Į kokius apgamus atkreipti dėmesį
„Apie 90 proc. mūsų apgamų mums arba visiškai nepavojingi, arba pavojingi tik teoriškai. Yra viena apgamų grupė, kuri dažniausiai mums neleidžia ramiai miegoti, – tai atipiniai apgamai. Dažniausiai į pakitusius apgamus dėmesį atkreipia ne pats žmogus, o jo artimieji. Jiems į akis krinta tai, kad apgamas padidėjo, sumažėjo arba pakeitė spalvą. Šie pokyčiai – ženklas kuo skubiau kreiptis į specialistą“, – sako Lazerinės dermatologijos centro gydytojas onkodermatologas, medicinos mokslų daktaras V. Sidorovas.
Anot jo, nors žmonės dažniausiai jaudinasi dėl didelių apgamų, ypač atidžiai reikėtų stebėti naujus odos darinius.
„Didesni apgamai paprastai būna įgimti. Jie atsiranda pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais ir gali siekti 5 cm ar net užimti pusę nugaros. Įgyti apgamai retai kada perkopia 1 cm“, – paaiškino specialistas.
Jo teigimu, ilgą laiką į įgimtus apgamus buvo žiūrima su šiokia tokia baime, nes manyta, kad beveik visi įgimti apgamai gali supiktybėti. Buvo net laikotarpis, kai stengtasi visus įgimtus apgamus šalinti chirurgiškai ir taip mažinti riziką.
„Šiandien taip nedaroma. Dažniausiai apgamai paliekami stebėti. Ir tik tuo atveju, jei atsiranda pagrįstų įtarimų, siūlomas šalinimas. Taip, melanoma gali išsivystyti iš apgamo, ir ilgai buvo manoma, kad dažniausiai taip ir nutinka, bet dabar mes žinome, kad melanoma vis dėlto dažniau – naujas darinys“, – teigia V. Sidorovas.
Pasak jo, atkreipti dėmesį reikėtų ne tik į tuos apgamus, kurie keičiasi, bet ir į tuos, kurie iškrinta iš bendro konteksto – yra niekuo nepanašūs į kitus turimus apgamus.
„Yra navikų, kurių be videodermatoskopo neįmanoma atskirti nuo apgamo. Tai padaryti ypač sunku, kol navikas mažas. Pasaulyje yra vienas aprašytas atvejis, kai su specializuota įranga melanoma buvo diagnozuota vos iš 1 milimetro dydžio darinio. Mūsų centro rekordas – diagnozuota 1,5 milimetro dydžio melanoma ant pacientės veido“, – tvirtino onkodermatologas.
Daugiausia pacientų – 45 metų amžiaus
Gydytojas V. Sidorovas sako, kad melanoma yra agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą ją išgydyti galima daugeliui pacientų.
„Deja, žmogus – toks sutvėrimas, kol neskauda, tol į gydytojus nesikreipia“, – ne vienam gydytojui būdingu pastebėjimu dalijasi onkodermatologas.
Pagrindinė odos vėžio atsiradimo priežastis – ultravioletinių spindulių poveikis, nors melanomos išsivystymui įtakos gali turėti ir genetinis paveldimumas.
„Dažniausiai žodis „vėžys“ žmonėms asocijuojasi su 60–65 m. amžiumi. Deja, melanoma yra tas navikas, kuris gali atsirasti ir jauniems. Dažniausiai navikai pradeda formuotis jau nuo 18–20 metų, tačiau daugiausia odos vėžio pacientų turime 45 metų. Taip yra todėl, kad maždaug ties 45 gyvenimo metais žmogus būna sukaupęs vadinamąjį akumuliacinį ultravioletinių spindulių kiekį“, – teigia medicinos mokslų daktaras V. Sidorovas.
Jo teigimu, norint išvengti netikėtumų, pradėti tikrinti apgamus, reikėtų sulaukus 15–16 metų. Tokiame amžiuje kartais jau atsiranda specifinių pakitimų, todėl gydytojas iš anksto gali įvardyti numanomas rizikas. Jei pakitimų nėra, apgamus rekomenduojama tikrintis kartą per metus. Na, o jei apgamas pakitęs, tačiau dar nėra peržengęs raudonos linijos, kitą vizitą specialistas paskirs po pusmečio.
Turint omenyje tai, kad 70–90 proc. odos vėžio atvejų susiję su ultravioletiniais spinduliais, patariama riboti buvimą saulėje, o joje esant rinktis odą dengiančius drabužius bei specialius kremus.
Kaip dažniausiai šalinami įtartini dariniai?
Onkodermatologo teigimu, jeigu apgamas kelia įtarimą, dažniausiai jis šalinimas chirurgiškai.
„Toks kelias leidžia užtikrinti du dalykus. Pirmiausia pavojingas apgamas ar navikas turi būti pašalintas taip, kad toje vietoje liktų tik sveiki audiniai. Antra – išoperuotas apgamas turi būti ištirtas, kad būtų aišku, ar reikalingas tolesnis gydymas“, – paaiškino specialistas.
Anot jo, svarbu suprasti, kad skirtingiems apgamams tinka skirtingi šalinimo metodai. Tai yra gydytojo profesionalumo klausimas, kaip jis nuspręs šalinti apgamą, kokį metodą pasirinks, kuris bus saugiausias ir tinkamiausias.
„Vienus apgamus galima šalinti tiktai lazeriu, kitus – tik operuoti, o trečius – ir taip, ir taip. Ketvirtų apskritai geriau neliesti, nes dėl sveikatos nereikia, o dėl grožio – geriau nebus“, – sako onkodermatologas ir priduria, kad 95 proc. atipinių apgamų vis tik dažniausiai šalinami chirurgiškai, vėliau atliekant pašalinto apgamo histologinį tyrimą.
Anot V. Sidorovo, kai kurie klaidingai įsivaizduoja, kad galima paimti tik dalį apgamo ir jį ištirti. Tačiau taip iš tiesų nedaroma, nes būna atvejų, kai vienas apgamo kraštas visiškai sveikas, o kitas jau turi melanomos požymių.
„Tiesa, jau yra metodų ir itin modernios įrangos, kuri be skalpelio leidžia pamatyti pakitimus ne tik odos paviršiuje, bet ir giliau. Tokį tyrimo būdą vadiname optine biopsija. Kalbant medicininiais terminais – tai pažangi fluorescencinė videodermatoskopija (angl. Fluorescence Advanced Videodermatoscopy)“, – paaiškino daktaras V. Sidorovas.
Mitas, kilęs iš nežinojimo
Kalbėdamas apie mitus, susijusius su odos vėžiu, onkodermatologas atkreipė dėmesį į tam tikrą stereotipą, kuriuo vis dar linkę tikėti kai kurie žmonės – neva apgamo pašalinimas gali sukelti vėžį.
Gydytojas pažymi, kad šis netinkamas įsitikinimas galėjo atsirasti dar prieš kelis dešimtmečius, kai pacientams ne visada buvo pateikiama visa informacija apie jų sveikatos būklę arba pacientai galbūt iki galo nesuprasdavo, ką jiems sako specialistai.
„Tokios situacijos išties galėjo sukelti netinkamus įsitikinimus, ypač tų pacientų artimiesiems, ir vėliau net paskatinti baimę lankytis pas dermatologus profilaktinėms patikroms“, – sako V. Sidorovas.
Onkodermatologas pabrėžė, kad šiuolaikinio gydytojo viena iš svarbiausių misijų – aiškiai ir nuoširdžiai informuoti pacientą bei visuomenę apie odos vėžio rizikas ir gydymo būdus.
„Turime sukurti palankią aplinką, kad žmonės nevengtų reikalingų medicininių procedūrų. Aplinką, kurioje visi suprastų, kad laiku atliktas apgamo patikrinimas ar pašalinimas yra gyvybiškai svarbus. Juk medicininės intervencijos nekelia papildomos vėžio rizikos – riziką didina aplaidumas ir nežinojimas“, – apibendrino onkodermatologijos gydytojas V. Sidorovas.
