėgino padegti Nozyko sinagogą Molotovo kokteiliu“. „Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – pridūrė ministras X, anksčiau buvusiame „Twitter“ socialiniame tinkle.

Stambule policija sulaikė dešimtis žmonių, kurie, nepaisant draudimo, gegužės 1 d. mėgino rinktis į demonstraciją Taksimo aikštėje miesto centre. Daug žmonių bandė pralaužti policijos užtvarus, kad patektų į aikštę, kurioje praeityje kilo protestai ir kuri dėl to buvo visiškai atitverta, trečiadienį pranešė agentūros AFP reporteriai. Pasak vietos žiniasklaidos, iki vidudienio buvo suimta iš viso 150 žmonių, oficialiai šis skaičius kol kas nepatvirtintas.

Lenkijos sostinėje trečiadienį įvykdytas išpuolis prieš vieną iš sinagogų, o incidentą pasmerkė šalies pareigūnai.  Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, cituodamas vyriausiąjį šalies rabiną, sakė, kad kažkas bandė padegti Nozyko sinagogą, mesdamas į ją Molotovo kokteilį.  „Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė ministras.

Pasaulyje klestint ginklų pramonei, popiežius Pranciškus sukritikavo prekybą ginklais. „Deja, šiandien didžiausią pelningumą duodančios investicijos yra ginklų fabrikai“, - trečiadienį savo kassavaitinėje visuotinėje audiencijoje Vatikane sakė Katalikų bažnyčios vadovas. Turėdamas omenyje ginkluotės koncernus, jis pridūrė: „Siaubinga yra uždirbti iš mirties“. Pontifikas kartu paragino siekti taikos.

Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė direktyvą dėl vartotojų teisės į remontą, kurioje gamintojai įpareigojami taisyti prekes, o vartotojai skatinami ilgiau naudotis gaminiais – išmaniaisiais telefonais, skalbimo mašinomis ir kt. Projekto „Kurk Lietuvai“ viena iš vadovių Rūta Kukulskytė sako, kad direktyva padės spręsti vieną iš didžiausių gyventojus nuo daiktų taisymo atbaidančių problemų – šių paslaugų kainą.

Estijai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-ąsias metines, vyriausybės vadovė Kaja Kallas pabrėžė šio žingsnio svarbą šalies saugumui. „Dabartinė saugumo situacija patvirtina, kad narystė Europos Sąjungoje užtikrina mūsų šalies išlikimą ir padeda mums saugoti savo demokratiją“, – sakė ji trečiadienį. Narystė ES, taip pat NATO, yra su Rusija besiribojančios šalies saugumo pagrindas.

Lenkija nežada ginti Ukrainos šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų savo teritorijoje, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, o lenkų valdžia paragino Europos Sąjungos imtis veiksmų šiuo klausimu.

Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. „Jei bus patvirtinta, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai, tuomet tai yra išpuolis prieš Europos demokratiją iš vidaus“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornupareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasinaudojo specialiaisiais įgaliojimais, siekdamas paspartinti gynybai reikalingų prekių gamybą.

Pirmadienį iš Lenkijos miesto Krokuvos į Kajarį (Italija) skridusio „Ryanair“ lėktuvo keleiviai patyrė baimės kupinas akimirkas.  Lenkijos naujienų portalas interia.pl praneša, kad lėktuvui teko skubiai leistis avariniu būdu Kajario oro uoste. Įvyko gedimas Skelbiama, kad lėktuvo pilotas pranešė apie gedimą ir pareikalavo leidimo nedelsiant leistis. Kajario oro uoste buvo paskelbtas aliarmas ir išduotas leidimas avariniam nusileidimui.

Naujojoje Serbijos vyriausybėje dirbs buvęs žvalgybos vadovas, kuris palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir kuriam Jungtinės Valstijos yra įvedusios sankcijas, antradienį pareiškė paskirtasis ministras pirmininkas. Aleksandaras Vulinas bus vienas iš kelių vicepremjerų, pareiškė Milošas Vučevičius, paskelbęs savo būsimo ministrų kabineto sudėtį, už kurią artimiausiomis dienomis turėtų balsuoti Serbijos parlamentas.

Europos Komisija pirmadienį pranešė, kad siekdama ketvirtadaliu sumažinti bendrą biurų plotą, parduos kai kuriuos savo pastatus. Iš viso ji ketina surinkti apie 900 mln. eurų. 23 pastatus įsigis Belgijos valstybinis investicinis fondas, kuris planuoja juos renovuoti, kad jie būtų tvaresni, o paskui grąžinti į rinką kaip komercinius ir gyvenamosios paskirties objektus.

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras skelbia, kad antradienį Šiaurės Vakarų Latvijoje, Šlyterės stebėjimo stotyje buvo užfiksuotas seisminis įvykis – žemės drebėjimas. Latvijos gyventojai ėmė dalintis patirtimis, ką juto vykstant šiam reiškiniui, skelbia Latvijos naujienų portalas TVNET.  Vienas iš skaitytojų pranešė, kad pastebėjo puodelyje judančią kavą, namuose siūbavo lempos, judėjo durų rankenos.

Britų policija patvirtino pranešimus apie balandžio 30-osios ryto išpuolį Londone, kur vyras surengė išpuolį ir sužeidė mažiausiai 5 žmones. Nuo sužeidimų logininėje mirė 13-metis berniukas. Policija šio įvykio nesieja su terorizmu. Anot liudininkų, apie 7 valandą ryto vietos laiku „vyras bėgiojo su samurajaus kardu“ ir sužeidė penkis asmenis. Prieš tai jis, vairuodamas krovininį automobilį, rėžėsi į namo sieną. Tarp nukentėjusiųjų yra ir du policijos pareigūnai.

Nuo Lenkijos priklauso visos Europos saugumas, pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, antradienį kalbėjęs apie Lenkijos vietą ir vaidmenį Europoje bei pasaulyje, šaliai rengiantis gegužės 1 d. minėti 20-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metines. „Nebėra taip, kad Vakarai turėtų ginti mus nuo kokios nors grėsmės, ypač kylančios iš Rytų, nes mes ir esame Vakarai“, – sakė jis.

Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domanskis pirmadienį pareiškė, kad Varšuva vis dar nepasirengusi įsivesti eurą praėjus 20 metų po įstojimo į Europos Sąjungą.  Interviu televizijai TVN24 ministras pabrėžė, kad Lenkijos prisijungimas prie euro zonos šiuo metu nebūtų pagrįstas.  Pasak A. Domanskio, nuosavos valiutos – zloto – turėjimas padėjo Lenkijai išvengti ekonomikos nuosmukio per pasaulinę finansų krizę ir atlaikyti daugybę kitų ekonominių iššūkių.

Praėjus 20 metų nuo savo prisijungimo prie ES, Čekija pasisako už greitą tolesnę bendrijos plėtrą. Tai „geostrateginė būtinybė“, antradienį Europos konferencijoje Prahoje sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas. „Jei Vakarų Balkanų šalis, Ukrainą, Moldovos Respubliką ir Sakartvelą per ilgai paliksime prie durų,  perleisime jas tokioms veikėjoms kaip Rusija, kurios jokiu būdu nenori gera europiečiams ir Europai“, – įspėjo buvęs NATO generolas P. Pavelas.

Prieš daugiau nei trejus metus iš ES pasitraukusi JK po keleto atidėliojimų nuo antradienio pradeda tikrinti iš šalių bloko įvežamas gyvulinės ir augalinės kilmės prekes, naujienų agentūrai „dpa“ patvirtino JK aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas (DEFRA). Be to, maisto importuotojai privalės sumokėti „bendro vartojimo mokestį“, kurio dydis vienai tam tikrų produktų, tokių, kaip dešros, sūris ir jogurtas bei skintos gėlės, partijai sieks iki 145 svarų (182 JAV dolerių). Ekspertai ir ...

„Tai aukso amžius Lietuvai. Prieš dvidešimt metų čia buvo betoninės džiunglės, o dabar – švaru ir gražu. Turime tiek daug galimybių. Galima keliauti. Galite studijuoti. Galite pradėti verslą“. Tokiais žodžiais naujienų agentūros „Bloomberg“ žurnalistui Lietuvą pristatė taksistas Vilniaus oro uoste. Panašu, kad jis visai nepagražino Lietuvos paveikslo. „Šis Vilniaus oro uoste mane paėmusio vyro komplimentas buvo pasakytas su tikru jausmu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Praėjus trims mėnesiams nuo jam diagnozuoto vėžio, Didžiosios Britanijos karalius Karolis III grįžta į viešas pareigas. Kartu su savo žmona karaliene Camilla jis antradienį lankysis Onkologijos centre, pranešė rūmai. Jiedu čia susitiks su pacientais ir medicinos specialistais. Ateinančiomis savaitėmis numatyta ir daugiau renginių, kuriuose dalyvaus Jo Didenybė, sakoma rūmų pranešime. Britų karališkieji rūmai vasario pradžioje oficialiai paskelbė, kad Karolis serga vėžiu.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris prieš 20 metų įvykusį 10-ies valstybių priėmimą į Europos Sąjungą pavadino „Europos laimės akimirka“. 2004 metų gegužės 1 dieną ES išaugo nuo 15 iki 25 narių ir pasipildė 75 milijonais naujų ES piliečių, pirmadienį Prahoje sakė F. W. Steinmeieris bendroje spaudos konferencijoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę Paryžiuje susitiks su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pakviesta Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, pirmininkė pirmadienį vyks į bendrą jų trijų susitikimą Paryžiuje, pirmadienio vakarą pranešė U. Von der Leyen atstovas. Kinijos vadovas gegužės pradžioje lankysis Prancūzijoje, Vengrijoje ir Serbijoje.

Suomijos oro vežėja „Finnair“ pirmadienį pranešė mėnesiui stabdanti skrydžius į Estijos Tartu miestą dėl GPS signalų trikdžių, kuriuos Estijos užsienio reikalų ministras pavadino Rusijos hibridine ataka. Visi skrydžiai į Tartu sustabdyti nuo balandžio 29-os iki gegužės 31 dienos, kol „Tartu oro uoste bus galima įdiegti alternatyvų artėjimo tūpti sprendimą, kuriam nereikalingas GPS signalas“, sakoma Suomijos oro bendrovės pranešime.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginiui, kad Europos blokas yra „mirtingas“ ir gali žlugti, jei neįveiks jam kylančių grėsmių. „Bet koks demokratinis projektas, bet koks demokratinis modelis iš prigimties yra mirtingas“, – žurnalistų grupei Briuselyje sakė Ch. Michelis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo panaudoti Prancūzijos branduolines galvutes ginant Europą iškilus pavojui. Apie tai praneša leidinys „Politico“, cituodamas Prancūzijos žiniasklaidą.  Nori kelti diskusiją E. Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti prancūziškų branduolinių galvučių naudojimą kaip „patikimos Europos gynybos“ nuo Rusijos grėsmių dalį.

Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) generalinis direktorius Peteris Limbourgas pasmerkė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos sprendimą pripažinti DW baltarusių tarnybos redakciją „ekstremistine formuote“. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi DW. „Mes griežtai smerkiame Baltarusijos VRM sprendimą. Kaltinimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrojo mūsų baltarusių redakcijos darbo“, – pirmadienį pareiškė P. Limbourgas.

Iš Rusijos išsiunčiamiems dviem latvių diplomatams liepta iš Rusijos išvykti iki gegužės 9 dienos vakaro, naujienų agentūrai LETA pirmadienį  pranešė Latvijos užsienio ministerijos atstovė Diana Eglytė.  Paklausta, kiek žmonių šiuo metu dirba Latvijos ambasadoje Rusijoje, ji išvardijo 10 pavardžių.  Remiantis Užsienio reikalų ministerijos diplomatų sąrašu, Rusijos ambasadoje Latvijoje balandžio 26 dieną dirbo 21 žmogus.

Pirmadienį Prancūzijos policija išvaikė studentų protestą, per kurį viename žinomiausių šalies universitetų reikalauta nutraukti Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Iš Sorbonos patalpų Paryžiuje teisėsaugininkai evakavo dešimtis demonstrantų, viduje pasistačiusių palapines. „Mūsų buvo apie 50 žmonių, kai į kiemą įbėgo teisėsaugos pajėgos“, – sakė sėdimajame proteste dalyvavęs 20 metų istorijos ir geografijos studentas Remi.

Vokietijos karininkas, susijęs su kraštutinių dešiniųjų partija Alternatyva Vokietijai (AfD), prisipažino teikęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai. Jį paskatino baimė, kad karas Ukrainoje peraugs į branduolinį karą, pirmadienį, pirmąją teismo Diuseldorfo aukštesniajame apygardos teisme dieną, liudijo 54 metų kaltinamasis.