Sveikata

Prancūzijos vaistų agentūra prieš savaitę išplatino atnaujintą įspėjimą dėl populiarių peršalimo gydymui naudojamų vaistų. Įtariama, kad šie vaistai gali didinti miokardo infarkto ar insulto riziką. Tokių preparatų galima įsigyti ir Lietuvos vaistinėse. Įspėjimas išplatintas dėl peršalimui ir nosies užgulimui gydyti skirtų vaistų „Actifed“, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino molekulės. Šių peršalimui gydyti skirtų vaistų vaistinėse galima įsigyti be recepto.

Smegenų navikai, dar žinomi kaip centrinės nervų sistemos navikai, – reta navikų forma, kurią gali būti sunku pastebėti, ji ilga laiką gali nesukelti akivaizdžių simptomų ar negalavimų. Albertas Šliaužys, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas, sako, kad šiuo metu smegenų navikus galima išskirti į 12 grupių ir kiekviena grupė turi skirtingas augimo bei vystymosi tendencijas. Pasak gydytojo neurochirurgo, daugiau kaip 50 proc.

Jei nuolat skauda juosmenį, galbūt verta sunerimti, ar tai nėra rimtos stuburo ligos simptomas. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė 4 simptomus, kurie gali išduoti stuburo juosmeninę stenozę.  „Nors šia būkle skundžiasi ir jauni pacientai, vis dėlto, tai dažniau pasireiškia sulaukusiems 50 ir daugiau. Stuburo juosmeninė stenozė išsivysto dėl stuburo slankstelių osteoartrito“, – teigė profesorius.

„Susitiksime 2027 metais“, – tokį atsakymą Kauno klinikose išgirdo Aldona, kuriai turi būti atliktas išsamus tyrimas dėl miego apnėjos. Moteris pasakoja, kad išgirdusi, kiek ilgai reikės laukti tyrimo, pagalvojo, jog negerai suprato, tačiau gydytoja patvirtino, kad moteris išgirdo teisingai – tyrimo reiks laukti iki 2027 metų sausio 13 dienos. Aldona Matukaitienė turi išsitirti dėl miego apnėjos – sutrikimo, kai miegant sustoja kvėpavimas nuo 10–30 sek. iki kelių minučių.

Prasidėjus šaltajam sezonui, visi labiau susirūpiname imuniteto stiprinimu, nes nenorime sirgti peršalimo ligomis. Tačiau, „WoW University“ dėstytojas, LSMU gyvensenos medicinos ekspertas dr. Tomas Vaičiūnas atskleidžia, kad laikino rūpesčio imunitetu nepakanka. „Imuniteto priežiūra ir palaikymas turi būti ne stichinė patirtis, o nuolatinis procesas“, – sako specialistas.   Dr.

Nacionaliniame vėžio institute duris atvėrė atnaujintas Konsultacinės poliklinikos skyriaus Kontaktų centras. Atnaujintos registratūros erdvės, įdiegta daugiau modernios technikos, kuri leidžia operatyviau valdyti skambučių srautą, gyventojų patogumui – skambučių centras dirba ilgiau – iki 18 val. „Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyrius prasiplėtė naujai įrengtu bei modernia įranga aprūpintu Kontaktų centru.

Šiandien būdų išgydyti sunkias ligas – daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau ne visas gyvybes gelbstintis gydymas yra kompensuojamas Lietuvoje. Nors pagal sveikatos apsaugos sektoriuje vienam žmogui skiriamas lėšas lenkiame Latviją, Estiją ir Lenkiją, pagal inovatyvių vaistų prieinamumo rodiklius esame Europos sąrašo dugne. Sprendimai, kaip iš ten pakilti – gerai žinomi ir veikiantys kitose valstybėse.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, kad nuo 40-os metų savaitės, laikomos oficialiu gripo, koronaviruso ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezono startu, iki dabar sergamumo lygis ženkliai ūgtelėjo. O daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų netgi hospitalizuoti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad vienintelis išties veiksmingas būdas išvengti galimų sunkių šių ligų komplikacijų yra vakcinacija.

Nors medikai jau žino, kaip atpažinti COVID-19, be to, šį ligų sezoną gali skirti specifinį gydymą vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, tiek juos, tiek pacientus iki šiol neramina, kaip ši liga paveikia fizinę ir psichinę sveikatą bei su kokiais liekamaisiais reiškiniais, net ir persirgus COVID-19, jų pacientams tenka kovoti kelerius metus ar net visą gyvenimą.

Kiekvienam gyventojui kasmet rekomenduojama apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Tačiau retas susimąsto, kad rūpintis savo sveikata privalome kasdien. Gydytojai `primena, kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis turėtų vadovautis kiekvienas, norintis jaustis gerai. Tiek lėtinės, tiek infekcinės ligos gali užklupti visai netikėtai. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad ligos iš niekur neatsiranda ir jas gali lemti bent keletas esminių priežasčių.

Gyventojų rūpinimasis savo sveikata – svarbi užduotis kiekvienam iš mūsų, leidžianti užkirsti kelia skaudžioms ligų pasekmėms. Tiesa, kai kuriais atvejais ligas gali nulemti ir genetiniai sutrikimai. Gydytojai pataria skirti laiko ir paanalizuoti savo giminės medį. Skirtingų genetinių ligų iki šiol yra nustatyta virš 8 tūkst., o jų paveldėjimas yra labai įvairus. Kas lemia genetines ligas? Gydytojo genetiko prof. dr.

Per savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronavirusu nežymiai ūgtelėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė beveik 1200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo 1166 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje – 868 atvejai 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Vilniaus apskrityje – 1406,3 atvejo 100 tūkst.

„Tikimybė, kad „pagausi“ odos vėžį dar pirmoje stadijoje, išauga iki 80 proc., jei apgamus specialistas apžiūri bent kartą per metus“, – sako gydytojas onkodermatologas Viktoras Sidorovas. Anot jo, ypač atidžiai reikėtų stebėti naujai atsiradusius apgamus, nes statistiškai melanoma – piktybinis odos navikas – dažniau susiformuoja kaip naujas odos darinys, labai panašus į apgamą. Į kokius apgamus atkreipti dėmesį „Apie 90 proc.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose padidintas įkainis už išplėstines konsultacijas nuo spalio pradžios taikomas dar 18 specialybių, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, padidintas įkainis taikomas konsultacijoms, kurias teikia abdominaliniai chirurgai, gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai, burnos chirurgai, infekcinių ligų gydytojai, koloproktologai, kraujagyslių chirurgai, krūtinės chirurgai, urologai, vaikų alergologai, vaikų ligų gydyto...

Nors spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo – baigiasi, gydytojai ragina moteris nepamiršti tikrintis reguliariai. Statistika liūdina – krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga viena iš 8 moterų. Tai yra pati dažniausia moterų vėžinė liga pasaulyje, tačiau gali būti sėkmingai gydoma, jei diagnozuojama anksti. Be to, nors vėžys paprastai laikomas vyresnių žmonių liga, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja radiologė Rūta Briedienė įspėjo neapsigauti – krūties vėžiu serga ir jaunos moterys.

Po praėjusią savaitę tragiškai pasibaigusios nelaimės Kaišiadoryse, kai mirė gatvėje susmukusi vos 21-erių mergina, specialistai atkreipia dėmesį į bendresnę problemą. Pažymima, kad jei nelaimės ištikti gyventojai pirmu taikymu visada skambintų tarnyboms, o ne artimiesiems, reaguojant operatyviau ne tik būtų galima išsaugoti daugiau sveikatos, bet ir išvengti kitų didesnių nuostolių.

Nuo 2024 metų Lietuvoje siūloma mokėti naują valstybinę pensiją – į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose.   Vieni parlamentarai sako į tokias išmokas žiūrintys skeptiškai, nes nemano, kad dar vieną žmonių grupę reikia įtraukti į valstybinių pensijų sistemą, kiti mano, kad GMP medikai jų nusipelnė dėl savo sunkaus ir pavojingo darbo.

Nugaros skausmai ir kitos su stuburu susijusios bėdos neaplenkia praktiškai nė vieno ir, kaip teigia mokslininkai, jau praktiškai įgauna epidemijos mastą. Dar aštresnė ši problema darosi šiuolaikinėje visuomenėje mažėjant žmonių judrumui, daug kam dirbant pasyvų darbą prie kompiuterio. Kaip vaduotis iš nugaros skausmo ir padėti jam užbėgti už akių? VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė dr.

Praėjusią parą nustatytas 61 naujas COVID-19 atvejis, vienas žmogus mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 182,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 30,1 procento. Paskutiniais penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse buvo gydomi 99 koronavirusu sergantys pacientai, keturi iš jų – reanimacijoje.

TV3 žiūrovų pamėgtoje laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas prakalbo retai aptariama, bet daugeliui aktualia tema – kaip palengvinti pagirias? Profesorius skuba įspėti, kad alkoholio apskritai nereikėtų vartoti, nes alkoholis yra labai žalingas. Apie tikrąją jo žalą žino ne visi. „Kai išgeriate alkoholio, jūs išgeriate nuodų, kuriuos organizmas paverčia į dar didesnius nuodus.

Retam gyventojui neprireikia odontologinių paslaugų ar bent profilaktinio vizito pas šios srities gydytoją. Nors dažnas dėl dantų gydymo tiesiu taikymu keliauja į privačią įstaigą, vis tik dalis paslaugų žmonėms priklauso nemokamai. Ligonių kasų specialistai primena, kokiais atvejais galima tikėtis tokios pagalbos. Visiems privalomąjį sveikatos draudimą turintiems gyventojams priklauso nespecializuotų pirminio lygio odontologinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas.

Prasideda peršalimo sezonas, tad daugėja žmonių, kuriuos kamuoja sloga ir kosulys. Suaugusieji gydydamiesi griebiasi vaistų ar žolinių preparatų, bet vaikams sugirdyti juos sudėtinga. Tad Sveikatos mokslų universiteto mokslininkės kuria guminukus nuo peršalimo. Žinoma, juos galės vartoti ir suaugusieji. Šie guminukai, paskaninti čiobrelių, spanguolių ar svarainių sirupu, palengvina peršalimo simptomus.

Jei norite gyventi ilgiau, nepamirškite namuose periodiškai atlikti paprastą profilaktinį sveikatos patikros testą, ragina chirurgas prof. dr. Tomas Poškus. Pasak jo, žinojimas, kad nesergi vėžiu, padės ramiau gyventi ir pačiam žmogui, ir jo artimiesiems. Be to, jau nebėra tie laikai, kai net ir diagnozavus vėžį tai būtų nuosprendis gyvenimui.

Prie ne vienoje užsienio šalyje jau įprastos greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių išvaizdos teks pratintis ir lietuviams. Vietoj ilgą laiką buvusių įprastų raudonai baltų automobilių vis dažniau bus galima išvysto ryškiai geltonos spalvos GMP mašinas. Nuotrauka su naujojo tipo GMP automobiliu pasidalinusi portalo tv3.lt skaitytoja stebėjosi, kad anksčiau neteko matyti tokios greitosios.

Praėjusią parą nustatyti 425 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Paskutiniais penktadienį skelbtais duomenimis, ligoninėse buvo gydomi 99 koronavirusu sergantys pacientai, keturi iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šeštadienį siekia 182 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 30,2 procento.

Didžiojoje dalyje šalies savivaldybių vyksta pokyčiai: čia steigiami nauji dariniai – sveikatos centrai. Vis tik kol ministras Arūnas Dulkys piešia šviesią ateitį ir pagerėjusį kelią pacientams sveikatos sistemoje, ne visi supranta šios reformos prasmę. Merai pažymi, kad juo labiau rajonuose trūkstant gydytojų jokios reformos nepadės. Daug kritikos strėlių sulaukusi sveikatos įstaigų tinklo reformos dalis įgauna pagreitį.

Ketvirtadienio rytą Alytaus ligoninėje įvyko incidentas.  Policija skelbia, kad spalio 26 d. apie 11 val. 20 min. Alytuje, Ligoninės g., moteris (gim. 1977 m.) smurtavo prieš kitą moterį (gim. 1996 m.). Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Alytaus policijos atstovais paaiškėjo, kad incidentas įvyko Alytaus ligoninėje, o pranešėja yra šios ligoninės darbuotoja.  Pranešėja teigia, kad prieš ją smurtą panaudojo jos kolegė.

Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įvertino tokį kiekį paraiškų įrašyti vaistus į kompensavimo sąrašus, koks buvo suplanuotas visiems metams. Šiemet jau įvertinos 48 paraiškos, daugiau kaip pusė įvertintų paraiškų buvo vaistų, kurie skirti gydyti onkologines ligas. 2022 metais iš viso buvo įvertintos 25, o 2021 metais – 8 paraiškos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirurgams neretai tenka diagnozuoti kriptorchizmą – labiausiai paplitusią įgimtą daugiaveiksmę berniukų vystymosi anomaliją, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį.

Švedijos žiniasklaidoje pasirodžius įtarimams, esą Rytų Europos šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, rengiant medicinos specialistus „plačiai paplitęs sukčiavimas“, paaiškėjo, kad vieno aptariamo mediko atveju tyrėjų akys nukrypo ir į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) auklėtinį.

Šiemet anksčiau nei įprastai nustačius pirmuosius gripo atvejus, gydytojai perspėja, kad tai yra viena iš labiausiai užkrečiamų ligų, kuria kasmet suserga apie 30 tūkst. gyventojų. Dėl didesnės komplikacijų rizikos gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, senjorams, nėščioms moterims ir lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Specialistai akcentuoja, kad skiepai išlieka pačiu efektyviausiu būdu išvengti sezoninio gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie galimybę greitai ir patogiai pas gydytoją užregistruoti savo artimąjį ar kitą atstovaujamą asmenį, naudojantis išankstine pacientų registracijos (IPR) informacine sistema. „Susiduriame su situacijomis, kai ne visi asmenys turi elektroninę bankininkystę ar e. parašą, ne visi turi gebėjimų naudotis e. paslaugomis.

Reikšmingai išaugo kompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojamų dienos dozių dalis nuo visų suvartotų receptinių vaistų, atskleidė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad pernai net 71 proc. su gydytojo receptu skiriamų vaistų gyventojams buvo kompensuojama.

Praėjusią parą nustatyti 509 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 87 koronavirusu sergantys pacientai, du iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 169,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 29,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Kai Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik pusšimtis žmonių, o iš visų mirusių per metus kas penkto gyvybę pasiglemžia būtent ši liga, nenuostabu, kad medikai vis garsiau kalba apie vėžio epidemiją. Tačiau, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovo, biomedicinos mokslų daktaro Tomo Vaičiūno, kitaip nei daugumos kitų epidemijų metu, už vėžio prevenciją maksimaliai atsakingi esame patys.

Spalio 25 d. prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio atvyko beveik 50 Šalčininkų ir per 30 Širvintų rajonų gyventojų. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Šalčininkų rajonas prie šios iniciatyvos prisijungia jau antrus metus iš eilės. Širvintų rajonas – antrą kartą šį mėnesį.

Pasaulinė insulto organizacija teigia, kad kas ketvirtas žmogus rizikuoja bent kartą gyvenime patirti insultą. Tačiau apie 90 proc. jų būtų galima išvengti pasitelkus prevenciją. Todėl šiais metais spalio 29 d. minimos Pasaulinės insulto dienos tikslas – paskatinti žmones imtis veiksmų, mažinančių insulto riziką. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr.

180 metų jubiliejų Respublikinė Šiaulių ligoninė, panašu, užsimojo atšvęsti iš peties. Šaltinių duomenimis, šventei esą planuojama išleisti net 100 tūkst. eurų. Medikams kraipant galvas dėl tokių užmojų ligoninės vadovas gi konkrečių sumų patikslinti negalėjo ir tikino, kad šventės biudžetas dar tik planuojamas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, gruodžio 8-ąją rengiamai šventei skirta suma esą gali siekti 100 tūkst. ar galbūt dar daugiau – net iki 150 tūkst. eurų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva 2025 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose duris atvers Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras. Įgyvendinti pokyčiai išplės galimybes infekcinių ligų gydymui, užtikrins pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms ir pagerins darbo sąlygas personalui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

2020 m. prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija sukėlė suirutę medicinos įstaigose ir parodė silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas. Manoma, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti, todėl nuspręsta imtis esminių pokyčių. Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus.

Sveikatos centrų steigimas įsibėgėja visoje Lietuvoje – net 59 savivaldybės inicijavo ar inicijuoja procesus steigiant sveikatos centrus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos centrai pirmiausiai buvo pagalba mažoms savivaldybėms konsoliduoti medicinos paslaugas, tačiau jų populiarumas viršija lūkesčius – savivaldybės įžvelgė galimybę pagerinti sveikatos paslaugas savo rajono gyventojams ir ja aktyviai naudojasi.

Lietuvoje eilės pas gydytojus specialistus – milžiniškos. Kad patektų pas kardiologą tautiečiai laukia 2–3 mėnesius. Sveikatos ministras Arūnas Dulkys sako, kad gydytojus bandoma motyvuoti finansiškai, tačiau tai, kaip greitai žmonės patenka pas gydytojus, labai priklauso ir nuo gydymo įstaigų vidinės tvarkos. Pavyzdžiui, Raseinių ligoninėje, iš kurios neseniai išėjo nemažai mediku, eilėse gyventojams tenka pralaukti dar ilgiau. Vizito pas kardiologą Lietuvoje reikia laukti ir porą mėnesių.

Minint Pasaulinę poliomielito dieną, spalio 24-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad vienas pagrindinių Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 m. programos siekiamų rezultatų – išlaikyti Lietuvos, kaip laisvos nuo poliomielito sukėlėjo, šalies statusą. Šiam tikslui pasiekti svarbiausia priemonė yra vaikų skiepijimas nuo poliomielito.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sąnarinės kremzlės pažeidimų gydymui yra taikomas visoje Europoje plačiai paplitusios artroskopinės sąnario operacijos, atstatant kremzlę su kolageno membrana (AMIC). Šios modernios procedūros yra nemokamos. Ligoninės gydytojas Evaldas Kaulinis plačiau papasakojo, kam ir kada jų prireikia.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Tačiau ne visi noriai keliauja pas šeimos gydytojus pasitikrinti ir užkirsti kelią galimų ligų atsiradimui. Gydytojai primena, kad nemokami tyrimai priklauso kiekvienam Lietuvos gyventojui ir ragina nedelsti, jeigu norima džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Fiziniam aktyvumui skiriamas nepakankamas dėmesys, dažnu atveju, sėdimas darbas ir netinkamas maistas – šių laikų rykštė, kelianti didelį susirūpinimą specialistams.

Galvos svaigimas gali atsirasti dėl įvairių sveikatos sutrikimų. Visgi Respublikinė Klaipėdos ligoninė pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kodėl gali sutrikti sveikata ir svaigti galva. „Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva papasakojo atvejį, kai 45 metų Ana kreipėsi į gydytoją, dėl epizodiškai svaigstančios galvos.

Širdies nepakankamumas – klinikinis sindromas, kai pakinta vieno svarbiausių žmogaus organų struktūra ir sutrinka jo funkcija. Tokiais atvejais pablogėja širdies raumens gebėjimas atsipalaiduoti arba susitraukti – prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Vaičiulienė pastebi, kad dėl šios priežasties organizme atsiranda skysčių sąstovis, be to, pablogėja kraujotaka, todėl gali sutrikti kitų organų funkcija.