Be to, nors vėžys paprastai laikomas vyresnių žmonių liga, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja radiologė Rūta Briedienė įspėjo neapsigauti – krūties vėžiu serga ir jaunos moterys.
„Galvojama, kad vėžys yra vyresnių žmonių liga, bet turime ir moterų iki 50-ies metų, kol dar nėra prevencinės programos, profilaktinės patikros, sergančių krūties vėžiu. Tad reikėtų priminti, kad ir jaunas žmogus gali sirgti vėžiu, todėl ir reikia tikrintis nuosekliai kartą per metus ir taip ligą galima nustatyti anksti“, – pabrėžė gydytoja.
Ji pasakojo, kad jauniausiai pacientei, kurią teko gydyti šiemet, tebuvo 20 metų. Vis tik medikė skubėjo pridurti, kad tai nėra dažni atvejai.
„Tokių pacienčių turime tikrai nedaug. Bet nuo 30-ies šis susirgimas darosi dažnesnis. Kaip prieš tai buvo kalbėta, ta dažnai įtakos turi genetinis paveldėjimas. Moterys, kurių šeimose yra krūties vėžys, turėtų atkreipti dėmesį ir ypač jei krūties vėžiu serga giminės iki 50 metų, rizika susirgti krūties vėžiu gana didelė“, – kalbėjo R. Briedienė.
Aktyviau tikrinant nustatoma daugiau vėžio
Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma 1600 atvejų naujų krūties vėžio atvejų, apie 500 moterų miršta.
„Taip pat nereikia pamiršti, kad šiandien turime ir apie 20 tūkst. sergančių moterų, kurios yra gydomos, remisijoje ir panašiai“, – kalbėjo R. Briedienė.
Ji paaiškino, kad tikrai nėra taip, kad trečdalis naujai diagnozuotų atvejų ir baigiasi mirtimi: „Aišku, matyt, visada turėsime sunkių atvejų, kai liga yra agresyvi ar pavėluotai diagnozuota, tada gali būti taip, kad nustačius ligą moteris tais pačiais metais ir miršta, bet tai yra bendras skaičius.“
Vyrai taip pat gali susirgti krūties vėžiu, tačiau jis nėra dažnas – pasitaiko 15–17 atvejų per metus.
R. Briedienės aiškinimu, nors sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje auga, tačiau tikslas yra mažinti mirtingumą nuo šios ligos.
„Šiuo atveju statistika Lietuvoje yra palanki – mirtingumas mažėja, bet sunku pasakyti, kokie veiksniai tą lemia. Manoma, kad pagerėjusi diagnostika taip pat didina diagnozių skaičių, aktyviau tikrinant randamas ir dar mažas vėžys. Bet įtaką mirtingumui būtent ir daro tai, kad kai nustatome ligą anksti, galima ją pagydyti, juo labiau turint gerėjančius gydymo metodus“, – aiškino gydytoja.
Vis mažiau atvyksta pavėluotai
Pašnekovė kartu džiaugėsi, kad krūties vėžys pavėluotai nustatomas vis rečiau.
„Didžiajai daliai moterų vėžys visgi nustatomas 1–2 stadijoje, turime visai neblogus skaičius. Bet siekis yra tas, kad toms moterims, kurioms liga yra pavėluota, jos pagytų. Tam turime daug gydymo galimybių, kurios medicinai žengiant į priekį gerėja“, – pastebėjo R. Briedienė.
Paklausta, galbūt situaciją dar pagerintų anksčiau nei nuo 50 m. taikoma prevencinė patikros programa, gydytoja pabrėžė, kad vis tik svarbiausias pačių moterų sąmoningumas.
„Rekomendacijos, kada pradėti ir pabaigti yra paremti tyrimais, tai paskutiniu metu Europos Komisijos rekomendacijos prevencines patikras taikyti nuo 45 metų iki 74 m. Bet čia kalbame apie mamografiją. Lietuvoje teikiame pasiūlymus pajauninti programą, tačiau programa nėra viskas.
„Galvojama, kad vėžys yra vyresnių žmonių liga, bet turime ir moterų iki 50-ies metų, kol dar nėra prevencinės programos, profilaktinės patikros, sergančių krūties vėžiu.“
Svarbu ne tik tai, kad deklaruosime pradedantys programą nuo 45 metų, bet kad moterys ateitų. Kitas dalykas, kad moterys tą gali daryti ir be kvietimo – savo iniciatyva su šeimos gydytojo siuntimu paprašyti siuntimo krūtų echoskopijai arba mamografijai pagal amžių“, – kalbėjo NVI gydytoja.
Svarstydama, kodėl dalis moterų nenori ateiti pasitikrinti, NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja Jurgita Ušinskienė nurodė keletą priežasčių.
„Galbūt viena priežasčių, kad toli gydymo įstaiga yra, galbūt šeimos gydytojas neduoda siuntimą, turėtų būti laisvesnė, patrauklesnė moterų pasitikrinimo forma. Kitos galbūt jaučia gėda ir sako, kad nieko blogo nejaučia ir nemato reikalo tikrintis. O tai yra mitas, nes iš pradžių vėžys gali būti ir nečiuopiamas. Tik radiologiniais metodais galime pamatyti kelių milimetrų mažyčius darinukus, kurie matomi kaip taškeliai“, – aiškino ji.
Kas labiausiai didina riziką susirgti krūties vėžiu?
Nors daugėja vėžio tarp jaunų moterų, vis tik vyresnis amžius išlieka vienas pagrindinių rizikos veiksnių. Apie 10 proc. atvejų vėžys gali būti nulemtas genetiškai, todėl jei tarp artimųjų jau yra sergančių krūties vėžiu, būtina atlikti genetinius tyrimus.
J. Ušinskienė pridūrė, kad tanki krūties liauka taip pat yra vėžį predisponuojantis veiksnys.
„Net medikai nežino, kokio tankumo yra moters krūties liauka, tad svarbi žinutė, kad po profilaktinės programos pamatytų užrašą, ar ta liauka tanki, nes jei liauka tankesnė, didesnė vėžio išsivystymo rizika“, – pastebėjo ji.
Pasak gydytojų, ne mažiau svarbus ir gyvenimo būdas, fizinis krūvis, mityba, streso valdymas. Tiesa, net ir sveikai gyvenanti moteris gali būti neapsaugota nuo susirgimo vėžiu.
„Nereikia pamiršti, kad liga kartais atsiranda, net ir jei moteris gyvena labai sveikai. Tad tik pasitikrinus profilaktiškai galima nustatyti pakitimus, kol jie dar yra labai maži ir tada veiksmingai gydyti“, – pabrėžė R. Briedienė.
Rizika didėja ir gimdant vyresniame amžiuje gimdome. „Taip, laikoma, kad negimdymas, nemaitinimas turi įtakos krūties vėžiui atsirasti. Rizikų yra nemažai, dauguma jų susijusių su hormonais, su ankstyva mėnesinių pradžia, vėlyva menopauze, įvairiomis ligomis, kurios turi įtaką hormonų disbalansui. Bet dažniausiai yra sunku pasakyti, nuo ko liga atsirado, paprastai veikia daug veiksnių“, – komentavo gydytoja.
