Europa

Danijos policija pirmadienį pranešė, kad 22 metų įtariamasis, ankstesnę dieną nušovęs tris žmones per išpuolį viename Kopenhagos parduotuvių centre, buvo žinomas psichiatrijos tarnyboms. „Mūsų įtariamasis taip pat buvo žinomas psichiatrijos tarnyboms, bet daugiau nenoriu komentuoti“, – per spaudos konferenciją sakė sostinės policijos vadovas Sorenas Thomassenas. Jis pridūrė, kad užpuolikas aukas veikiausiai rinkosi atsitiktinai ir kad nėra jokių požymių, kad tai buvo teroro aktas.

Gelbėtojai pirmadienį atnaujins paieškų operaciją po ankstesnę dieną įvykusios griūties didžiausiame Italijos Alpių ledyne, per kurią žuvo mažiausiai šeši žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti. Incidentas įvyko sekmadienį ant aukščiausio Dolomitinių Alpių kalno – Marmolados. Tarnybos sakė nežinančios, kiek alpinistų buvo toje vietoje. Šeštadienį šio 3 343 metrų aukščio kalno viršūnėje buvo užfiksuota rekordinė temperatūra – 10 Celsijaus laipsnių.

Iš Bulgarijos sekmadienį išskrido du Rusijos lėktuvai su dešimtimis Rusijos diplomatinio personalo narių ir jų šeimų nariais, vykstant masiniam diplomatų išsiuntimui, dėl kurio padidėjo įtampa tarp šių istoriškai artimų šalių, sakė vienas Rusijos diplomatas.

Vakariniame Vokietijos Kelno mieste sekmadienį vykęs „Pride“ paradas pritraukė 1 mln. dalyvių ir stebėtojų. Miesto centre vykusiame parade dalyvavo apie 180 LGBTQ grupių ir muzikinių platformų – daugiau nei bet kada anksčiau, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa. Organizatoriai teigė, kad šioje spalvingoje šventėje dalyvavo arba ją stebėjo apie 1,2 mln. žmonių, o, remiantis policijos skaičiavimais, jų buvo apie milijoną.

Danijos policija pranešė, kad sekmadienį viename sostinės Kopenhagos prekybos centre nuo šūvių nukentėjo keli žmonės, yra žuvusiųjų. Į šaudynes prekybos centre pateko lietuvė Rūta Jonuševičiūtė. Mergina pasakoja, kad buvo arti šaulio, kuris šaudė į žmones.  Apie tai ji rašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Kopenhagoje, prekybos centre, vyksta susišaudymas ir tik dėl atsitiktinumo aš likau gyva. Žmonės pradėjo bėgti (nuo šaulio, – red. past.

Dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele sekmadienį dalyvavo demonstracijoje, kurioje reikalavo vyriausybės atsistatydinimo dėl to, kad šaliai nepavyko gauti oficialaus kandidatės į Europos Sąjungą statuso. Nuo birželio antros pusės, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti šalies kandidatės į ES statuso suteikimą Sakartvelui, kol bus įvykdytos esminės politinės reformos, Juodosios jūros valstybę apėmė masiniai protestai.

Trys žmonės žuvo ir dar keletas buvo sužeisti per sekmadienį įvykusias šaudynes viename Kopenhagos parduotuvių centre, pranešė Danijos policija. Pasak pareigūnų, 22 metų danų tautybės įtariamas užpuolikas buvo sulaikytas, bet jo motyvai – neaiškūs. Manoma, kad šaulys veikė vienas.

Italijos Alpių šiaurinėje dalyje atitrūkus dideliam ledyno gabalui, kuris sukėlė laviną, sekmadienį žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė gelbėjimo tarnybų atstovė. „Deja, penki žmonės buvo rasti be gyvybės ženklų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Michela Canova. Pasak jos, aštuoni sužeistieji „tebėra preliminarus skaičius“. Incidentas įvyko ant aukščiausio Dolomitinių Alpių kalno – Marmolados.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad Stokholmas pažadėjo deportuoti jos ieškomus asmenis, kaip numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šios Šiaurės šalies narystei NATO. Nepaisant žurnalistų klausimų ir kurdų bei turkų pabėgėlių Švedijoje susirūpinimo, M. Andersson neatsakė, ar Ankarai buvo duotas toks pažadas, kad ši atsisakytų prieštaravimų dėl Švedijos narystės.

Kartvelai sekmadienį ruošiasi naujai demonstracijai, kurioje bus reikalaujama vyriausybės atsistatydinimo dėl to, kad Sakartvelui nepavyko gauti oficialaus kandidatės į Europos Sąjungą statuso. Nuo birželio antros pusės, kai Europos Komisija rekomendavo atidėti šalies kandidatės į ES statuso suteikimą Sakartvelui, kol bus įvykdytos esminės politinės reformos, Juodosios jūros valstybę apėmė masiniai protestai.

Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje šeštadienį keli tūkstančiai žmonių protestavo prieš pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti nesutarimus su Bulgarija, trukdančius šaliai siekti narystės Europos Sąjungoje. Protestą parėmė pagrindinė opozicinė dešinioji partija VMRO-DPMNE ir kitos opozicinės grupės. Penktadienį makedonų vyriausybė atskleidė naują planą, Prancūzijos parengtą per savo šešių mėnesių pirmininkavimą ES, kuris baigėsi ketvirtadienį.

Italijos šiaurės rytinio Veronos miesto valdžia šeštadienį apribojo geriamojo vandens vartojimą, šalyje tęsiantis smarkiai sausrai. „Dėl orų situacijos ir jos poveikio vandens ištekliams meras pasirašė įsaką, ribojantį geriamojo vandens vartojimą buitinėms reikmėms“, – sakoma miesto tinklalapyje paskelbtame pranešime. Apie 250 tūkst.

Ukraina tapo oficialia kandidate tapti Europos Sąjungos (ES) nare ir žengė pirmą žingsnį, siekiant prisijungti prie Bendrijos. Tiesa, šis procesas gali trukti net kelerius metus ir nėra jokių garantijų, kad jis bus sėkmingas. Kandidatės į ES statusas taip pat buvo suteiktas Moldovai. BBC paaiškina, kaip atrodys Ukrainos stojimo į ES procesas ir ko galima tikėtis iš Rusijos. Kas yra ES? ES yra ekonominė ir politinė sąjunga, jungianti 27 valstybes.

Londonas šeštadienį mini pirmojo mieste surengto „Pride“ parado 50-ąsias metines, padaręs didelę pažangą kovojant už lygybę ir toleranciją, bet skambant perspėjimams, kad reikia nuveikti daugiau. Pirmosiose eitynėse, surengtose 1972 metų liepos 1-ąją, praėjus vos penkeriems metams po homoseksualumo dekriminalizavimo Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo keli šimtai žmonių, žygiavusių nuo Haid Parko sankryžos iki Trafalgaro aikštės.

Keliuose Ispanijos miestuose ir Maroko sostinėje Rabate vėlai penktadienį vyko demonstracijos dėl mažiausiai 23 afrikiečių žūties per spūstį, kai didžiulės migrantų minios mėgino įsiveržti į Ispanijos Meliljos anklavą Maroko šiaurėje.

Vokietijos regionų ministrai penktadienį pareiškė norintys, kad reklamos kūrėjai ir nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose ženklintų visas nuotraukas, kuriose panaudoti vadinamieji grožio filtrai. Kritikai teigia, kad filtrai, kuriais galima lengvai koreguoti nuotraukas ir pašalinti tariamus trūkumus, propaguoja nerealius grožio standartus, ypač tarp moterų ir mergaičių.

Norvegija paskelbė skirsianti Ukrainai dar beveik milijardą eurų pagalbos per dvejus metus, penktadienį šioje šioje šalyje  apsilankius norvegų premjerui Jonas Gahrui Store. 10 mlrd. Norvegijos kronų (960 mlrd. eurų) suma, papildysianti anksčiau Oslo skirtus pagalbos paketus, bus skirta „humanitarinei pagalbai, šalies atstatymui, ginklams ir Ukrainos institucijų funkcionavimui“, sakoma Norvegijos vyriausybės pranešime. „Esame išvien su Ukrainos žmonėmis, – sakoma J. G. Store pranešime.

Lenkija penktadienį pranešė pasirašiusi sutartį dėl 32 universalių karinių sraigtasparnių AW-149 pirkimo iš Italijos gynybos pramonės grupės „Leonardo“. Iš Lenkijos pusės šią 1,75 mlrd. eurų vertės sutartį pasirašė vicepremjeras ir gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, pranešė valstybinė naujienų agentūra PAP.  Planuojama, kad sraigtasparniai, kurie bus gaminami „Leonardo“ įmonėje Lenkijoje „PZL Swidnik“, Lenkijos kariuomenei bus perduoti 2023–2029 metais.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is, penktadienį Paryžiuje susitikęs su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu, pasidžiaugė „nauja santykių su Prancūzija pradžia“ po praėjusiais metais tarp šalių kilusio aštraus ginčo dėl sutarties dėl povandeninių laivų. „Mano buvimas čia – tai nauja mūsų šalių santykių pradžia“, – sakė A. Albanese'is, atvykęs į Eliziejaus rūmus. „Australijos santykiai su Prancūzija yra svarbūs. Svarbu pasitikėjimas, pagarba ir sąžiningumas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis ir Europos Sąjunga pradeda naują istorijos etapą, Bendrijai oficialiai suteikus Ukrainai šalies kandidatės į 27 valstybių bloko nares statusą. „Prasidėjo naujas Europos Sąjungos ir Ukrainos istorijos [skyrius]. Dabar mes nesame šalia, dabar mes esame kartu“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainos parlamentą.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyboms Baltijos šalyse Europos Komisija skyrė dar 360 mln. eurų. Šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką Komisijai projektui skirti dar 686,7 mln. eurų, o kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“  iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės  (Connecting Europe Facility, CEF) buvo prašoma skirti beveik 1,5 mlrd. eurų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad šią vasarą Europoje tikimasi didelio COVID-19 plitimo masto, ir paragino šalis stebėti ligos plitimą, per pastarąjį mėnesį atvejų padaugėjus tris kartus. „Kadangi Europos regiono šalys panaikino anksčiau taikytas socialinio [atstumo] priemones, vasarą virusas plis dideliu mastu“, – naujienų agentūrai AFP sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge. „Šis virusas neišnyks tik todėl, kad šalys nustos jo ieškoti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali blokuoti jų stojimą į NATO, jeigu jos neįgyvendins naujo susitarimo su Ankara. R. T. Erdoganas tai pareiškė baigiantis NATO viršūnių susitikimui, kur JAV vadovaujamas Aljansas oficialiai pakvietė šias Šiaurės valstybes prisijungti prie 30 valstybių gynybinio bloko.

Belgijos teismas ketvirtadienį skyrė trejų metų lygtinę bausmę Abidui Aberkane'ui (Abidui Aberkanui), nuteistam už pagalbą vieninteliam gyvam likusiam 2015 metų lapkričio išpuolių Paryžiuje vykdytojui Salahui Abdeslamui. Sprendimas priimtas kitą dieną po to, kai prancūzų teismas 32 metų marokiečių kilmės Prancūzijos piliečiui S. Abdeslamui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę be teisės būti paleistam anksčiau.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija po ketverius metus trukusių derybų pasiekė laisvosios prekybos susitarimą, ir pažadėjo, kad tai sustiprins ryšius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino Švediją ir Suomiją aktyviau kovoti su terorizmu, pabrėždamas, kad reikia visiškai įgyvendinti jų su Ankara pasirašytą susitarimą. „Ryžtingai pabrėžėme, kad iš savo sąjungininkų tikimės tikro solidarumo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams po aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Šiaurės šalys buvo oficialiai pakviestos į JAV vadovaujamą karinį bloką.

Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Galiausiai paaiškės, kad Putinui neįmanoma išlaikyti šalies, kuri nesutiks su jo valdžia“, – per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė B. Johnsonas.

Pekinas ketvirtadienį piktai sukritikavo NATO dėl „visiškai beprasmiškos“ nuostatos – pirmą kartą įtrauktos į Aljanso strateginę koncepciją – kad Kinijos galia meta jam iššūkį. Taip Kinija sureagavo į viršūnių susitikime Madride paskelbtą NATO strateginę koncepciją su įspėjimu, kad Pekino „deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“. NATO taip pat nurodė, kad Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį atmetė „absurdiškus“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, esą NATO turi „imperinių ambicijų“. Baigiantis NATO viršūnių susitikimui Madride, O. Scholzas tvirtino, kad Vakarų karinis aljansas „niekam nekelia grėsmės“, ir sakė, kad būtent V. Putinas „imperializmą pavertė savo politikos tikslu“. Trečiadienį V. Putinas užsipuolė NATO, Aljansui dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą pavadinus Maskvą „didžiausia ir tiesiogine grėsme“. „NATO ša...

Čekija penktadienį pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, visų dėmesiui nukrypus į Ukrainą, nuo vasario kovojančią su Rusijos invazija. Čekijai perimant pirmininkavimą iš Prancūzijos, čekų vyriausybė vienoje pilyje susitiks derybų su eurokomisarais, o vėliau įvyks koncertas, bet ateinantį pusmetį daug laisvo laiko ir švenčių tikriausiai nebus, sako analitikai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad jį sudomino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siekis sukurti platesnę „Europos bendriją“, bet pridūrė, kad pirmas tokią idėją iškėlė jis. E. Macronas pasiūlė planą, pagal kurį Europos Sąjunga, kurią JK paliko 2020 metais, turėtų rengti susitikimus su panašiai mąstančiomis viso žemyno šalimis, kad aptartų regionines problemas.

NATO trečiadienį savo strateginėje koncepcijoje pirmą kartą pareiškė, kad Kinijos galia meta iššūkį Aljansui, o Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams. „Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“, – teigiama per Madride vykstantį aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbtoje NATO strateginėje koncepcijoje.

Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso. „Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai.

Europos Sąjungos šalys visą naktį tarėsi dėl naujų bloko kovos su klimato kaita priemonių ir derybose daugiausia dėmesio skyrė Socialiniam klimato fondui, skirtam labiausiai pažeidžiamiems subjektams perėjimo prie ekologiškos ekonomikos laikotarpiu.

NATO lyderiai trečiadienį sutarė oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės, sakoma pareiškime. „Šiandien nusprendėme pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir susitarėme pasirašyti stojimo protokolus“, – sakoma Madride vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

Europos Sąjunga pritarė tam, kad iki 2035-ųjų Europoje būtų nutrauktas automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas, anksti trečiadienį paskelbė 27 narių blokas, siekiantis neutralumo klimato atžvilgiu. Pasiūlymas buvo pateiktas 2021 metų liepą, o šis sprendimas reikš automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais pardavimo sustabdymą de facto ir visišką perėjimą prie elektrinių automobilių Europos Sąjungoje nuo 2035 metų.

Prancūzijos žemieji parlamento rūmai antradienį išrinko Yael Braun-Pivet savo pirmininke, pranešė už ryšius su parlamentu atsakingas ministras Olivier Veranas. Ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia šį postą. Y. Braun-Pivet priklauso prezidento Emmanuelio Macrono partijai „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM), kuri per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus užsitikrino daugiausiai vietų, bet prarado absoliučią daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad derybos su Turkija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO bus „sunkios“, tačiau patikino, kad padaryta „pažangos“. „Suomija ir Švedija, nutraukusios dešimtmečius trukusį istorinį neutralumą, dabar nori prisijungti. Tai bus sunkus pokalbis“, – žurnalistams lėktuve sakė B. Johnsonas, skrisdamas į Madridą dalyvauti NATO aukščiausiojo lygio susitikime. „Manau, kad svarbiausia yra tai, kad.

Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų, antradienį paskelbė šios valstybės ministras pirmininkas Kirilas Petkovas, ir tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų šalies išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius. „Bulgarija ketina išsiųsti 70 Rusijos diplomatų... Mūsų tarnybos nustatė, kad jie yra žmonės, dirbantys prieš mūsų interesus“, – sakė premjeras.

Estijos Sveikatos departamento infekcinių ligų laboratorijoje antradienį nustatytas pirmasis šalyje susirgimo beždžionių raupais atvejis. Vidutinio amžiaus vyras užsikrėtė būdamas užsienyje. Sveikatos departamento žiniomis, užsikrėtęs asmuo Estijoje artimų kontaktų neturėjo.

Pagrindinės industrializuotos pasaulio valstybės užbaigė tris dienas trukusį viršūnių susitikimą, kuriame daugiausiai kalbėta apie tai, kaip paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą ir iki minimumo sumažinti padarinius tarptautinei bendrijai. Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius Didžiojo septyneto (G-7) – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – lyderių parengtus planus daugybei pasaulį ištikusių krizių spręsti.

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G-20) pirmininkaujantis Joko Widodo atmetė galimybę Vladimirui Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje. Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti. „Prezidentas Widodo tai atmeta.

Suomijos ir Švedijos lyderiai antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą Madride susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdami įtikinti jį nebeprieštarauti jų šalių stojimui į Aljansą, pranešė suomių ir švedų pareigūnai. R. T. Erdoganas atsisako sutikti su šių dviejų Šiaurės šalių naryste, nors NATO sąjungininkės ragina atverti joms kelią įstoti.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai iki metų pabaigos įkurs „klimato klubą“, kur šalys savanoriškai galės koordinuoti ir spartinti kovos su pasauliniu atšilimu pastangas, sakoma antradienį paskelbtame lyderių pareiškime. Klubas bus atviras šalims, įsipareigojusioms dėl Paryžiaus susitarimo tikslo pasaulio temperatūros didėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio ir iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinių pajėgų dislokavimą Europoje ilguoju laikotarpiu, antradienį pranešė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Madridas antradienį virto sustiprinto saugumo zona – tūkstančiai policininkų saugojo vietas, kuriose  į NATO viršūnių susitikimą susirinks per 40 pasaulio lyderių, daugiausia diskutuosiančių apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Pasak vyriausybės, senovės graikų taikos deivės Eirenės vardu pavadinta operacija apima didžiausio masto saugumo pajėgų dislokavimą „Ispanijos nesenų laikų istorijoje“. Vėliau antradienį prasidėsiančio ir tris dienas truksiančio viršūnių susitikimo 5 tūkst.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino NATO sąjungininkes pademonstruoti vienybę šią savaitę Ispanijoje vyksiančiame susitikime, kuriame bus svarstomas Suomijos ir Švedijos narystės klausimas. „Madrido [susitikimo] žinia turėtų būti vienybės ir stiprybės žinia šalims narėms, taip pat toms, kurios nori prisijungti ir kurių prašymus palaikome“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Didžiojo septyneto (G-7) vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Bavarijos Alpėse.