Europa

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė sumokėjusi milžinišką 2,3 mlrd. svarų (2,8 mlrd. JAV dolerių) sumą, kad išspręstų užsitęsusį ginčą su ES, nors ir išstojo iš bloko. Iždo ministras Johnas Glenas pranešė, kad šią savaitę buvo atliktas paskutinis 1,1 mlrd. svarų mokėjimas, siekiant išspręsti ginčą dėl tekstilės ir avalynės, importuojamos į Didžiąją Britaniją iš Kinijos.

Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl griežtesnių taisyklių, kad būtų lengviau išsiųsti teisės į prieglobstį negavusius migrantus į jų kilmės šalis, penktadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šiomis priemonėmis reaguojama į augantį europiečių susirūpinimą dėl didėjančios nelegalios imigracijos, keliose šalyse narėse tapusios itin opiu klausimu.

Valstybės turto viceministras ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija vis dar perka dešimt procentų naftos iš Rusijos, nors Varšuva ne kartą ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos naftai. Bloko įvestas Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, embargas įsigaliojo sekmadienį. Taip buvo išplėstas prieš du mėnesius įvestas Europos Sąjungos embargas naftos tiekimui jūra.

Po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kur kalbėjosi su Europos lyderiais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį susitiko su Belgijos karaliumi Philippe'u, pranešė rūmai. Belgijos karališkieji rūmai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotrauką, kurioje V. Zelenskis, dėvintis karo laikus primenančias žalias kelnes ir juodą megztinį, eina šalia karaliaus Philippe'o. Prieš dieną V. Zelenskis Londone susitiko su karaliumi Charlesu III.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje, tarp kurio dalyvių šįkart buvo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, akcentavo, kad šios šalies vieta – Europos Sąjungoje, pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas kreipdamasis į Europos lyderius akcentavo, kad, nepaisant žiauraus Rusijos vykdomo karo, Ukraina padarė didžiulę pažangą įgyvendindama reformas.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Viršūnių susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar anksčiau šią savaitę įvykusi Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė į Vašingtoną aptarti JAV „žaliųjų“ subsidijų buvo netinkama.

Kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos susitikimo dalyvius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina savo pavyzdžiu parodė, kodėl nereikėtų pradėti agresijos prieš europiečius.   „Laisva Europa šiandien neįsivaizduojama be laisvos Ukrainos. Dėkoju už tai, kad kartu ruošiamės Ukrainai gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Už tai, kad kartu ruošiame teigiamą mūsų pertvarkos įvertinimą kelyje į Europos Sąjungą.

Lenkijos Seimas trečiadienį galutinai patvirtino naują teismų atskaitomybės įstatymą, kuris, vyriausybės nuomone, atitiks Europos Sąjungos lūkesčius ir padės atblokuoti milijardų eurų vertės paketą, skirtą COVID-19 pandemijos padariniams likviduoti. Briuselis sustabdė pagalbos teikimą Lenkijai, teigdamas, kad vyriausybės vykdoma teismų sistemos kontrolės politika pažeidžia demokratijos principus. Blokas paragino padaryti esminius pakeitimus, kad Lenkija galėtų gauti daugiau kaip 35 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį, po Europos vadovų susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, perspėjo, kad artimiausios savaitės gali nulemti Rusijos invazijos eigą. „Artimiausios savaitės ir mėnesiai tikriausiai bus lemiami. Dabar metas ne drebėti, o visapusiškai remti“, – sakė EVT pirmininkas.

Dvidešimt septynių Europos Sąjungos valstybių narių vadovai ketvirtadienį raštu kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, norėdami išreikšti „visišką solidarumą“ ir pasiūlyti daugiau skubios pagalbos po pražūtingo žemės drebėjimo.  „Esame pasirengę toliau didinti paramą glaudžiai bendradarbiaudami su Turkijos valdžios institucijomis. Mūsų mintys ir toliau bus su jumis ir jūsų žmonėmis“, – teigė jie.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad tikįs, kad Berlynas iki balandžio mėnesio į Ukrainą pajėgs nusiųsti pirmąjį „Leopard 2“ tankų batalioną.  „Manau, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius galėtume pristatyti bet vieną batalioną. Galbūt per tris mėnesius. O tada, žinoma, turime veikti kuo greičiau“, – viešėdamas Varšuvoje žurnalistams teigė jis.

Paryžiuje trečiadienį vakare laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Kiek anksčiau prancūzų televizija BFM TV skelbė, kad po vizito Jungtinėje Karalystėje V. Zelenskis atvyks į Paryžių. Paryžiuje V. Zelenskis susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, informavo Eliziejaus rūmai, bet daugiau detalių nepateikė.

Aštuonios Europos Sąjungos valstybės, tarp jų Lietuva, paragino Briuselį smarkiai sugriežtinti bloko sienas, kad „būtų užkirstas kelias dar vienai didelio masto migracijos krizei“, rašoma laiške, su kuriuo prieš svarbų viršūnių susitikimą susipažino naujienų agentūra AFP. Nuo 2015–2016 metų, kai Europa priėmė daugiau nei milijoną prieglobsčio prašytojų, daugiausia sirų, bėgančių nuo karo savo šalyje, bendras požiūris į migraciją žemyne sugriežtėjo.

Naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį neplanuotai apsilankė Kyjive, praėjus dviem savaitėms po to, kai Berlynas sutiko suteikti tankus „Leopard“, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos pajėgomis. Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B. Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.

Latvijoje antradienį popiet kilo didžiulis gaisras, praneša tv3.lv. Skelbiama, kad Marupės seniūnijoje gaisras įsiplieskė apie 15 valandą, pranešta apie degančią dronų gamyklą.   Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams pastatas jau degė atvira liepsna, kuri sparčiai plito.  Gesinimo darbuose dalyvauja didelės ugniagesių pajėgos – beveik 50 ugniagesių, devynios autocisternos, trys kopėčios, taip pat Rygos tarptautinio oro uosto ugniagesių komanda su autocisterna.

Europos kultūros sostinėms reikia didesnio matomumo, sako už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, antradienį apsilankiusi pernai šį titulą turėjusiame Kaune. Su projekto komanda susitikusi komisarė teigė, jog Kauno – Europos kultūros sostinės metai buvo „didelė sėkmė“, kurią rodo tūkstančiai renginių ir partnerysčių.

Į NATO įstojusi Švedija prisidėtų prie Aljanso oro policijos misijos Lietuvoje, sako Vilniuje viešintis šios šalies premjeras Ulfas Kristerssonas. „Kaip būsima sąjungininkė, Švedija nori padėti su oro policija, žvalgyba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse per oro policijos misiją“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė politikas. Pasak jo, Stokholmas yra dėkingas Lietuvai už jos paramą Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO.

Paryžiaus merė Anne Hidalgo nepritaria, kad 2024-aisiais šiame mieste įvyksiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvautų Rusijos sportininkai, kol tęsiasi karas Ukrainoje, antradienį pranešė jos biuras.

Penkių Šiaurės šalių olimpiniai komitetai antradienį pareiškė nepritariantys tam, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. „Mes tvirtai laikomės savo pozicijos neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose“, rašė Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos komitetai bendrame pareiškime. „Padėtis dėl karo Ukrainoje nepasikeitė, – sakoma pareiškime.

Europos Sąjunga rengiasi galimam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Briuselyje, kur jis ketvirtadienį susitiktų su bloko lyderiais ir kreiptųsi į Europos Parlamentą, pirmadienį sakė pareigūnai. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pakvietė V. Zelenskį dalyvauti 27 ES šalių narių „ateities viršūnių susitikime“, sakė jo atstovas.

Sulaukęs 98 metų mirė Lubomiras Štrougalas, kuris 1970–1988 metais buvo komunistų valdomos Čekoslovakijos ministras pirmininkas, pirmadienį pranešė Čekijos naujienų svetainė „Seznam Zpravy“. 1958 metais, būdamas 34 metų, L. Štrougalas tapo Čekoslovakijos Komunistų partijos Centro komiteto, aukščiausio jos organo, nariu ir išbuvo juo iki 1989 metų, kol režimas buvo nuverstas per Aksominę revoliuciją. 1959 metais jis tapo žemės ūkio ministru, o 1961 metais – vidaus reikalų ministru.

Kipro gyventojai padalytos salos pietinėje dalyje sekmadienį pradėjo balsuoti dėl naujo prezidento, kuriam bus pavesta spręsti pragyvenimo išlaidų krizės, korupcijos skandalų, nelegalios migracijos ir žlugusio taikos proceso problemas. Rinkimuose varžosi rekordiškai daug – 14 – kandidatų, bet tarp jų yra tik dvi moterys. Pergalei pirmajame ture reikia surinkti 50 proc. ir vieną balsą.

Sniego lavinos Austrijoje ir Šveicarijoje pasiglemžė penkias gyvybes, o pareigūnai šeštadienį įspėjo apie pavojų, kurį kelia itin nestabili sniego danga. Trys žmonės žuvo Austrijos Alpėse. „Šeštadienį Kaltenbache per laviną žuvo vienas žiemos sporto entuziastas“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas spaudai, atsisakęs pateikti daugiau informacijos apie nelaimės mažame Alpių kaimelyje aplinkybes.

Šiandien tūkstančiai lietuvių pramogavo Jelgavoje, Latvijoje. Čia jau 24-tą kartą surengtas ledo skulptūrų festivalis, kurį kasmet aplanko ir daug mūsų tautiečių. Šiemet festivalio tema – Senieji Dievai. Skulptūras iš ledo kūrė ir lietuviai. O kuris mūsiškių kūrinys laimėjo pagrindinį festivalio prizą, sužinosite pažiūrėję reportažą. Latvis ledo skulptorius Karls Ile baigia skaptuoti ir tvarkyti vieną iš kelių foto skulptūrų. Tai Dzeusas, kuris pasivertė jaučiu ir pagrobė gražuolę Europą.

Europos policija suėmė 42 įtariamuosius ir konfiskavo ginklų, narkotikų bei milijonus grynųjų pinigų, nulaužusi dar vieną nusikaltėlių naudojamą šifruotų internetinių žinučių siuntimo paslaugą, penktadienį pranešė Nyderlandų teisėsauga. Po 2020 metais rugsėjį pradėto tyrimo, po kurio buvo uždaryta slapta „Exclu Messenger“ paslauga, policija surengė reidus 79 patalpose Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Prancūzija ir Italija sutarė perduoti Ukrainai mobilių raketų „žemė–oras“ sistemų, penktadienį pranešė Prancūzijos gynybos ministerija. Šios sistemos, žinomos pavadinimu MAMBA arba SAMP/T, yra ant transporto priemonės montuojamos vidutinio nuotolio raketų baterijos, skirtos gynybai nuo grėsmių iš oro, tokių kaip raketos ir pilotuojami arba nepilotuojami orlaiviai.

Europos Sąjunga ir Kyjivas penktadienį parėmė planus Hagoje įsteigti tarptautinę prokuratūrą, kuri padėtų tirti Rusijos veiksmus dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje. Šis žingsnis, apie kurį paskelbta bendrame pareiškime per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, galintį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovybę.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad Ukraina įdėjo daug pastangų siekdama narystės bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų. „ES pripažino dideles pastangas, kurias Ukraina parodė pastaraisiais mėnesiais“, – sakoma pareiškime po aukščiausiojo lygio susitikimo Kyjive.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pakartojo, kad remia glaudesnę Ukrainos integraciją į bloką. „Ukraina – tai ES, ES – tai Ukraina“, – spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė Ch. Michelis. „ES yra su jumis šiandien, ES bus su jumis ir jūsų žmonėmis rytoj“, – pridūrė jis.

ES valstybės narės penktadienį siekia susitarti dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, prieš savaitgalį įsigaliosiant šių produktų embargui. Šis sprendimas taps dalimi tarptautinių pastangų sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

„Bundesveras, armija, kuriai man leidžiama vadovauti, yra daugiau ar mažiau išsekusi“, – tą dieną, kai Rusija užpuolė Ukrainą, emocingame socialinių medijų įraše rašė Vokietijos kariuomenės vadas generolas Alfonsas Maisas. – Mes visi matėme, kad tai įvyks, tačiau mes nesugebėjome susitarti, padaryti tam tikrų išvadų bei imtis veiksmų dar nuo Krymo aneksijos.

Vyriausybės atstovas penktadienį pranešė, kad Vokietija išdavė leidimą siųsti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą, Kyjivui tikintis gauti pažangesnę ginkluotę kovai su Rusijos pajėgomis. Berlynas jau praėjusią savaitę pareiškė, kad Kyjivui suteiks 14 „Leopard 2“ iš savo karinių atsargų, tačiau gamintojai taip pat yra pasirengę atsiųsti jau turimus tankus.

Slovėnijos šiaurės rytuose anksti penktadienį apvirtus autobusui žuvo trys ir buvo sužeisti dar keli žmonės, pranešė policija. Avarija įvyko maždaug 5 val. (6 val. Lietuvos laiku) netoli Murska Sobotos miesto, sakoma policijos pareiškime. Jame nurodoma, kad vyksta incidento priežasčių tyrimas. Vietos žiniasklaida pranešė, kad į avariją patekęs autobusas yra su užsienietiškais registracijos numeriais.

Norvegija pirks 54 naujos kartos tankus „Leopard 2“, jie pakeis šalies turimas senesnes šio modelio versijas, penktadienį paskelbė vyriausybė. Be to, Norvegija gali nuspręsti pirkti dar 18 naujų tankų. Pagal planą keleriems ateinantiems metams užsakymas dėl „Leopard 2A7“ sudarys sąlygas Norvegijai atnaujinti savo 36 tankų „Leopard 2A4“ parką. Kai kurie šių senesnių tankų bus perduoti Ukrainai.

Prancūzijos saugumo pajėgos penktadienį sulaikė 24 metų vyrą, kuris grasino susisprogdinti greitajame traukinyje, ir, neradusios pas jį sprogmenų, vertina jo psichinę sveikatą, pranešė policija. Iš šiaurės rytinio Kolmaro miesto į Paryžių vykęs TGV traukinys vėlavo, nes buvo sustabdytas, kad įsikištų saugumo pajėgos, nurodė nacionalinio geležinkelių operatoriaus SNCF atstovas. „Situacija baigta ir kontroliuojama. Asmuo buvo suimtas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

 Italijos pakrančių sargyba iš centrinėje Viduržemio jūros dalyje įstrigusios valties ištraukė aštuonių migrantų, įskaitant nėščią moterį, kūnus, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Lampedūzos salos meras. Vėlų ketvirtadienį pakrančių apsauga „ištraukė aštuonis kūnus – penkis vyrus ir tris moteris“, o 42 išgyvenusieji buvo iškelti į krantą, teigė meras Filippo Mannino.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį po derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė Irano branduolinės programos „neapgalvotą skubinimą“. B. Netanyahu Paryžiuje lankėsi siekdamas Europos griežtesnės pozicijos Teherano atžvilgiu.

Vakarų Vokietijoje krovininis traukinys mirtinai partrenkė berniuką, o kitas buvo sunkiai sužeistas, penktadienį pranešė policija. Devynerių ir dešimties metų berniukus ketvirtadienio vakarą traukinys partrenkė Reklinghauzene, pramoniniame Rūro regione. Vyresnysis berniukas mirė, o jaunesnysis buvo nuvežtas į ligoninę. Policija penktadienį pranešė, kad jo gyvybei nebėra ūmaus pavojaus.

Dviejų partijų senatorių grupė paragino JAV prezidentą Joe Bideną atidėti naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, kol ši nesutiks leisti Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, pranešė JAV transliuotojas CNN. Laiškas buvo išsiųstas tuo metu, kai Švedija ir Suomija laukia, kol Turkija pritars jų priėmimui į NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad jo šalis nusipelno jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. „Manau, kad Ukraina nusipelno šiemet pradėti derybas dėl narystės ES“, – sakė jis po derybų su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Pasak V. Zelenskio, tolesnė integracija į Europos bloką įkvėptų ukrainiečius ir suteiktų jiems motyvacijos kovoti su Rusijos kariuomene.

Atėnuose ketvirtadienį protestavo šimtai Graikijos atlikėjų, kurie streikuoja dėl teisės aktų pakeitimų, pagal kuriuos jų darbo užmokestis ir kvalifikacija prilyginami mokyklą baigusiems asmenims. Pirmą kartą ginčas kilo gruodžio mėnesį dėl prezidento dekreto, kuriuo aktoriai, muzikantai ir šokėjai prilyginami vidurinę mokyklą baigusiems asmenims nustatant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir kvalifikacijos lygį.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė naujus teisės aktus, kuriais būtų uždrausta veikla, susijusi su ekstremistinėmis grupuotėmis, siekdama sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymus, kurie yra pagrindinis Turkijos reikalavimas siekiant patvirtinti Stokholmo stojimo paraišką į NATO. Siūlomu teisės aktu išplečiama veiklos, už kurią galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, samprata.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas ketvirtadienį paleido Nacionalinę Asamblėją ir sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus balandžio 2 dieną, vildamasis išspręsti užsitęsusią šalies politinę aklavietę ir dideles ekonomines problemas. Europos Sąjungai ir NATO priklausančios valstybės vadovas taip pat paskyrė laikinąją vyriausybę, dirbsiančią iki rinkimų – jau penktų per dvejus metus. R. Radevas laikinosios vyriausybės vadovo poste paliko 55 metų nepriklausomą politiką Galabą Donevą.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį teigiamai įvertino Ukrainos pastangas šalyje išnaikinti korupciją. Komentaras duotas po kelių viešų tyrimų ir daug atgarsio sulaukusių atleidimų, susijusių su lėšų švaistymu. „Džiaugiuosi matydama, kad jūsų antikorupcinės institucijos budriai ir veiksmingai išaiškina korupcijos atvejus“, – sakė ji spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Europos Parlamentas ketvirtadienį panaikino neliečiamybę dviem įstatymų leidėjams, kurie yra Belgijos tyrimo dėl įtariamo kyšininkavimo, susijusio su Kataru ir Maroku, taikiniai. Marcas Tarabella ir Andrea Cozzolino, atitinkamai Belgijos ir Italijos europarlamentarai, neteko apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo, to pareikalavus Belgijos valdžios institucijoms. Vykdydamos tyrimą jos yra sulaikiusios keturis asmenis.

Didžiojoje Britanijoje užfiksuota dar vienas tragiškas incidentas, kuomet šuo mirtinai sudrasko vaiką. Skelbiama, kad Broadlandse, Netherfielde, Milton Keynese, šuo vieno namo sode mirtinai sužalojo keturmetę mergaitę, informuoja BBC. Nelaimė įvyko antradienį po 17 val. Tarnybos sulaukė pranešimo, kad vieno namo sode šuo užpuolė vaiką. Vaikas žuvo įvykio vietoje. Šuo buvo užmigdytas. Daugiau žmonių per incidentą nenukentėjo. Mergaitės šeimai padeda specialiai apmokyti pareigūnai.

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. Įtariama, kad diplomatai elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“, nurodė ministerija. Šie diplomatai šalį turi palikti iki vasario 8-osios, sakoma jos pranešime. Neutralioje Austrijoje, kuri iki Maskvos įsiveržimo į Ukrainą su Rusija palaikė glaudžius santykius, diplomatai išsiunčiami retai.