Vokietijos žiniasklaida skelbė, jog susirūpinimas dėl saugumo išaugo tiek, kad jog ore tvyrantis nerimas paskatino šalies vietos tarybas paraginti vyriausybę atnaujinti senus bunkerius. Susirūpinimas kilo po to, kai Rusija 2022 m. įsiveržė į Ukrainą.
Dabartinės slėptuvės nėra tinkamos
Tačiau talpios slėptuvės, kuriose vienu metu gali būti tūkstančiai žmonių, nėra tinkamos apsaugos priemonės nuo šiuolaikinių masinio naikinimo ginklų. „Der Spiegel“ skelbia, jog didžiausią pavojų civiliams kelia nuolaužos, šrapneliai bei sprogimų bangos.
Patalpos po žeme arba pastatų viduje jau dabar suteikia tam tikrą apsaugą, tačiau paprastos priemonės, pavyzdžiui, langų ir angų uždengimas, taip pat gali sustiprinti apsaugą.
Kambariai ar esami bunkeriai viešuosiuose pastatuose, parduotuvėse, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse ir metro būtų tinkami dideliuose miestuose žmonėms, kurie yra toli nuo namų ir nori apsisaugoti nuo netikėtos atakos.
Didelis šiuolaikinių ginklų tikslumas
Be to, šiuolaikinių ginklų tikslumas toks didelis, kad tiesioginis smūgis gali sunaikinti bet kokią slėptuvę. Vokietijos žiniasklaida pabrėžė, kad Šaltojo karo metais Vakarų Vokietijoje buvo apie 2 tūkst. bunkerių, iš kurių 579 vis dar gali būti naudojami civilinei gynybai. Tačiau norint apsaugoti 85 milijonus Vokietijos gyventojų, reikia pastatyti 210 100 didesnių bunkerių, o tai kainuotų 140,2 mlrd. eurų.
Ilgalaikis ir geriausias sprendimas būtų namų slėptuvės su atskiru įėjimu, tinkama ventiliacija bei atskira patalpa atsargoms laikyti, nors norint pastatyti pakankamą jų skaičių visoje šalyje gali prireikti kelių dešimtmečių.
