Europa

Europos Sąjunga, atsižvelgiant į pasiūlymą, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, planuoja skirti papildomą milijardą eurų Ukrainos amunicijai.  Vakarai, remiantys Ukrainą, šiuo metu stengiasi padidinti 155 milimetrų kalibro sviedinių tiekimą, įspėdama, kad Kyjivui labai trūksta ginklų, prasidėjus intensyviam Maskvos pajėgų puolimui. Pasak ES pareigūnų, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 7 000 sviedinių, o Rusijos kariai – apie 50 000 sviedinių.

Graikijos transporto ministras Kostas Karamanlis trečiadienį po dešimčių gyvybių pareikalavusios traukinių avarijos paskelbė atsistatydinantis, sakydamas, kad jaučia pareigą žengti tokį žingsnį „iš pagarbos taip neteisingai žuvusių žmonių atminimui“. Keli vagonai nuvažiavo nuo bėgių ir mažiausiai trys užsidegė antradienį prieš pat vidurnaktį, kai netoli Tempės ir Larisos miestų keleivinis traukinys, išvažiuodamas iš geležinkelio požeminės pervažos, susidūrė su krovininiu traukiniu.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius trečiadienį pranešė dėl saugumo priežasčių ištrynęs savo paskyrą „TikTok“ programėlėje. Savo „Twitter“ paskyroje jis aiškina, kad Užsienio reikalų ministerija draudžia naudoti „TikTok“ programėlę tuose išmaniuosiuose įrenginiuose, kuriuose įdiegtas ministerijos elektroninis paštas.

Užsienio žiniasklaidoje publikuotame straipsnyje apie kilusius konfliktus Vilniuje tarp prorusiškai nusiteikusių veikėjų ir miesto gyventojų. „Euronews“ pateiktoje medžiagoje kalbinti ne tik miesto valdžios vadovai, bet ir „rusų atstovu“ prisistatęs odiozinis veikėjas Stanislovas Tomas. Primename, kad savaitgalį prie susprogusio Ukrainoje rusų tanko kilo keli smulkūs konfliktai dėl prorusiškai nusiteikusių asmenų sprendimo ant jo padėti gėlių.

Suomijos parlamentas trečiadienį didele balsų dauguma nubalsavo už įstojimą į NATO, taip priartindamas tikimybę, kad Suomija įstos į Aljansą anksčiau nei jos kaimynė Švedija. Įstatymų leidėjai 184 balsais prieš septynis pritarė įstatymui, patvirtinančiam, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad šią savaitę Indijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės užsienio reikalų ministrų susitikime neturės asmeninių pokalbių su Rusijos ir Kinijos atstovais. „Neplanuoju nei su vienu iš jų susitikti G-20“, – prieš išskrisdamas į Naująjį Delį žurnalistams Uzbekistano sostinėje Taškente sakė jis ir pridūrė, kad tikisi su jais dalyvauti bendruose posėdžiuose.

Europos Parlamentas liepė darbuotojams pašalinti Kinijos bendrovei priklausančią dalijimosi vaizdo įrašais programėlę „TikTok“ iš darbui naudojamų įrenginių dėl duomenų apsaugos. Šio žingsnio imtasi po to, kai praėjusią savaitę panašių veiksmų ėmėsi kitos pagrindinės Europos Sąjungos institucijos.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje. Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas. Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir Lietuvos pieno gamintojams prašant skubios valstybės pagalbos Europos Komisija (EK) neketina skirti paramos, kaip to prašė žemės ūkio ministras.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas, kuriam pavyko susitarti su Europos Sąjunga dėl prekybos Šiaurės Airijoje taisyklių po „Brexito“ koregavimo, antradienį paragino probritiškus provincijos politikus griebti siūlomą „ekonominį prizą“. Lankydamasis provincijoje, kurioje jaučiama didelė įtampa, R. Sunakas teigė, kad yra „pakiliai nusiteikęs“ dėl pirmadienį su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen pasiekto susitarimo.

Šiaurės Graikijoje keleivinis traukinys, kuriuo važiavo šimtai žmonių, tarp jų daug universitetų studentų, grįžtančių namo po atostogų, lėkdamas dideliu greičiu susidūrė su priešais atvažiuojančiu krovininiu traukiniu. Žuvo mažiausiai 36 žmonės ir maždaug 85 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais. Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Vienuolika Europos Sąjungos (ES) valstybių narių antradienį pažadėjo „stiprinti bendradarbiavimą“ branduolinės energijos srityje – pasak jų, tai padės Europai atsisakyti daug anglies dioksido išskiriančio iškastinio kuro. Bulgarija, Kroatija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija susitarė „remti naujus projektus“ be jau esamų atominių elektrinių, sakoma pareiškime, paskelbtame per ES energetikos ministrų susitikimą Stokholme.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė apie planus ženkliai sumažinti šalies karių skaičių Afrikoje, kur tam tikrose buvusiose kolonijose tvyro itin stiprios antiprancūziškos nuotaikos.  Kalbėdamas Paryžiuje prieš trečiadienį prasidėsiančią kelionę po keturias Centrinės Afrikos šalis, jis teigė, jog Prancūzija siekia kovoti su didėjančia Kinijos ir Rusijos įtaka regione.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ dėl skrydžių saugumo rizikos neribotam laikui stabdo reisus į Ukrainai kaimyninę Moldovą, skelbia Rumunijos žiniasklaida, remdamasi aviakompanijos pranešimu spaudai.

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija. Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

„Nelaimėlis latvių pensininkas gauna 1,4 tūkst. eurų sąskaitą už dujas, o jo namuose temperatūra tesiekia 12 laipsnių šilumos“, – toks vaizdo įrašas išplito „TikTok“ tinkle. Pasirodo, kad istorijos autorius ir ją tiražavę prokremliški propagandininkai nutylėjo svarbų faktorių – tokia suma pateikta už 1524 kv. m. pastato apšildymą. Vaizdo įrašas, kuriame buvęs latvių premjeras Vilis Krištopanas skundžiasi dėl gautos sąskaitos už sausio mėnesį dydžio išpopuliarėjo „TikTok“ tinkle.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų. „Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Vašingtonas derasi su Berlynu ir Varšuva dėl bendrų karinių manevrų Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę rytinei NATO aljanso sienai, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. B. Pistorius visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad buvo „svarstoma“ surengti pratybas, tačiau „kol kas“ nepatvirtino ir nepateikė jokių detalių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį paragino imtis priemonių, kad būtų padaryta pažanga įgyvendinant užsitęsusią Europos Sąjungos prieglobsčio taisyklių reformą po to, kai prie Italijos krantų žuvo daugiau kaip 40 migrantų.

Daugiau kaip 59 migrantų, tarp jų vos kelių mėnesių kūdikis, žuvo anksti sekmadienį perkrautai valčiai nuskendus audringoje jūroje prie Italijos pietinio Kalabrijos regiono, pranešė gelbėjimo tarnybos.  „Šiuo metu pavyko išgelbėti 80 žmonių, įskaitant tuos, kuriems po nuskendimo pavyko pasiekti krantą“, – sakoma pakrančių apsaugos tarnybos pranešime. „Pakrantėje buvo rasti 43 kūnai“, – priduriama jame.

okietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą. Po derybų su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi O. Scholzas pabrėžė, kad besivystančios šalys patiria neigiamą poveikį dėl karo sukelto energijos ir maisto trūkumo, ir sakė besitikintis, kad Indija padės užtikrinti svarbiausių produktų tiekimą į Aziją, Afriką ir Amerikas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai vadina dar vienu „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu“, tačiau apgailestauja, kad į naująjį paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“. Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių. „Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

 Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo. Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį sakė, kad per JAV kolegos Joe Bideno vizitą Varšuvoje jie pradėjo derybas dėl Ukrainai labai reikalingų šaudmenų gamybos. Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie karinę paramą Ukrainai, A. Duda sakė: „Galiu atskleisti, kad kalbėjau su prezidentu J. Bidenu apie bendros karinės produkcijos, pavyzdžiui, šaudmenų, pradžią.“ „Taigi, galima sakyti, kad šiuo klausimu pradėtos derybos aukščiausiu prezidentiniu lygmeniu.

Prokurorai apkaltino 16-metį moksleivį žmogžudyste po to, kad jis šią savaitę pietvakarių Prancūzijoje per pamoką peiliu mirtinai padūrė savo ispanų kalbos mokytoją, penktadienį pranešė jo advokatas.

Švedija penktadienį paskelbė, kad pristatys Ukrainai maždaug 10 tankų „Leopard 2“ ir priešlėktuvinių sistemų. Švedija yra dar viena Vakarų šalis, pažadėjusi atsiųsti į Ukrainą sunkesnių ginklų. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir gynybos ministras Palas Jonsonas spaudos konferencijoje, surengtoje paminėti invazijos į Ukrainą metines, sakė, kad Šiaurės šalis į Ukrainą atsiųs maždaug 10 Švedijos tankų „Leopard 2A5“ ir priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T ir HAWK.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“. Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Atėnuose kartu su 14 Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais penktadienį pasirašė deklaraciją, kviečiančią stiprinti Bendrijos sienos apsaugos infrastruktūrą, keisti ES teisės aktus reaguojant į nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdį.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį suabejojo Kinijos noru tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinui paraginus skubiai užbaigti karą taikos derybomis. „Kiekvienas konstruktyvus pasiūlymas... kelyje į teisingą taiką yra labai sveikintinas“, – per Maskvos invazijos į Ukrainą metines sakė F.-W. Steinmeieris. Tačiau jis pridūrė: „Ar pasaulinė galybė Kinija nori vaidinti tokį konstruktyvų vaidmenį, vis dar abejotina.

Estijoje penktadienį minimos šalies nepriklausomybės paskelbimo 105-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) per šią ceremoniją sakė, kad nors vasario 24-osios prasmė pasikeitė, pernai Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ši data visada simbolizuos laisvę. „Putinas pradėjo plataus masto užkariavimo karą, kokio XXI amžiuje dar nebuvo.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką. JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vieno baltarusių diplomato buvo paprašyta išvykti iš šalies. Apie tai paskelbta didėjant įtampai dėl Baltarusijoje įkalinto žymaus lenkų kilmės žurnalisto. Baltarusijos ambasados gynybos atašė netrukus išvyks iš Varšuvos, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina vietos naujienų agentūrai PAP.

Estijos gynyba prasideda nuo Ukrainos, ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, duodama interviu naujienų agentūrai AFP, pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Aiškiai matome, kad mūsų gynyba dabar prasideda nuo Ukrainos, nes Ukraina kovoja su ta pačia grėsme... Taigi, kol jie ten kovoja, jie silpnina tą patį priešą, kaip ir mes“, – angliškai AFP sakė K. Kallas.

Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis ketvirtadienį atitolino Bulgarijos viltis greitu metu įsivesti eurą, kadangi Balkanų šalis neatitinka visų privalomų įstojimo kriterijų. V. Dombrovskis prieš susitikimą su Bulgarijos pareigūnais žurnalistams sakė, kad šalis netaps euro zonos nare anksčiau nei 2025-aisiais. Bulgarija – skurdžiausia ES narė – tikisi, kad euras paskatins šalies ekonomiką ir finansinį saugumą, tačiau užsitęsusi politinė krizė keičia planus.

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas ketvirtadienį pristatė, jos teigimu, „viską keičiantį“ duomenų centrą, skirtą rinkti ir analizuoti įrodymus apie nusikaltimus Rusijos užpultoje Ukrainoje. „Tikimės, kad ši duomenų bazė pradės veikti iki šių metų vasaros“, – sakė Hagoje įsikūrusio Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas. „Ši duomenų bazė viską keičia baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus srityje“, – teigė jis žurnalistams.

Latvijos atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje pasiuntė posėdyje dalyvavusius Rusijos atstovus „paskui rusų karo laivą“. Vėliau latvių ir kai kurių kitų šalių delegacijos protestuodamos paliko salę.

Europos Komisija (EK) uždraudė savo darbuotojams naudotis socialiniu tinklu „TikTok“ oficialiuose įrenginiuose, nerimaudama dėl duomenų apsaugos, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė atstovas spaudai.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Pietvakarių Prancūzijoje trečiadienį žuvo vienos mokyklos mokytoja, kurią per pamoką peiliu užpuolė mokinys, pranešė prokuroras. 52 metų ispanų kalbos mokytoja vedė pamoką Sen Žan de Liuzo mokykloje, kai mokinys ją užpuolė peiliu. Įvykio vietoje jai buvo suteikta skubi pagalba, tačiau Bajonos prokuroras Jerome'as Bourrier naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji mirė nuo sužalojimų. Jis pridūrė, kad 16-metis moksleivis buvo sulaikytas.

Po to, kai buvo panaikinti su COVID-19 pandemija susiję kelionių apribojimai, praėjusiais metais prašymų suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje skaičius šoktelėjo 50 procentų, palyginti su 2021-ųjų statistika.  Tokiu būdu buvo pasiektas aukščiausias lygis nuo 2016 metų pabėgėlių antplūdžio. ES prieglobsčio agentūros (EUAA) preliminariais duomenimis, 2022 metais 27 bloko valstybėse narėse ir Šveicarijoje bei Norvegijoje buvo pateikta beveik milijonas prašymų suteikti prieglobstį.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai antradienį paskelbė rekomendaciją, kurioje rekomenduojama nutraukti narvų naudojimo viščiukams broileriams ir vištoms dedeklėms auginti praktiką, kad tokiu būdu būtų pagerinta gyvūnų gerovė. Dviejuose moksliniuose vertinimuose taip pat rekomenduojama nutraukti žalojimo ir pašarų apribojimo praktiką. Be to, pateikta patarimų, kaip pagerinti viščiukų laikymo įrangą ir sąlygas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo sustabdyti dalyvavimą branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su JAV ir pareiškė, kad tai simbolizuoja Europos ginklų kontrolės architektūros, vystytos po Šaltojo karo, pabaigą. „Apgailestauju dėl šiandieninio Rusijos sprendimo sustabdyti savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kovą kreipsis į Europos Parlamentą (EP), pristatydamas savo požiūrį apie dabartinę Europos padėtį ir ateities perspektyvas. „Viskas pasikeitė 2022 metų vasario 24 dieną, kai prasidėjo neteisėta Rusijos invazija į Ukrainą. Į mūsų žemyną sugrįžo daugumai mūsų neįsivaizduojamas karas. Atsakydama į brutalią Rusijos agresiją, Lietuva nuo pat pradžių parodė tvirtą lyderystę, palaikydama Ukrainą ir gindama Europos vertybes.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį vyksta į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vietos žiniasklaida. Spalį pareigas pradėjusi eiti G. Meloni ne kartą išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje ir parodyti savo vyriausybės paramą Kyjivui beveik metus trunkančio karo akivaizdoje.

Lietuva kartu su Bukarešto devyneto šalimis tikisi didesnio Jungtinių Valstijų (JAV) įsitraukimo stiprinant NATO rytų flangą, didesnės paramos Ukrainai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Pasak jos, šiuos ketinimus Gitanas Nausėda ir Bukarešto devyneto šalių atstovai ketina dar kartą akcentuoti trečiadienį Varšuvoje vyksiančiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu, dalyvaujant ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.