Europa

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, pirmadienį apsilankęs vienų Antrojo pasaulinio karo žudynių vietoje Prancūzijoje, perspėjo dėl nacionalizmo pavojaus. Jis pasisakė kitą dieną po rinkimų į Europos Parlamentą, per kuriuos didelių pergalių pasiekė kraštutiniai dešinieji. „Kitą dieną po Europos rinkimų dera pasakyti: niekada nepamirškime, kokią žalą Europai padarė nacionalizmas ir neapykanta.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pašaipiai sureagavo į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną atsistatydinti. Rezultatai yra „jūsų nekompetentingos politikos remti banderovcų vadovybę Ukrainoje savo gyventojų sąskaita ir jūsų idiotiškos ekonominės ir migracijos politikos atspindys“, teigė D. Medvedevas pirmadienį socialiniame tinkle X. O. Scholzui ir E. Macronui esą metas trauktis.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

Kroatijoje rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo tik 21,34 proc. rinkėjų. Tai žemiausias rodiklis tarp visų ES šalių, rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) duomenys. Kroatija nusileido Lietuvai, kur rinkėjų aktyvumas buvo taip pat mažas ir siekė 28,9 proc., bei Bulgarijai, kur prie balsadėžių atėjo 31,8 proc. rinkėjų. Tuo tarpu didžiausias aktyvumas fiksuotas Belgijoje – 89,2 proc. ir Liuksemburge – 82,3 proc. Abiejose šiose šalyse balsavimas yra privalomas.

Pirmadienį kompanijos „Mesko“ šaudmenų gamykloje Šventojo Kryžiaus vaivadijoje Lenkijos pietuose nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Kaip praneša portalas „rmf24.“, per sprogimą žuvo 59 metų amžiaus įmonės darbuotojas, dar vienas žmogus buvo sužeistas. Sprogimas nugriaudėjo raketinio kuro centre. „Prieš kelerius metus pradėtame eksploatuoti raketinio kuro centre įvyko sprogimas“, – sakė žurnalistams gamyklos vadovė Elżbieta Śreniawska. Pasak jos, incidento priežastys tiriamos.

Šimtai protestuotojų pirmadienį susirinko prie Armėnijos parlamento, reikalaudami ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorijos, kurią jis perleido Azerbaidžanui siekdamas išspręsti dešimtmečius trunkantį ginčą.  Masiniai protestai prasidėjo balandį, kai Jerevanas sutiko grąžinti Azerbaidžanui nuo 10-ojo dešimtmečio kontroliuotų teritorijų. Šios kaimyninės šalys du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono.

Vokietija neseks Prancūzijos pavyzdžiu ir nerengs pirmalaikių rinkimų, nepaisant to, kad valdančioji koalicija ES rinkimuose prastai pasirodė, pirmadienį pareiškė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai. „Įprastinė rinkimų data yra kitų metų ruduo. Tai ir planuojame padaryti“, – vyriausybės spaudos konferencijoje sakė Steffenas Hebestreitas.

Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos tarnybos visoje šalyje pradėjo „skubią“ kraujo donorystės akciją, kad padėtų nuo kibernetinės atakos nukentėjusioms didžiosioms šalies ligoninėms papildyti turimas kraujo atsargas. Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai surengė kibernetinį išpuolį, reikalaudami išpirkos. Nuo šios atakos smarkiai nukentėjo keletas didelių Londono ligoninių.

Kruša skrydžio metu smarkiai apgadino Austrijos oro bendrovės „Austrian Airlines“ keleivinį lėktuvą. Dėl incidento orlaiviui artėjant prie Vienos buvo pasiųstas pagalbos signalas. Tačiau lėktuvas sekmadienio vakarą saugiai nusileido, pirmadienį pranešė bendrovė. Lėktuve buvę 173 keleiviai ir 6 įgulos nariai nenukentėjo. Nuotraukoje, kurią tinkle X paskelbė Austrijos perspėjimų apie audras centas, matyti „Airbus A320“ orlaivis apgadinta „nosimi“ ir pilotų kabinos langais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis paaiškino, kad Lenkija negali ignoruoti potencialios Rusijos puolimo grėsmės ir nuolatinių jos atstovų gąsdinimų. Dėl šios priežasties šalis investuoja į savo gynybą ir laiko Rusiją tiesiogine grėsme. „Rusijos oficialūs asmenys teikia įvairius pareiškimus. Jeigu Rusija grasina mums, tai mes negalime rizikuoti ir šių grėsmių nevertinti rimtai. Mes statome įtvirtinimus, peržiūrime civilinės gynybos planus ir leidžiame gynybai 4 proc. BVP.

Pasibaigus rinkimams į Europos Parlamentą, kurių metu stebėtas išaugęs krašto dešiniųjų partijų populiarumas, ir paskelbus negalutinius rinkimų rezultatus, pergalę šventė ES centro dešinieji, o Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen šansai pasilikti dar vienai kadencijai ženkliai padidėjo. „Šiandien – gera diena EPP“, – sekmadienio naktį pasirodžius pirmosioms prognozėms sakė U. von der Leyen, omenyje turėdama Europos liaudies partijos frakciją.

Jei turite septynerių ar daugiau metų senumo „iPhone“ telefoną, jums gali grėsti kibernetinė ataka. Saugumo ekspertai įspėjo, kad nuo 2008 m. iki 2014 m. pagaminti išmanieji telefonai nebėra palaikomi programinės įrangos atnaujinimų, kurie apsaugo naudotojus nuo kenkėjiškų programų ir kitų išnaudojimų, skelbia portalas „Daily Mail“. Šiuo metu nepalaikomi „iPhone“ telefonai yra nuo originalaus modelio iki „iPhone 6 Plus“, tačiau beveik kasmet į sąrašą įtraukiami nauji modeliai.

Europos Parlamento rinkimus Estijoje ir Latvijoje laimėjo konservatyvios partijos, rodo pirmadienį rinkimų komisijų Taline ir Rygoje paskelbti rezultatai. Estijoje daugiausiai balsų gavo opozicinė partija „Isamaa“, ji Europos Parlamente turės du atstovus – vienu daugiau nei po rinkimų 2019-aisiais. Tuo tarpu ministrės pirmininkės Kajos Kallas liberali Reformų partija vieną iki šiol turėtų mandatų prarado.

Ministro pirmininko Donaldo Tusko centristinė Pilietinė koalicija laimėjo Europos Parlamento rinkimus Lenkijoje, rodo oficialūs duomenys, kuriuos pirmadienio rytą paskelbė šalies rinkimų komisija. D. Tusko partija surinko 37,1 proc. balsų, o tai reiškia, kad turės 21 EP narį. „Pirmosios vietos ant pakylos laukėme lygiai 10 metų. Esu labai laimingas“, – sakė akivaizdžiai susijaudinęs D. Tuskas sekmadienio vakarą po to, kai pirminės prognozės numatė tokį rezultatą.

Energinius gėrimus dažnai renkasi žmonės, norintys įveikti nuovargį, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šie gėrimai gali būti susiję su rimtomis ligomis. Energiniuose gėrimuose dažnai būna daug cukraus ir kofeino. Gydytojai įspėja, kad jie gali sukelti gyvybei pavojingą būklę, kurią reikia skubiai gydyti. Energinių gėrimų sudėtyje yra nuo 80 iki 300 mg kofeino, palyginimui kavos puodelyje – 100 mg.

Šiaurės šalyse per sekmadienį įvykusius Europos Parlamento rinkimus sustiprėjo kairiųjų ir žaliųjų partijos, o parama kraštutinių dešiniųjų jėgoms smuko, rodo oficialūs negalutiniai rezultatai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį po pralaimėjimo kraštutinės dešinės atstovams Europos Parlamento rinkimuose pareiškė esąs įsitikinęs, kad prancūzai per naujai sušauktus pirmalaikius šalies rinkimus priims teisingą sprendimą. „Tikiu Prancūzijos žmonių gebėjimu priimti teisingą sprendimą sau ir ateities kartoms.

Dabartinė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paskelbė, kad antradienį įvyks pirmasis oficialus ES politinių frakcijų lyderių susitikimas po visuotinių ES rinkimų. R. Metsolos teigimu, naujasis parlamentas „pradės dirbti tuojau pat. Jau antradienį.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vadovaujama partija „Fidesz“, kad ir prasčiausiais kada užfiksuotais rezultatais, laimėjo Europos rinkimus, ankstyvą pirmadienio rytą suskaičiavus maždaug 95 proc. balsų pranešė rinkimų komisija. „Fidesz“ pirmoje vietoje atsidūrė surinkusi 44,4 proc. balsų. Pirmąkart rinkimuose dalyvavusiai naujajai buvusio V. Orbáno sąjungininko Péterio Magyaro įsteigtai „Pagarbos ir laisvės“ (TISZA) partijai atiteko 29,8 proc. rinkėjų balsų.

Vokietijoje svarstoma galimybė įrengti rūsius, kuriuose civiliai galėtų slėptis jei įvyktų ataka prieš šalį. Portalas „Der Spiegel“ taip pat pridūrė, kad šalies vyriausybės pareigūnai parengė rekomendacijas, kaip apsaugoti gyventojus galimo karo atveju. Vokietijos žiniasklaida skelbė, jog susirūpinimas dėl saugumo išaugo tiek, kad jog ore tvyrantis nerimas paskatino šalies vietos tarybas paraginti vyriausybę atnaujinti senus bunkerius.

Politologų teigimu, sekmadienį pasibaigusių Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai kai kurioms politinėms jėgoms siunčia įspėjamuosius signalus. Ekspertai mano, po rinkimų tapo akivaizdu, kad iš Lietuvos politinio žemėlapio gresia išnykti „darbiečiams“. Taip pat, pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, nėra kuo džiaugtis ir apie būsimas pergales pastaruoju metu kalbėjusiems socialdemokratams, kurie, nepaisant prezidento paramos, aukštų reitingų ir vadovaujami Vilijos ...

Didžiausia Belgijos kraštutinių dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, pasiekė laimėjimų, bet mažiau nei prognozuota. Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.

Didžiausia Belgijos kraštutinių dešiniųjų partija per sekmadienį vykusius nacionalinius ir regioninius rinkimus, surengtus drauge su rinkimais į Europos Parlamentą, pasiekė laimėjimų, bet mažiau nei prognozuota. Rezultatai suskaičiavus dar ne visus balsus parodė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Vlaams Belang“ šalies olandiškai kalbančiame flamandų regione gavo maždaug 22 proc. balsų, bet ją aplenkė 25 proc. balsų laimėjusi konservatorių partija N-VA.

Per Europos Parlamento rinkimus Čekijoje daugiausiai balsų iškovojo populistinė opozicinė partija ANO. Buvusio premjero ir milijardieriaus Andrejaus Babišo partija surinko 26,1 proc. balsų ir turės septynis mandatus. Tai yra vienu mandatu daugiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.

Per Europos Parlamento rinkimus Vengrijoje ministro pirmininko Viktoro Orbano partija „Fidesz“ prarado pozicijas, sekmadienį parodė daliniai rezultatai. Tai gali būti prasčiausias partijos pasirodymas per 14 jos valdymo metų. Suskaičiavus daugiau nei pusę balsų, „Fidesz“ gavo daugiau nei 43 proc. balsų, per rinkimus 2019 m. už ją balsavo 52 proc. rinkėjų. Remiantis daliniais rezultatais, rinkėjai buvo kaip niekada aktyvūs – balsavo daugiau nei 50 proc.

Europos Parlamento rinkimus Nyderlanduose aiškia persvara laimėjo socialdemokratų ir žaliųjų aljansas. PvdA ir „GroenLinks“ iškovojo aštuonis mandatus iš 31 – tai yra vienu mažiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai. Antroje vietoje liko radikalaus dešiniojo populisto Geerto Wilderso euroskeptiška Laisvės partija (PVV), kuri smarkiai pagerino savo rezultatą ir turės šešis mandatus.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus opozicijoje esantiems liberalams, praėjus kelioms savaitėms, kai buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, sekmadienį pranešė jo partija. R. Fico kairiųjų nacionalistų partija „Smer-SD“ feisbuke paskelbė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai Progresyviosios Slovakijos partijai“ ir jos naujiesiems Europos Parlamento nariams.

Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja valdančioji konservatorių Naujosios demokratijos partija (ND). Remiantis preliminariais daliniais rezultatais, suskaičiavus daugiau kaip 45 proc. balsų, premjero Kyriakoso Mitsotakiso partija surinko 27,6proc. balsų. Tai reiškia, kad ji į Europos Parlamentą tikriausiai deleguos septynis savo atstovus. Antroje vietoje smarkiai atsilikęs nuo ND yra kairysis aljansas „Syriza“. Jis, gavęs 14,6 proc. balsų, turės keturis europarlamentarus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį paskelbė savo centristinės partijos pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą. TVP, TVN ir „Polsat“ užsakymu atlikta balsavusiųjų apklausa parodė, kad D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) gavo 38,2 proc. balsų. Antra lieka pernai iš nacionalinės valdžios išstumta „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija su 33,9 proc. balsų. Trečioje vietoje liko kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ su 11,9 proc. balsų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją. Apie tai paskelbta balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento stovyklą.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tikisi, kad kaip įmanoma daugiau europiečių pasinaudojo teise balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, šio balsavimo rezultatai parodys, kuria kryptimi Bendrija turės sukti ateinančius penkerius metus. „Per pastarąsias dienas ir šiandien 360 mln. europiečių pasisakė, kuria kryptimi Europos Sąjunga turėtų pasukti per ateinančius penkerius metus.

Suomijoje per Europos Parlamento rinkimus savo pozicijas smarkiai pagerino kairieji. Pirmosios prognozės rodo, kad Kairiųjų aljansas surinko 17,4 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Tai 10,5 procentinio punkto daugiau, lyginant su 2019 m. EP rinkimais, pranešė suomių storis „Yle“. Tai yra didžiausias prieaugis tarp visų partijų. Stipriausia jėga liko ministro pirmininko Petterio Orpo konservatyvi Koalicijos partija, kuri, remiantis prognozėmis, gavo 24,4 proc. balsų.

Čikagoje svirpiančių cikadų elgesį paveikia ant medžių augantis grybelis. Na, o jūrų gyvūnai Britanijos vandenyse narkotinių medžiagų prisiragauja iš žmonių nuotekų vandens. Seksualiai hiperaktyvios cikados ar nuo kokaino apsvaigę krabai skamba lyg pokštas? Amerikos ir Britanijos mokslininkai tikina, kad tai – tiesa. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Zvimbesio aidas Čikagoje, tai – medį nugulusios cikados rengia kasdienius svirpimo koncertus.

Kelionės po įvairius pasaulio miestus ir jų išskirtinių patiekalų ragavimas yra populiari ir įdomi veikla, skirta tiems, kurie itin mėgaujasi kulinariniais atradimais. Šie keliautojai ieško ne tik žymių lankytinų vietų ar pramogų, bet ir unikalių gastronominių patirčių, kurios dažnai tampa svarbiausia jų kelionės dalimi. Kai kurie keliautojai renkasi miestą pagal kultūrinę pasiūlą – išsirenka geriausius muziejus ir galerijas, kuriuos verta aplankyti.

Trys rudieji lokiai surengė tikrą puotą poilsiavietėje: valgė zefyrus, vertė krepšius ir net ilsėjosi palapinėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Atrodo, tarsi būtų atgijusi visiems gerai žinoma pasaka apie tris meškinus. Tik ne mergaitė, neprašyta prasibrovė į lokių namus, o atvirkščiai – rudieji lokiai nusprendė pasismaginti žmonių pikniko vietoje. Gyvūnai elgėsi kaip maži vaikai – vedini smalsumo tyrinėjo aplinką ir ieško skanėstų.

Prancūzijos technologijų grupė „Thales“ paskelbė, kad Ukrainos gynybos ministerija iš jos perka antrąją oro gynybos sistemą po to, kai pirmoji tokia sistema buvo pristatyta 2023 m. Šio pirkimo suma nebuvo nurodyta, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Le Monde“. „Ši antroji oro gynybos sistema sustiprins Ukrainos teritorijos apsaugą ir leis anksčiau aptikti esamas grėsmes.

JAV ir Prancūzija remia Ukrainą jos kare prieš Putino agresiją, parodydamos pasauliui sąjungininkų galią. Tai pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pranešė „Ukrinform“ korespondentas. „Šią savaitę mes dar kartą parodėme pasauliui mūsų sąjungininkų galią – ką galime pasiekti, kai esame kartu, – sakė J. Bidenas. – Štai ką rodo santykiai tarp Prancūzijos ir kitų šalių.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pažadėjo Vašingtono paramą Kyjivui kovojant su Rusijos invazija ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas nesustos ties Ukraina. „Putinas nesiruošia sustoti ties Ukraina... visai Europai iškils grėsmė, mes neleisime, kad tai įvyktų, – Paryžiuje kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė J. Bidenas. – Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas keturių Izraelio įkaitų paleidimą iš Gazos Ruožo šeštadienį apibūdino kaip „svarbų vilties ženklą“. Rašydamas apie tai socialiniame tinkle X, jis sakė, kad tai „suteikia vilties daugeliui šeimų Izraelyje, kurios ir toliau bijo dėl savo artimųjų“. „Keturi įkaitai dabar yra laisvi. „Hamas“ pagaliau turi paleisti visus įkaitus. Karas turi baigtis“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino Joe Bideną prie Paryžiaus Triumfo arkos šeštadienį prasidėjus Jungtinių Valstijų lyderio valstybiniam vizitui Prancūzijoje. J. Bidenas Prancūzijoje lankosi nuo trečiadienio ir dalyvavo minėjimuose, skirtuose 80-osioms D dienos išsilaipinimo, pakeitusio Antrojo pasaulinio karo eigą, metinėms. Į darbotvarkę įtrauktos J. Bideno derybos su E. Macronu Eliziejaus rūmuose Paryžiuje, kurių pagrindinė tema – Ukrainos kova su Rusijos invazija.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, penktadienį Miunchene, baigdama rinkimų kampaniją, apkaltino kraštutinių dešiniųjų partijas mėginant sugriauti Europą. „Šiandienos Europa yra didelė dovana“, – sakė U. von der Leyen per paskutinį savo vadovaujamos Vokietijos centro dešinės CDU ir jos seserinės partijos Bavarijoje CSU kampanijos renginį prieš birželio 6–9 dienomis vykstančius Europos Parlamento rinkimus.

Politologai sutaria, kad šį sekmadienį vykstantys rinkimai į Europos Parlamentą (EP) yra ypač svarbūs, nes nuo jų baigties priklausys, kokią įtaką naujos sudėties parlamente įgis prorusiškos jėgos. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šias Rusijai rinkimuose simpatizuojančias politines jėgas vienijančios idėjos aiškiai pastebimos ir Lietuvoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis norėtų užbaigti karinių instruktorių koalicijos Ukrainai kūrimą, ir išreiškė norą paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas. „Ateinančiomis dienomis užbaigsime kurti kuo didesnę koaliciją, kad įvykdytume Ukrainos reikmes“, – sakė E. Macronas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris ketvirtadienį dalyvavo D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje.

Penktadienį vienoje Kopenhagos aikštėje vyras smogė Danijos ministrei pirmininkei Mettei Frederiksen, pranešė jos biuras. Europos Sąjungos (ES) vadovai greitai pasmerkė šią ataką. Premjerės biuras naujienų agentūrai AFP nusiųstame pareiškime nurodė, kad „incidentas šokiravo“ M. Frederiksen, tačiau nepateikė daugiau detalių. „Penktadienio vakarą Kultorveto (aikštėje) Kopenhagoje vyras smogė ministrei pirmininkei Mettei Frederiksen. Vyras po to buvo sulaikytas“, – sakoma pareiškime.

Japonijos mieste Tokijuje buvo pastatyta didelė juoda skraistė tam, kad turistai negalėtų nufotografuoti Fudzijamos kalno. Tačiau skraistėje galima pamatyti skylių, specialiai pritaikytų fotoaparato objektyvui.  Taip pasielgta, nes miestas siekė užkirsti kelią turistų pertekliui. Miestas išleido 1,3 mln. jenų (7 tūkst. eurų ) 2,5 metro ir 20 metrų ilgio tinklui įrengti. Tačiau kitą dieną medžiagoje buvo aptikta skylė.

Penktadienį Danijos sostinės Kopenhagos centre užpulta Danijos premjerė Mette Frederiksen, praneša „Reuters“. „Ministrę pirmininkę Mette Frederiksen penktadienio vakarą prie Kultorvet (aikštės – red. past.) Kopenhagoje sumušė vyras, kuris vėliau buvo suimtas. Ministrė pirmininkė yra sukrėsta šio incidento", – teigiama jos biuro pareiškime, nepateikiant daugiau detalių. Danijos policija pranešė suėmusi vyrą, tačiau daugiau apie tai nekomentavo.

Likus 50 dienų iki olimpinių žaidynių, ant Paryžiaus Eiffelio bokšto naktį į penktadienį buvo pakabinti didžiuliai olimpiniai žiedai.  Darbininkai sumontavo surenkamus plieninius žiedus ir ketvirtadienį sutemus pakėlė 30 tonų sveriantį 29 metrų ilgio logotipą virš pirmosios aikštelės.

Prancūzijoje penktadienį pareikšti kaltinimai sulaikytam Ukrainos ir Rusijos piliečiui, planavusiam smurto aktą, pranešė  Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra (PNAT). Pasak prokurorų, vyras į Prancūziją atvyko prieš kelias dienas. Anksčiau šią savaitę jie pranešė, kad Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra sulaikė 26 metų Ukrainos ir Rusijos pilietį, įtariamą planavus smurto aktą ir susižeidusį per sprogimą.

Pakarpatės vaivadijos (Lenkija) policijos pareigūnai rado baldų magnato, vieno turtingiausių Lenkijos žmonių, 54-erių Jerzy Krzanowskio kūną. Prieš mirtį jis buvo laikomas dingusiu be žinios. Ketvirtadienį po pietų policija gavo pranešimą apie 54 metų Krošenko Vyžnės gyventojo dingimą. Paieška tęsėsi iki 1 val. nakties, kai gelbėtojai rado vyro kūną. Paaiškėjo, kad mirusysis yra dingęs be žinios lenkų milijonierius Jerzy Krzanowskis.