Šis susitarimas buvo sudarytas pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo.
Šis susitarimas yra vienas iš vadinamųjų senosios kartos investicijų apsaugos susitarimų, kuriems būdingos bendrai suformuluotos nuostatos, tad privatūs arbitražo teismai gali plačiai jas interpretuoti, dažniausiai investuotojo naudai, aiškinama įstatymo projekto preambulėje. Daugelyje tokių ginčų arbitražo teismas nusprendžia, kad šalis, kurioje buvo atliktos investicijos, privalo sumokėti investuotojui kompensaciją, taigi ji praranda milijonus eurų.
Šią problemą išnagrinėjusios tarptautinės organizacijos, tokios kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), yra rekomendavusios paskelbti tokius investicijų apsaugos susitarimus negaliojančiais, juos nutraukti ar pataisyti, rašoma preambulėje.
Susitarimas buvo pasirašytas Rygoje 1998 metų kovo 3 dieną ir įsigaliojo tų metų gruodžio 21-ąją.