Estijoje daugiausiai balsų gavo opozicinė partija „Isamaa“, ji Europos Parlamente turės du atstovus – vienu daugiau nei po rinkimų 2019-aisiais. Tuo tarpu ministrės pirmininkės Kajos Kallas liberali Reformų partija vieną iki šiol turėtų mandatų prarado. Ji, kaip ir valdančiąją koaliciją sudarantys socialdemokratai, į Briuselį siųs po vieną savo atstovą. Likusios trys Estijai tenkančios vietos iš septynių atiteko trims opozicinėms partijoms.
Latvijoje po du Europos Parlamento mandatus iškovojo premjerės Evikos Silinos liberalkonservatyvi valdančioji partija „Nujoji vienybė“ („Jauna Vienotiba“) ir nacionalkonservatyvus Nacionalinis aljansas. Likusius penkis mandatus pasidalijo dar viena valdančioji partija, opozicinės jėgos ir Latvijos parlamente neatstovaujama liberali partija. Priešingai nei per rinkimus prieš penkerius metus, Latvijoje šį kartą mandatų neiškovojo nė viena aiškiai prorusiška partija.
Estijoje rinkėjų aktyvumas siekė 37,7 proc., Latvijoje – 33,8 proc. Tai kiek aukštesni rodikliai nei 2019 m.
