Europa

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas sekmadienį pranešė, kad jam testu patvirtinta COVID-19. Vos prieš kelias dienas iš JT Generalinės Asamblėjos sesijos grįžęs premjeras laikinai nedalyvaus visuose renginiuose – įskaitant valdančiųjų socialistų susitikimą, kuriuo šalyje po vasaros pertraukos prasidės naujas politinis sezonas. „Šį rytą sulaukiau teigiamo COVID-19 rezultato“ – per „Twitter“ paskelbė P. Sanchezas ir pridūrė, kad nevyks į Socialistų partijos suvažiavimą Barselonoje.

Į Irano ambasadą Graikijos sostinėje sekmadienį buvo sviestas Molotovo kokteilis, pranešė Atėnų naujienų agentūra (ANA). Graikų policijos duomenimis, apie 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku du veidus užsidengę asmenys, važiuodami motociklu, į ambasados sieną sviedė butelį su padegamuoju skysčiu, kuris sprogo. Pranešimų apie materialinę žalą nebuvo gauta.

Italai sekmadienį pradėjo balsuoti svarbiuose parlamento rinkimuose, sociologams prognozuojant, kad kraštutinių dešiniųjų stovykla pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos perims vadovavimą trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai. Naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad rinkėjai pradėjo rikiuotis į eiles dar prieš atsidarant rinkimų apylinkėms 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis 24 val.

Italijoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai, po kurių paaiškės, kas ateinančius kelerius metus vadovaus šaliai. Tarp kandidatų esama tiek menkai žinomų veikėjų, tiek garsių politinių figūrų, pradedant tris kartus premjero pareigas ėjusiu Silvio Berlusconi ir baigiant kraštutinių dešiniųjų opozicijos lydere Giorgia Meloni, kuri šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir tikisi tapti pirmąja moterimi, paskirta vadovauti Italijos vyriausybei.

Asyžiuje šeštadienį apsilankęs popiežius Pranciškus paragino „drąsiai“ elgtis atsisakant iškastinio kuro ir apgailestavo, kad vyresnės kartos nežinojo, kaip apsaugoti planetą ir užtikrinti taiką. Susitikime su jaunimu pontifikas pareiškė besiviliantis, kad jaunosios kartos sieks gelbėti planetą ir stengsis užtikrinti, kad pasaulio ekonomikoje būtų skiriama daugiau dėmesio skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Asyžiuje Pranciškus susitiko su maždaug 1 tūkst.

Prieglobsčio Latvijoje dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos iki šiol paprašė du Rusijos piliečiai, pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Kristapas Eklonas, pabrėžęs, kad mobilizacija Rusijoje savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį Latvijoje. Anot jo, padėtis Latvijos-Rusijos pasienyje tebėra rami, Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra sugriežtinusi kontrolę ir kruopščiai tikrina visus atvykstančiuosius.

Italijoje sekmadienį vyks parlamento rinkimai, kuriuose pergalė prognozuojama dešiniųjų aljansui. Darbą baigiant tarptautinės bendruomenės gerbiamo Mario Draghi vyriausybei, prognozuojama, kad euroskeptikė Giorgia Meloni, neofašistinių šaknų turinčios partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) vadovė, taps pirmąja moterimi šalies ministrės pirmininkės poste.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakarinėje kalboje kreipėsi į mobilizuojamus rusus. V. Zelenskis sako, kad jų gyvybės nerūpi rusų vadams, todėl geriau atsisakyti kariauti arba pasiduoti nelaisvei, nei mirti karo lauke ar būti suluošintam.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, kuriame buvo kalbama apie Ukrainoje įvykdytus žiaurumus, pareikalavo patraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakomybėn dėl besitęsiančio karo kaimyninėje šalyje. „Tarptautinė tvarka, kuriai palaikyti mes esame čia susirinkę, mums matant yra naikinama“, – sakė jis per specialųjį Saugumo Tarybos posėdį, surengtą tęsiantis JT Generalinės Asamblėjos sesijai.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija pakviestos dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos susitikime, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjunga. Idėją sukurti politinio dialogo ir bendradarbiavimo platformą su panašiai mąstančiomis žemyno šalimis anksčiau šiais metais iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Ne vieno įspėjimo iš Jungtinių Valstijų sulaukusi Turkija svarsto, ar atsisakyti priimti atsiskaitymus rusiškomis mokėjimo kortelėmis „Mir“, ketvirtadienį pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas). Vašingtonas pastaruoju metu smarkiai spaudžia Turkijos bankus ir įmones paisyti Rusijai paskelbtas Vakarų sankcijas. Pasak JAV pareigūnų, antraip Turkijos verslas pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų.

Vokietija yra pasirengusi priimti rusų dezertyrus, ketvirtadienį pareiškė keli ministrai, pasirodžius pranešimams apie žmones, bėgančius nuo prezidento Vladimiro Putino įsakytos dalinės mobilizacijos. „Dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje“, – interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Suomijos įlankoje užsidegė žalią naftą gabenantis tanklaivis, tačiau įgulai pavyko užgesinti liepsnas, ketvirtadienį pranešė Suomijos ir Estijos gelbėjimo tarnybų pareigūnai. Incidentas įvyko 250 metrų ilgio laive „Alexia“, maždaug už 18 km į pietus nuo Suomijos Porkalos pusiasalio, nurodė Helsinkio jūrų gelbėjimo operacijų valdymo centras.

Graikija turi aktyviau kovoti su netolerancija LGBTI, romų bendruomenėms bei migrantams, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje paragino Europos Taryba. Nepaisant vyriausybės plano iki 2025 metų padidinti mažumų integraciją, ataskaitoje teigiama, kad Graikijos LGBTI bendruomenė ir toliau susiduria su netolerancija ir diskriminacija – homofobiškus komentarus kartais išsako net mokyklų pedagogai, teigiama Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) ataskaitoje.

Europai susidūrus su energetikos krize, beveik kiekvieną savaitę kurios nors ES šalies vyriausybės paskelbia skubias priemones, skirtas apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės padarinių. Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, paramai jau skirta šimtai milijardų eurų ir tai dar nėra pabaiga.

Jungtinei Karalystei priklausančioje Šiaurės Airijoje gyventojų katalikų skaičius pirmą kartą viršijo protestantų ir kitų krikščioniškų konfesijų atstovų skaičių, rodo ketvirtadienį paskelbti 2021 metų gyventojų surašymo duomenys. Šiaurės Airijos statistikos ir tyrimų agentūra nurodė, kad 42,31 proc. provincijos gyventojų priskiria save katalikams, o 37,36 proc. – protestantams ar kitų krikščioniškų konfesijų atstovams.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį paskelbė, kad Suomijos vyriausybė parengs sprendimą apriboti turistų iš Rusijos atvykimą. Toks sprendimas reikštų, kad Rusija bus visiškai atitverta nuo Europos antžeminiu keliu, nes rusų turistams duris uždarė visos Baltijos šalys bei Lenkija.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkai Vakaruose turėtų didinti karinę pagalbą Ukrainai ir dar labiau izoliuoti Rusiją, šios šalies prezidentui Vladimirui Putinui leidus suprasti, kad Maskva galėtų panaudoti branduolinį ginklą karo draskomoje kaimyninėje šalyje. „Vienintelis tinkamas atsakas į karingus V. Putino grasinimus yra dvigubai didesnė parama Ukrainai. Daugiau sankcijų Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai. Daugiau solidarumo su ukrainiečiais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos ir siekis surengti referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos rodo jo „desperaciją“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sajungos atstovas spaudai. „Tai tik dar vienas įrodymas, kad Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas agresijos karo eskalavimu“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.

Latvija iškart perspėjo Rusijos piliečius, kad nuo V. Putino paskelbtos „dalinės mobilizacijos“ bandantiems pabėgti rusams vizos dėl humanitarinių priežastinių nebus išduodamos.

Suomija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pateikti bloko masto rekomendaciją, kuri apribotų Rusijos piliečių atvykimą į Europos Sąjungos šalis su turizmo vizomis, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“. Antradienio popietę išplatintame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomija paprašė EK rekomenduoti visoms ES ir Šengeno šalims panaikinti arba atšaukti anksčiau Rusijos piliečiams išduotas turistines vizas, taip pat sustabdyti būsimų prašymų išduoti turistines viz...

Karalius Willemas-Alexanderis antradienį atidarė Nyderlandų parlamentą, kur paskelbė apie 18 mlrd. eurų paramos paketą piliečiams, susiduriantiems su sparčiai augančiomis energijos kainomis. Tradiciškai trečiąjį rugsėjo antradienį rengiamame atidaryme pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 metais žmonėms buvo leista išsirikiuoti palei vaizdingą maršrutą nuo karaliaus rūmų ir Karališkojo teatro Hagoje.

NATO, Jungtinės Valstijos bei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. „Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį perspėjo šalių lyderius dėl artėjančios „visuotinio nepasitenkinimo žiemos“ pasaulyje, kurį kamuoja daugybė krizių – nuo karo Ukrainoje iki klimato kaitos. „Artėja visuotinio nepasitenkinimo žiema“, – sakė A. Guterresas, pradėdamas šių metų JT Generalinę Asamblėją. „Pasitikėjimas žlunga, nelygybė didėja, mūsų planeta dega. Žmonės kenčia, o labiausiai kenčia pažeidžiamiausi“, – kalbėjo jis.

Europos Komisijai rekomendavus blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu Europos Sąjungos lėšų valdymu, vengrų teisingumo ministrė antradienį pareiškė, kad jos šaliai reikia laiko, ir paragino partnerius Bendrijoje būti „tolerantiškus“. Teisingumo ministrė Judit Varga teigė, kad Vengrija pasiūlė 17 priemonių, kurios „gali padėti išspręsti visus Europos Komisijos išsakytus susirūpinimą keliančius klau...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šią savaitę rengia kelionę po Persijos įlankos šalis ir lankysis Saudo Arabijoje, kur susitiks su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, pirmadienį pranešė jo atstovas spaudai, Vokietijai stengiantis užsitikrinti energijos tiekimą ne iš Rusijos. O. Scholzas, kuris savaitgalį taip pat nuvyks į Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus, taps dar vienu Vakarų lyderiu, pastaruoju metu susitikusiu su M. bin Salmanu.

Švedijos rinkimuose pergalę nedidele persvara pasiekusiam dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų blokui vadovaujančio konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono pirmadienį buvo oficialiai paprašyta pabandyti suformuoti vyriausybę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras vėl kritikavo Vokietijos sprendimą nesiųsti su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui tankų ir sakė, kad nauji Berlyno pažadėti ginklai  nėra tai, ko ukrainiečiams reikia labiausiai. Berlynas ketvirtadienį paskelbė, kad perduos Ukrainai daugiau šarvuočių „Dingo“ ir raketų leidimo sistemų, bet nesiųs tankų, kurių prašo Kyjivas savo kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas.

Masiniės kapavietės prie Iziumo miesto patvirtina, kad Buča nebuvo žiaurių Rusijos okupantų anomalija, o tam tikras Rusijos kariuomenės mikrokosmosas, todėl tikėtina, kad ukrainiečiai ir toliau ras Rusijos kariuomenės žiaurumo įrodymų, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), praneša UNIAN.  Karo studijų institutas įsitikinęs, kad ginkluotosios pajėgos ir toliau ras Rusijos kariuomenės žiaurumo įrodymų.

Europos Sąjungą „labai šokiravo“ netoli išvaduoto Ukrainos Iziumo miesto rasta masinė kapavietė, penktadienį sakė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jo pareiškimas pasirodė ukrainiečių tyrėjams miškuose netoli Iziumo, rytinėje Charkivo srityje, ekshumavus šimtus paskubomis užkastų lavonų. „Europos Sąjungą labai šokiravo Ukrainos pareigūnų rasta masinė kapavietė, – sakė J. Borrellis. – Griežčiausiais žodžiais smerkiame šiuos žiaurius nusikaltimus.

Pranzūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sureagavo į okupantų žiaurumus Iziume, kur buvo rasta masinė kapavietė su kankintais žmonėmis, praneša UNIAN.  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žada patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuos žiaurumus/ JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad pranešimai apie masinį laidojimą Iziume turėtų atgaivinti paramą Ukrainai išlaisvinti savo žemes.

Europos policija suėmė penkis gaujos narius, įtariamus neteisėtai gabenus migrantus, daugiausia kurdus, privačiais lėktuvais iš Turkijos į Europą, naudojantis suklastotais diplomatiniais pasais, penktadienį pranešė Europolas. Antradienį per reidus Belgijoje ir Italijoje pareigūnai areštavo du lėktuvus, prabangų automobilį ir įrangą, naudotą suklastotiems asmens tapatybės dokumentams gaminti, pranešė Europos policijos agentūra.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai penktadienį svarsto būdus, kaip įveikti kritinį trąšų trūkumą Europoje, kurį sukėlė karas Ukrainoje ir tiekimo iš Rusijos trūkumas.  Tarp svarstomų priemonių yra Europos Komisijos pasiūlymas panaikinti muitus amoniako ir karbamido importui, siekiant padėti gamintojams, kuriems reikia šių ingredientų azoto trąšoms, ir sumažinti sparčiai augančias kainas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį pareiškė, kad šalis yra pasirengusi imtis lyderės vaidmens užtikrinant Europos saugumą, ir pažadėjo šalies kariuomenę paversti „geriausiai aprūpinta“ žemyne. Pripažindamas Vladimiro Putino Rusiją „didžiausia grėsme“ NATO, O. Scholzas teigė, kad Europa turi būti pasirengusi atremti šį iššūkį. „Sakome labai aiškiai: Vokietija yra pasirengusi imtis vadovaujamos atsakomybės dėl mūsų žemyno saugumo“, – pabrėžė kancleris.

Vienas Čekijos aukšto rango diplomatas buvo atleistas dėl informacijos atskleidimo Rusijos žvalgybos tarnybai, penktadienį paskelbė čekų užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky. Vietos žiniasklaida pranešė, kad minimas diplomatas turėjo leidimą dirbti su slapčiausiais dokumentais ir šnipinėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai SVR.

Europa privalo prisiimti daug daugiau atsakomybės gynybos aljanse NATO, kuriam šiuo metu didžiausią grėsmę kelia Rusija, penktadienį sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „NATO lieka atsakinga už viso aljanso kolektyvinę gynybą, didžiausią dėmesį skiriant Europai. Patikimas atgrasymas tebėra esminis elementas“, – sakė O. Scholzas per vieną kariuomenės kongresą. „Tačiau mes, europiečiai, privalome prisiimti ženkliai daugiau atsakomybės NATO viduje“, – pabrėžė jis.

Dujotiekis į Kiniją pakeis „Nord Stream 2“ dujų jungtį su Europa, kurios nepavyko paleisti dėl Ukrainos konflikto, ketvirtadienį pranešė Maskvos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Per interviu Rusijos transliuotojui „Rossija-1“ paklaustas, ar Rusija pakeis Europos „Nord Stream 2“ Azijos dujotiekiu „Sila Sibiri 2“, A. Novakas atsakė „Taip“.  Kiek anksčiau ministras vizito Uzbekistane užkulisiuose pareiškė, kad Rusija ir Kinija netrukus pasirašys susitarimus dėl „50 mlrd.

Vidurio Italiją užklupus smarkioms audroms, kurios užtvindė kelius ir namus, žuvo mažiausiai septyni žmonės, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė civilinės saugos agentūros atstovas. Dar trys žmonės yra dingę, tarp jų – automobiliu vežtas šešerių metų vaikas. Motina buvo išgelbėta, bet vaiką nunešė potvynio srautas, pranešė naujienų agentūra AGI. „Vietos prefektūros duomenimis, preliminarus žuvusiųjų skaičius yra septyni.

Berlynas penktadienį paskelbė perėmęs Rusijos įmonės „Rosneft“ padalinių Vokietijoje kontrolę, siekdamas užtikrinti energijos tiekimą, kuris buvo sutrikdytas Maskvai įsiveržus į Ukrainą.  „Rosneft“ patronuojamosioms įmonėms Vokietijoje, kurioms tenka apie 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, buvo perduotos Vokietijos federalinės tinklų agentūros valdymui, sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį priėmė įstatymus, kuriais nuo spalio 10-osios stabdomas trijų dvišalių Latvijos ir Baltarusijos susitarimų galiojimas. Tai – susitarimas dėl abipusio pasienio gyventojų kelionių palengvinimo, susitarimas dėl savitarpio pagalbos muitinės srityje ir susitarimas dėl oro susisiekimo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį interviu sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). „Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]", – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.

„TikTok“ platforma vartotojams, ieškantiems naujienų apie politiką, klimato kaitą, COVID-19, karą Ukrainoje ir kitas temas, teikia dezinformaciją, teigiama trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje. Žiniasklaidą tiriančio „NewsGuard“ atlikto tyrimo duomenimis, žalinga informacija ir melagingi teiginiai kelia „didelę grėsmę“ „TikTok“ tinkle, kuris tampa pagrindine jaunų žmonių informacijos paieškos vieta internete.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė nutraukti tarpvyriausybinį susitarimą dėl Estijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. Pasak užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu, tai svarbus žingsnis Estijai siekiant kuo labiau apriboti santykius su savo rytų kaimyne. Šį susitarimą gali nutraukti bet kuri jo šalis, pateikusi atitinkamą rašytinį pranešimą. Susitarimas baigs galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo pateikimo.

Berlynas perduos Ukrainai daugiau šarvuočių ir raketų leidimo sistemų, bet nesiųs tankų, kurių prašo Kyjivas savo kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Europos Komisija (EK) pateikė ketvirtadienį pasiūlymą dėl naujo Kibernetinio atsparumo akto, siekdama įvesti griežtas taisykles susietųjų prietaisų, tokių kaip „išmanieji“ šaldytuvai ar virtualūs asistentai, gamintojams ir užtikrinti, kad įmonės garantuotų geresnę apsaugą nuo kibernetinių atakų.  Pasak EK pranešimo spaudai, naujuoju aktu bus užtikrinta, kad skaitmeniniai produktai, pavyzdžiui, belaidžiai ir laidiniai įrenginiai ir programinė įranga, būtų saugesni vartotojams visoje ES.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Briuselis karo draskomą Ukrainą rems „tiek ilgai, kiek reikės“, jau beveik septynis mėnesius tęsiantis Rusijos invazijai į kaimyninę šalį. „Niekada negalėsime prilygti ukrainiečių pasiaukojimui,.. bet galime jums pasakyti, kad jūsų draugai europiečiai bus šalia tiek ilgai, kiek reikės“, – žurnalistams sakė EK vadovė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus, pasibaigus religinių viršūnių susitikimui, kuriame lyderiai buvo raginami susilaikyti nuo karo kurstymo, perspėjo dėl konfliktų sukeliamo „domino efekto“ tarptautiniams santykiams. „Taika yra neatidėliotina, nes bet koks karinis konfliktas ar įtampos ir konfrontacijos protrūkis šiandien gali sukelti tik nepalankų „domino efektą“ ir kelti rimtą grėsmę tarptautinių santykių sistemai“, – sakė popiežius.

Nuo spalio pabaigos laikinai stabdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Briuselį – vienintelė į Belgijos sostinę iš Lietuvos skraidinanti oro bendrovė „Brussels Airlines“ nutrauks skrydžius nuo spalio 28 dienos. Tačiau juos planuojama atnaujinti nuo kitų metų vasaros sezono pradžios kovo pabaigoje, BNS patvirtino Lietuvos oro uostai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) patvirtinti papildomą paramą Kyjivui. „Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.