Plačiau apie storosios žarnos vėžio patikros programą ir greituosius slapto kraujavimo testus „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ papasakojęs Santaros klinikų pilvo chirurgas, Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas pabrėžė, kad paprastas veiksmas žmogui gali padovanoti daug ramybės arba leisti laiku pagauti ligą.
Kiekvienam paprasta atlikti namuose
Gydytojo aiškinimu, slapto kraujo išmatose testas – neskausmingas tyrimas, kurį kiekvienam nėra sudėtingas atlikti namų sąlygomis.
„Pastaruoju metu dauguma yra bandę kovido testus atlikti namie, neretas žino, kas yra nėštumo testas. Tokiu pačiu principu atliekamas iš šis tyrimas. Jį galima nusipirkti vaistinėje, jis kainuoja kelis eurus. Yra prieinami kelių gamintojų testai, bet jų principas labai panašus – yra rinkinėlis, kurį naudojant, grubiai tariant, nereikia susitepti rankų.
Testas atrodo panašiai kaip nėštumo ar kovido testas, ten yra skystis, kur užlašinus kelis lašus nusidažo dvi juostelės arba viena. Jei viena, tai testas neigiamas, jei dvi – testas teigiamas. Tai yra paprastas testas, kurį gali kiekvienas padaryti namuose“, – pasakojo gydytojas.
Jis paaiškino, kad slapto kraujo išmatose tyrimais ieškoma labai nedidelių kraujo kiekių: „Jei akimi matome gramus kraujo, šiais testais galime nustatyti tūkstantąsias, dešimt tūkstantąsias gramo kraujo dalis. Taigi šie tyrimai yra labai jautrūs ir specifiški žmogaus kraujui.“
Teigiamas testas – dar ne vėžys
Jei kraujo pėdsakų nėra, žmogus gali ramiai gyventi ir testą pakartoti maždaug po poros metų. Nustačius, kad žmogaus išmatose yra kraujo, aiškinamasi jo atsiradimo priežastis. Tai gali nutikti dėl kelių dalykų.
„Rimčiausias ir daugiausiai susirūpinimo keliantis dalykas yra storosios žarnos nepiktybiniai navikai, vadinamieji storosios žarnos polipai ir retais atvejais – storosios žarnos vėžys“, – aiškino T. Poškus.
Jei testas yra teigiamas, randama kraujo pėdsakų, tai – signalas, kad reikėtų atlikti kitą tyrimą. „Tai yra jau daug labiau invazyvus tyrimas – kolonoskopija. Jos metu ir pasižiūrima, koks tas kraujavimo šaltinis“, – pastebėjo gydytojas.
Vis tik gavus teigiamą testo atsakymą jis ragino neišsigąsti, kad žmogus būtinai serga storosios žarnos vėžiu.
Tai nėra kažkoks labai invazyvus, brangus tyrimas, jį tikrai gali pasidaryti kiekvienas. Tai leidžia nenumirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai tuo būdu prailginti išgyvenamumą.
„Didžioji dalis žmonių nesuserga vėžiu arba jiems nėra vėžio, jei testas yra teigiamas. Maždaug 60–70 proc. tiriamųjų, kuriems nustatytas teigiamas slapto kraujo mėginys išmatose, patologinių pakitimų nerandame. Jų žarna yra normali ir tiesiog išskiria truputį daugiau kraujo.
Apie 35 proc., kai kuriais atvejais – 30 proc. tiriamųjų kraujavimo priežastis yra nepiktybiniai navikai arba polipai. Juos pašalinę galime išvengti storosios žarnos vėžio. Ir tik labai nedidelė dalis žmonių, kuriems nustatomas slapto kraujo mėginys, tai yra 2–2,5 proc. išties serga storosios žarnos piktybiniu naviku. Bet dažniausiai jiems nustatomi pirmųjų stadijų navikai, nes jie nustatyti profilaktiškai, kai žmogus jokių simptomų dar nejaučia“, – komentavo T. Poškus.
Padeda vėžį įtarti anksti
Paprašytas argumentuoti, kodėl būtinai reikėtų atlikti šį tyrimą, gydytojas priminė, kad storosios žarnos vėžys yra vienas iš nedaugelio vėžių, kuriuos galima patikimai įtarti ankstyvose arba dar ikivėžinėse (polipo–nepiktybinio naviko) stadijose.
„Antra priežastis, kad tai nėra kažkoks labai invazyvus, brangus tyrimas, jį tikrai gali pasidaryti kiekvienas. Tai leidžia nenumirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai tuo būdu prailginti išgyvenamumą.
Net turime lietuviškus duomenis, kad jei žmogus pasidaro slapto kraujo testą ir jis yra neigiamas, rizika numirti per 5 metus yra maždaug 4 procentai. Kalbama apie programoje dalyvaujančius 50–74 m. amžiaus asmenis. Tad procentas yra labai neblogas.
Jei padarome testą, jis yra teigiamas ir ten randamas polipas, rizika praktiškai labai nepadidėja. Bet jei testas yra teigiamas ir žmogus kolonoskopijos tyrimo nepadaro, rizika numirti padvigubėja – ji tampa apie 9–10 proc. Taigi turime aiškų įrodymą, kad radus kraujo pėdsakus ir padarę kolonoskopiją reikšmingai sumažiname riziką numirti nuo bet kokios priežasties per artimiausius 5 metus“, – dėstė profesorius.
Tikrina nemokamai
Pašnekovas priminė, kad Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa ir kiekvienas 50–75 m. amžiaus žmogus gali kartą per dvejus metus tokį testą iš šeimos gydytojo gali gauti nemokamai.
„Kol kas pakviesti dalyvauti pacientą yra palikta šeimos gydytojo žiniai, tad ne visi žmonės yra pakviečiami. Ypač jei asmuo pas šeimos gydytoją nesilanko, tiesiog gali negauti pakvietimo. Bet yra sukurta sistema, ji visai neblogai funkcionuoja.
Aišku, galėtų funkcionuoti dar geriau, bet nuo 2009 m. jau yra atlikta netoli 2 milijonų patikros procedūrų Lietuvoje. Tačiau bėda yra ta, kad yra žmonių, kurie tikrinosi 5 ar 6 kartus, bet yra nemaža dalis, kurie nesitikrino nė karto. Pagrindinis tikslas ir būtų pakviesti pasitikrinti tuos, kurie brangina savo gyvenimą ir nori jį pratęsti“, – sakė T. Poškus.
Tiesa, pasitikrinti nuo storosios žarnos vėžio galima ir jaunesniame amžiuje, tačiau savo lėšomis. Be to, jei šeimoje buvo šios ligos atvejų, pasitikrinti dar nesulaukus 50-ies – būtina.
„Jei šeimoje yra pirmos eilės giminių – brolių, tėvų, seserų, vaikų, kurie yra sirgę storosios žarnos vėžiu, patikros amžius turėtų būti 10 metų anksčiau nei jauniausias šeimoje, susirgęs šia liga. Pavyzdžiui, jei artimajam vėžys diagnozuotas būnant 52 metų, tai žmogui reikėtų pradėti tikrintis nuo 42 metų. Arba jei sergama tam tikromis žarnyno ligomis – opiniu kolitu, tais atvejais rizika yra didesnė ir tikrintis reikėtų dažniau ir anksčiau. Dauguma, kurie galvoja apie savo sveikatą, žino šiuos dalykus ir aktyviai klausia“, – pastebėjo chirurgas.
Trūksta visuomenės brandos
Paklaustas, kad lemia, kad žmonės vis dar nepakankamai aktyvūs profilaktiškai tikrinantis sveikatą, profesorius įžvelgė dvi pagrindines priežastis.
„Manyčiau, kad tai yra sovietmečio palikimas, kad kažkas turi rūpintis mūsų sveikata, o ne mes patys. Vis tik man ir mano artimiesiems mano sveikata yra vertingiausias turtas ir turiu dėti pastangas, kad ją kiek įmanoma išlaikyčiau. Bet yra daug labai įvairiai galvojančių žmonių.
Kitas pavyzdys – turėjome kovido situaciją, kai plito potencialiai mirštama liga, nuo kurios mirė nemažai žmonų. Ir su visomis priemonėmis mums pavyko paskiepyti 70 proc. gyventojų, tai reiškia, kad 30 proc. turi savo įsivaizdavimą apie gyvenimą. Gaila, tai rodo, kad dar nesame tiek brandi visuomenė, kiek galėtume būti“, – komentavo jis.
Jei anksčiau vėžys buvo mirties nuosprendis, kiekvienas bijodavo, o dabar vėžys yra viena ligų, su kuriomis žmonės gyvena ilgus metus, pasveiksta.
Nepaisant to, profesorius tvirtino, kad situacija gerėja, daugėja norinčiųjų pasitikrinti, gerėja ir pats gydymas.
„Jei anksčiau vėžys buvo mirties nuosprendis, kiekvienas bijodavo, o dabar vėžys yra viena ligų, su kuriomis žmonės gyvena ilgus metus, pasveiksta. Visuomenė pradeda tą suvokti.
Be to, kartais aterosklerozė, kurią, žinome, visi daugiau ar mažiau turime, gali būti žymiai pavojingesnė ir sunkiau pagydoma liga nei ankstyvas storosios žarnos ar kitos lokalizacijos navikas. Kai kuriems jį pagydyti net operacijos nereikia.
Manau, kad visuomenės suvokimas ir branda auga, žmonės pradeda norėti tikrintis, ateiti ir sužinoti apie savo sveikatą anksčiau. O jau nustačius ligą jie gauna efektyvesnį ir kokybiškesnį gydymą, kuris daro mažai įtakos gyvenimo kokybei“, – apibendrino T. Poškus.
