Apie tai, kokią grėsmę Rusija kelia Baltijos valstybėms ir kaip Lietuva turėtų elgtis, kai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma branduolinė jėgainė, žurnalistas Vladimiras Laučius teiravosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės ir vadovės Margaritos Šešelgytės
Prieš 80 metų dvi valstybės – Rusija ir Vokietija – užpuolė Lenkiją, pradėdamos Antrąjį pasaulinį karą. Šiandien Rusija vėl kariauja Europoje bei Ukrainoje. Kokia tikimybė, kad Rusija pamėgins suorganizuoti žaibišką karą, užpuldama Baltijos valstybes?
Situacija yra pasikeitusi ir Rusija yra įgijusi kitų poveikio formų, priemonių, vadinamų hibridiniais instrumentais: kibernetinės atakos, informacinės atakos. Tai, kas vyksta šiandien tiek mūsų regione, tiek Europoje, sakyčiau, daugiau yra susiję su tų instrumentų naudojimu. Panašu, kad Rusijai labiau apsimoka vykdyti tokias operacijas, kurios nepatenka į NATO 5-ojo straipsnio apibrėžimą. Viena jų – neerzinti Vakarų Europos valstybių, nes klimatas yra toks, kad matosi šioks toks atšilimas, ir tai Putinui yra naudinga.
O kodėl nepaerzinus?
Yra du momentai. Vienas momentas – šiltėjantys santykiai, kurie vėl atšaltų, ir tai, ko gero, šiuo metu nėra Putino interesas. Antras dalykas – tai, koks scenarijus galėjo būti 2015 metais, šiandien to tikriausiai nenutiktų, nes daug investuota pastangų ir pajėgumų, siekiant išvengti to scenarijaus. Ką daro Rusija? Ji bando ieškoti pačių pigiausių poveikio priemonių – tiek politine, tiek ekonomine prasme.
Visą pokalbį su politologe Margarita Šešelgyte žiūrėkite „Dienos komentare“.
