Komentarai ir analizė

Ką man sako Grybauskaitės laiškai? 1. Dalia Grybauskaitė būdama prezidente nesukūrė komandos, kuria pasitiki. Visi daug maž žinojome, kad D.G. nesamdo patarėjais „stiprių“ žmonių. Tokių, kurie jai atstovautų ir kurie turėtų tvirtas nuomones. Nes nepasitiki ir bijo, kad jie imsis valdyti valstybę už ją. Ne kartą sakė, kad jai patarėjų nereikia. Nereikia, tai nereikia – bet po to pačiai tenka imtis buitinių klausimų su politikais derinimo.

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai šalia Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje. Tokie konfliktai parodo, kad pasaulyje nusistovėjusi tvarka labai sparčiai kinta, nestabilumo daugėja, todėl prognozuoti ateitį dabar yra tikrai sunku.  Stebėjome, kaip dvi supergalios matuojasi raumenis visai netoli Europos, o ir pati Europa nelieka nuošalyje.

Bendro švietimo ir mokslo ministrės ir savivaldybių susitikimo metu buvo aptarta švietimo būklė Lietuvoje: šalies mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių. Ministrė pažymėjo, kad tai yra rimtas signalas savivaldybių administracijoms. O kur ministerijos atsakomybė? Savo įžvalgomis pasidalino VDU rektorius Juozas Augutis.

Ketvirtadienį prie Seimo rinksis Lietuvos medikai ir visi kiti, juos palaikantys. Susikaupė daugybę metų nespręstos problemos, todėl medikai reikalauja daug. Jie nori, kad sveikatos priežiūra taptų realiu prioritetu – su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Jie nori normalaus darbo krūvio, didesnių algų, skaidrios, efektyvios ir deramai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos.

Liaudies išmintis byloja: kur du pešasi - trečias laimi. Rodos, šį kartą, kol vyksta politinės dvikovos, pralaimime mes visi – tiek žmonės, tiek Lietuvos ekonomika. Prieš savaitę vyriausybė paskelbė reformų planus švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Pasiūlymai, kaip sakė patys vyriausybės atstovai, dar nėra sprendimai. Tai Vyriausybės matymas, kaip derėtų spręsti svarbiausias įsisenėjusias problemas.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Vyriausybė Seime atsiskaitė už pirmuosius pilnus savo veiklos metus. Premjero pristatymas man labai patiko. Jei negyvenčiau Lietuvoje, imčiau ir patikėčiau visu tuo, kas buvo pasakyta. Metai buvo geri, judama teisinga kryptimi, padėti pagrindai būsimoms reformoms, pokyčiai vyko „sisteminiai“.  Didžiausias Vyriausybės ekonominis prioritetas – kova su pajamų nelygybe ir skurdu. Iš tikro – pasirūpinti gaunančiais mažiausias pajamas – svarbi valstybės funkcija.

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų gyvenimo kokybę, pragyvenimo lygį ir bendrąją gerovę. Vis tik stebint pastarųjų metų atlyginimų dinamiką, nerimo kelia gilėjanti takoskyra tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų. Darbo užmokesčio augimui privačiame sektoriuje tempą nustato rinka.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos eksporto santykio su BVP rodiklis pirmą kartą istorijoje pralenkė Estijos. Tai rodo, jog Lietuva įsitvirtina, kaip atviriausia iš trijų Baltijos šalių ekonomikų. 2017-ieji nustebino spartesniu nei tikėtasi prekybos augimu, tačiau tikrojo čempiono laurai atitenka paslaugų eksportui, kuris spurtavo ir, atmetus infliacijos įtaką, augo beveik 17 proc. Paslaugų eksporto svarba Lietuvos ekonomikai sparčiai didėjo visą pastarąjį dešimtmetį.

Pastarąsias dvi savaites vykdytas koordinuotas diplomatų išsiuntimas žymi naują lygį, matuojant aplinkinio pasaulio nepasitenkinimą Kremliumi. Po kovo 4-ąją Solsberyje įvykdytos atakos nervus paralyžiuojančia medžiaga Britanija išvarė 60 Rusijos ambasados pareigūnų. Demonstruodamos solidarumą, 29 sąjungininkų ir draugų valstybės pasiuntė namo apie 150 rusų diplomatų; NATO lygiai taip pat pasielgė su 10 žmonių, dirbusių Rusijos misijoje Aljanso būstinėje Belgijoje.

Pastarasis šimtmetis lietuviams ir Lietuvai nebuvo itin laimingas – karai, turto nusavinimai, okupacijos, tremtys. Tai iliustruoja ir trys didelės emigracijos bangos, per kurias ieškoti laimės svetur išvyko beveik vienas milijonas lietuvių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiandien Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje. Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą.

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 13 proc. atsakiusių galvoja, kad pigs, ketvirtadalis nesitiki, kad kainos keisis, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tad skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 41 procento.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir skambios antraštės apie tai, kad mūsų šalies verslui tereikia gaudyti palankų investicijų vėją ir šis neš toli, skamba išties įkvepiančiai. Gaila, bet tai – tik dalis tiesos. Darbo vietas Lietuvoje kuriančiam verslui labiausiai norisi, bet, deja, sunkiai pavyksta, gaudyti darbuotojus. Būtent darbo jėgos trūkumas yra ta problema, kurios kol kas išspręsti nepavyksta.

Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų paslaugų neprieinamumu ir t. t. Sisteminiam įvertinimui būtinos aukštos kompetencijos, nepriklausomų ekspertų komandos, institucijų bendradarbiavimas ir kiti ištekliai, tačiau Lietuvoje...

Baisu, kai politikai žada, tačiau nevykdo pažadų. Vis dėlto, tam tikrais atvejais būna dar baisiau, kai duotus pažadus tęsi. Donaldas Trumpas, jau metus einantis JAV prezidento pareigas, pradeda įgyvendinti savo rinkiminės kampanijos metu duotus populistinius pažadus dėl to, ką darys, tačiau ne ką pasieks. Protekcionistinė JAV politika įgauna pagreitį: tarifai plienui ir aliuminiui, vis dažniau naudojama nacionalinio saugumo korta, siekiant apriboti priėjimą prie intelektinės nuosavybės.

Lietuvoje darbo našumas (pašalinus kainų pokyčio įtaką) praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. – sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tai ypač gera naujiena turint omenyje, kad mūsų rezultatas 2015 ir 2016 metais buvo prasčiausias po Graikijos – darbo našumas buvo smukęs atitinkamai 0,7 ir 1 procentu. Šiemet darbo našumas didės šiek tiek lėčiau negu pernai, bet augimas bus vienas iš didesnių ES dėl augsiančios ekonomikos, skatinamos didesnių investicijų, bei mažėjančio užimtųjų skaičiaus.

Išlaidos maistui ir gėrimams kone kiekvieno namų ūkio biudžete užima didžiausią kasdienių išlaidų dalį. Artėjant tokioms didelėms metų šventėms, kaip Velykos, ši išlaidų eilutė rizikuoja išaugti ir dažnas ima galvoti, kaip ir kur galėtų sutaupyti. Tačiau taupymas maisto sąskaita nebūtinai reiškia, kad teks valgyti mažiau ar rinktis mažiau kokybišką maistą.

Zoologijos sodai sujudo sukruto. Jie išsigando, kad po kelių ar keliolikos metų mūsų mažieji atėję pasižiūrėti gyvūnų, aptvarus ras tuščius. Mat dvi institucijos pakeitė vieną iš gausių savo tvarkų, pagal kurią egzotiškus gyvūnus uždraudė poruoti – veisti ir dauginti. Vadinasi, naujus gyvūnus liktų tik pirkti, o su pinigais - patys žinote kaip.

Žinau, kad turėjau nenustebti, kai tvirtinant pavasario darbų programą Seimas balsavo prieš Stambulo konvencijos įtraukimą. Ir visgi sunku sulaikyti nuostabą kiek mažai Seimo narių sugeba savarankiškai perskaityti svarbius dokumentus ir pasidaryti savo išvadas.

Jau šią savaitę gali paaiškėti, ką sumanė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija ir kokius muitus įves pirmiausia savo prekybos partnerei Kinijai. Prasideda įdomus žaidimas, kur abi šalys užima gan skirtingas ir kontraversiškas pozicijas.

Tegul kalbininkai nesupyksta už pasakymą, bet politinės kalbos apie mokesčius Lietuvoje tradiciškai virsta „pingpongu“. Tik pradėjus kalbėti, bandoma atmušti kamuoliuką tiesiai varžovui į kaktą. Kiek žmonių šiandien pasakytų, kad mokesčiai Lietuvoje – paprasti ir aiškūs, ir kad juos mokėti naudingiau nei jų nemokėti? Tiesą sakant, daug erdvės interpretacijai Prezidentė po pastarojo susitikimo su valdančiaisiais nepaliko.

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai – demografinės problemos, našumo augimas ir neefektyvi švietimo sistema. Apie EK įvardintas problemas ir kaip jas spręsti verslas viešai kalba jau ne vienerius metus.

Sekmadienį įvykę Italijos parlamento rinkimai – dar vienas smūgis euroatlantinės bendrijos vienybei. Suskaičiavus didžiąją dalį balsų aiškėja, kad trečia pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika suka euroskepticizmo link. Rinkimuose itin sėkmingai pasirodė populistinis „Penkių žvaigždučių judėjimas“ (M5S), triumfavęs rinkimuose ir surinkęs apie 32 proc. balsų, ir radikali dešinioji „Lyga“ (buvusi „Šiaurės lyga“) su beveik 18 proc. balsų.

Ar jūs jau gavote vaiko pinigus? Aš dar negavau, ir jūs, greičiausiai, dar negavote. Nors jau praėjo du mėnesiai, kai veikia nauja paramos vaikui sistema. Kaip sako Socialinės apsaugos ir darbo ministras, laukite, tikrai gausite – iki metų pabaigos. Dėl neišmokamų pinigų neva kaltos savivaldybės, nespėjančios apdoroti visų pateiktų prašymų. Žinoma, kur ten žmogus gali spėti, jei pradžioje lūžo net kompiuterinė sistema.

NATO, gavusi pakankamai ankstyvą perspėjimą ir susidūrusi su aiškia problema, savo nares gintų galingai. Tačiau įsivaizduokite, kas nutiktų, jei Aljansas turėtų priimti sprendimą skubėdamas ir esant sumaiščiai. Tokiu atveju jo atsakas gali būti per lėtas arba per silpnas. Mums reikėtų kitų variantų, taip pat ir atgrasymo iš kitų – galingesnių, ryžtingesnių, lankstesnių ir greitesnių – šalių.

Pernai iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. gyventojų - 6,9 tūkst. daugiau nei 2016 metais. Tačiau neseniai Statistikos departamento paskelbti duomenys teikia šiokio tokio optimizmo - šių metų pradžioje didžioji emigracijos banga prislopo, o pastarųjų mėnesių statistika rodo išties pastebimą imigracijos padidėjimą. Jeigu tai taps tendencija, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje teigiamai paveiks ir mūsų tuštėjančius regionus.

Gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – jau kurį laiką vienas karštesnių taškų Lietuvos ekonominiame žemėlapyje. Pernai būsto įsigijimo sandorių skaičius šturmavo aktyvumo lygį, stebėtą 2006-2007 bumo metais. Tačiau antrojoje pusėje rinkos pulsas stabilizavosi, o šių metų sausis vangiausias naujo būsto pardavėjams per pastaruosius penketą metų.

1989 m. kovo 23 diena. Įvyksta Tarybų Sąjungos liaudies deputatų rinkimai. Okupuotoje Lietuvoje juos ryškia persvara laimi Sąjūdis, Komunistų partijos atstovus palikęs mažumoje. Nepaisant vis aštrėjančios įtampos tarp Sąjūdžio ir Komunistų partijos, pradedama ruoštis Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimams, kurie numatomi 1990 m. vasarį.

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

Viena iš trijų idėjų Lietuvai yra valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Vyriausybė siūlosi šią paramą suteikti, tačiau planuoja ją skirti tik regionuose įsikursiančioms šeimoms. Verslas tuo tarpu siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą ir išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis.

Oficialiai dar nepaskelbta, bet valdantieji jau neslepia: Sodros pervedimai į antros pakopos pensijų fondus, vadinamieji „du procentai“ – bus naikinami. Kas bus daroma su kitais „2+2” – dar svarstoma, kalbama apie galimas alternatyvas. Dėl Sodros 2 procentų, kurie nuo 2020 metų turėjo tapti 3,5 procentais, jokių alternatyvų nėra – tik naikinti.

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Mėlynas kortelė, garantuojanti teisę lankytis visuose Miuncheno saugumo konferencijos renginiuose, yra rimtas dalykas. Ne vien todėl, kad jų kiekis ribotas, o saugumas ten – itin sustiprintas (kas nors kažkur tikrai norėtų nužudyti daugumą konferencijos dalyvių). Ši kortelė suteikia galimybę būti tarp svarbiausių pasaulio žmonių, kol jie diskutuoja rimčiausiomis temomis. Esate viešbučio „Bayerischer Hof“ lifte, ir jums atrodo, kad šalia stovinti moteris labai panaši į Christine Lagarde.

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti. Studijuojantis ir nuolatinio darbo bei pastovių pajamų neturintis jaunuolis įsigijimo alternatyvos nesvarstys ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl to, kad nežinos, kuriame mieste gaus darbą ir sukurs šeimą.

Vasario 16 d. mes šventėme stebuklą. Du kartus per šimtmetį iškovojome Nepriklausomybę. Toli gražu ne kiekviena tauta galėtų tuo pasigirti. Tai rodo, kiek tautoje yra sveikatos ir jėgos, stiprybės ir energijos, tikėjimo laisve ir noro savo ateitį kurti patiems. Pastarosiomis dienomis mačiau tiek daug pasididžiavimo savo valstybe ir bendrystės. Džiugu, kad ji niekur nedingusi, bet taip norėtųsi ją matyti ne tik tokiomis ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną.

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra... kainų augimas. Kiek pagrįsta yra tokia mūsų šalies gyventojų baimė? Šioje apklausoje tarp galimų atsakymo variantų yra ne tik augančios kainos, bet daug kitų potencialių nerimo priežasčių.

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu! Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau.

Per savaitę JAV akcijų rinkos prarado daugiau nei dešimtadalį vertės, ir panašios nuotaikos netruko iš didžiausios pasaulio ekonomikos pasklisti po visą pasaulį. Pastaruosius metus ekonomikos naujienos buvo tik teigiamos, JAV akcijos brango beveik be sustojimo ir be korekcijų, o nerimo ženklų finansų rinkų padangėje nebuvo matyti.

Nerimauti dėl Rusijos užsienio politikos kadaise atrodė ekscentriška. Dabar toks požiūris – ant bangos. Vis dėlto tebėra apstu klaidingų įsitikinimų, trikdančių mūsų atsaką į Kremliaus krečiamas eibes. Apžvelgsime dešimt iš jų. 1) „Grėsmė yra karinė“. Taip, vyksta karas Ukrainoje – ir taip, mūsų pajėgas Baltijos šalyse reikia dar labiau sustiprinti.

Pastaruoju metu tarp didžiausių pasaulio ekonomikų – euro zonos ir JAV – liepsnoja žodžių karas. Pareigūnų pasisakymai JAV dolerio kursą euro atžvilgiu pasiuntė žemyn. Netrukus pasigirdo nuogąstavimai, kad euro stiprėjimas nepalankus ES ekonomikai. Maža to, kitos šalys, siekdamos konkurencinio pranašumo, taip pat gali įsitraukti į valiutų žaidimą.

Plataus atgarsio visuomenėje sulaukusi dizainerio Roberto Kalinkino byla dėl religinių simbolių naudojimo kolekcijos pristatyme pagaliau pasiekė atomazgą. Anot Vilniaus universiteto Teisės klinikos teisininkės Julijos Miliun, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas taps svarbiu precedentu, jei į teismą persikeltų ginčas dėl skandalingos „Keulė Rūkė“ reklamos.

Gerai sakoma, kad įsėdus į valdišką limuziną, vaizdas pro jo langą visiškai pasikeičia. Patogiai įsitaisius galinėje sėdynėje, ne visiems, bet tikrai dažnam iš valdžios ima atrodyti, kad pasaulis turi būti surėdytas pagal juos. Gražus, rožinis, minkštas ir pūkuotas pasaulis pagal Ramūną, arba Agnę, arba Aurelijų - vardai čia, beje, visai nesvarbu. Trumpiausias kelias į tokį pasaulį juk dabar yra tavo rankose. Tai – įstatymas ir jo galia viską uždrausti. O uždraudus - prižiūrėti ir bausti.

Geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad 2017 m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai prie tokios ūkio plėtros prisidėjo palanki tarptautinės prekybos raida, sudariusi sąlygas itin aktyviai mūsų eksportuotojų veiklos plėtrai. Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai.

Vienas po kito pradėjo lįsti Ramūno Karbauskio skeletai iš spintos. Pradedant jo noru išlikti greta Gretos – mokėti algą frakcijoje fiktyviai dirbančiai panevėžietei, tęsiant nesibaigiančius viražus su užgrobiama tautiečių žeme bei sofos ūkininkais sūnumis – jaunaisiais Lietuvos milijonieriais ir užbaigiant itin neskaniai kvepiančiu nacionalinio transliuotojo žurnalistų spaudimu.

Pasaulio ekonomikos forume Davose daugiau kaip trys tūkstančiai politikų, verslo vadovų ir mokslininkų svarsto, kaip išspręsti didžiausias šių laikų problemas. Ilgalaikės ekonominės pažangos skatinimas ir naujų ekonominių modelių paieška, turtinė nelygybė ir socialinė atskirtis – didžiausi šių laikų iššūkiai, o ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai ir technologijų atnešami pokyčiai, jeigu jiems nepasiruošime, gali įnešti dar daugiau sumaišties ir įtampos.

Šie metai Lietuvoje taps rinkimų kampanijos įsibėgėjimo metais (tiksliau būtų kalbėti apie trejus rinkimus – savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento, bet daugiausia dėmesio sulaukia pastarieji, todėl ir šiame tekste apie juos). Atrodytų, kad laiko iki rinkimų dar daug, kandidatų sąrašas dar neaiškus, didelė dalis rinkėjų dar neapsisprendę, o ir jų nuotaikos dar gali ne kartą pasikeisti, tad ar ne per anksti apie tai kalbėti? Tačiau galbūt kaip tik dėl to, jog nėra aiškaus favorito, diskusij...