Tiek lėtinės, tiek infekcinės ligos gali užklupti visai netikėtai. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad ligos iš niekur neatsiranda ir jas gali lemti bent keletas esminių priežasčių.
Specialistai vardija, kad nors dažniausiai su lėtinėmis ligomis gyventojai susiduria dėl per menko rūpinimosi savo sveikata, pavyzdžiui, žalingų įpročių ir nevaldomo streso, o iš dalies ligų atsiradimą lemia ir genetika, paprastai bėda po vieną nevaikšto. Linkę sirgti lėtinėmis ligomis lengviau pasigauna ir infekcijas.
Lėtinės ligos, apsunkinančios gyvenimą
Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis, kalbėdamas apie lėtines ligas, įvardija vieną dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų, su kuriomis susiduria gyventojai.
„Neretai žmonės skundžiasi nugaros skausmu. Ši pacientų būklė yra labai dažna. Viena pagrindinių to priežasčių – tinkamo fizinio aktyvumo stoka. Daugelis savo darbą traktuoja kaip fizinį aktyvumą, sako, kad aš yra labai aktyvūs, nors, iš tikrųjų, kai pradedame aiškintis, ar tai atitinka tinkamo fizinio aktyvumo kriterijus, paaiškėja, kad visgi ne“, – kalbėjo gydytojas.
Pašnekovas primena, kad fizinis aktyvumas – veikla, kurios metu padažnėja kvėpavimas, pulsas, atsiranda prakaitavimas, o patys užsiėmimai turėtų trukti ne trumpiau kaip 45 minutes, tad, šiuo atveju, pagrindinė profilaktinė priemonė kiekvienam gyventojui yra būtinybė išmokti pakankamai judėti.
„Savo pacientams dažnu atveju akcentuoju ilgalaikę, o ne trumpalaikę perspektyvą. Todėl visuomet pabrėžiu, kad sunkių svorių kėlimas turi būti įvertintas pagal fizines galimybes.
Kitaip tariant, jeigu žmogui skaudą nugarą, skausmą galima numalšinti vaistais ar kitomis priemonėmis, tačiau tai gali būti laikinas sprendimas. Yra keletas galimybių – arba fizinį krūvį adaptuoti prie savo kūno pajėgumo, mažiname svorius, kūną stengiamės adaptuoti prie tenkančio krūvio, t. y., stengiamės stiprinti raumenis reguliariai sportuojant“, – teigė E. Brazaitis.
Gydytojas pasakoja, kad tarp dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų galima išskirti spaudimo, cholesterolio padidėjimą, taip pat viršsvorį, cukrinį diabetą, onkologines ligas. Nors šių ligų gydymas ir skiriasi, tačiau, pasak E. Brazaičio, rizikos faktoriai yra ganėtinai panašūs.
„Štai viršsvoris yra pagrindinis rizikos faktorius, galintis nulemti hipertenziją, cukrinį diabetą, padidėjusį cholesterolį. Pacientai neretai teisinasi, sakydami, kad nieko nevalgo, tačiau jie susiduria su viršsvoriu. Tokiu atveju aš primenu termodinamikos dėsnį, kad energija savaime iš niekur neatsiranda ir savaime neišnyksta.
Svarbu siekiant sureguliuoti svorį akcentuoti, kad vertėtų gauti su maistu mažiau kalorijų arba jų sueikvoti daugiau nei gaunama, pavyzdžiui, užsiimant fizine veikla. Jeigu mažiname kalorijas, vadinasi, keičiame maisto racioną arba tiesiog mažiname kiekį – jeigu anksčiau valgėte du cepelinus, galbūt dabar vertėtų apsvarstyti valgyti vieną“, – pavyzdį pateikė gydytojas.
Per menkas fizinis aktyvumas kelia rizikų
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis gydytojas rezidentas Arnas Ulevičius antrina, kad gyventojams yra be galo svarbus fizinis aktyvumas, kuris gerokai sumažina tikimybę susirgti tam tikromis ligomis.
Tiesa, gydytojas užsimena, kad žmonės, užsibrėždami tikslą sportuoti kasdien neturėtų persistengti, o viską daryti palaipsniui, mat priešingu atveju mes galime sau ne padėti, o pakenkti.
„Rekomenduojamas fizinio krūvio intensyvumas per savaitę yra 150–300 minučių. Lietuvoje pastebima viena didžiausių problemų, kad žmonės nesportuoja reguliariai.
Dėl pastarosios priežasties žmonės neretai sveria daugiau, nei turėtų, o tai lemia ir padidėjusį cholesterolį kraujyje, dėl didėjančio svorio ir nepakankamo aktyvumo taip pat mažėja ir fizinio krūvio tolerancija, mūsų širdžiai dirbti tampa sudėtingiau“, – kalbėjo gydytojas.
A. Ulevičius kalba, kad kiekvienas gyventojas dėmesį turėtų skirti ne tik fiziniam aktyvumui, tačiau ir mitybai. Pasak jo, rekomenduojama mažiau vartoti riebaus maisto, tačiau dažniau į savo maisto racioną įtraukti žuvies produktų, kuriuose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių.
„Taigi, labai svarbu yra sportuoti, užtikrinti tinkamą mitybą, atsisakyti alkoholio, rūkymo, taip pat reguliariai tikrinti sveikatą, atlikti kraujo tyrimus“, – patarė gydytojas.
Reguliarus judėjimas turi daugybę privalumų, pavyzdžiui:
- judant organizmas gauna daugiau deguonies;
- mažinamas oksitacinis stresas, nes organizme padaugėja antioksidantų;
- pagerėja neurogenezė, kitaip tariant, gerinama atmintis ir nuotaika;
- gerėja kraujagyslių, sąnarių ir raumenų elastingumas;
- didinama augimo hormono gamyba;
- pagerėja testosterono ir insulino rodikliai.
Vaikai neturėtų likti užmarštyje
Karoliniškių poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Rima Piličiauskienė antrina, kad nuo lėtinių ligų jokiu būdu neturėtų būti saugomasi sezoniškai – tai svarbu atlikti kiekvieną dieną – pilnavertė mityba, fizinis aktyvumas, poilsio režimas.
Gydytoja taip pat ragina neužmiršti ir savo atžalų, mat šiuo metu dalis tėvų retai kada su savo vaikais kalba apie tai, ką vertėtų įsigyti už dienpinigius.
„Jau kurį laiką stebime vis didėjančią problemą – nutukimą, kuris ateityje gali lemti padidėjusio kraujospūdžio ligas ar cukrinio diabeto atsiradimą. Suprantama, kad tėvai yra tie žmonės, kurie pirmieji turėtų rodyti tinkamą pavyzdį savo atžaloms. Kitaip tariant, iš pradžių maitintis sveikai patiems suaugusiems, o kitas žingsnis – kalbėtis su vaiku apie tai, kas yra sveika mitybą, ką būtų galima pasirinkti kaip alternatyvą, pavyzdžiui, jeigu yra norima ko nors saldaus“, – kalbėjo gydytoja.
R. Piličiauskienė kalba, kad technologiniame amžiuje vaikai susiduria ir su regos problemomis, netaisyklinga laikysena, o tai, pasak pašnekovės, lemia ir pačių tėvų per menkas rūpinimasis savo atžalomis, gydytojų rekomendacijų neišklausymas.
Jei turite lėtinių ligų, skiepytis – privalu
R. Piličiauskienė sako, kad gyventojai, turintys lėtinių ligų, turėtų pasiskiepyti nuo sezoninių ir kitų rekomenduojamų saugotis infekcijų. Paprastai sergantys lėtinėmis ligomis bet kokias papildomas infekcijas įveikia sunkiau, o dažnai patiria ir komplikacijų.
„Šaltuoju metų laiku daugėja virusinių susirgimų, o kai kurioms asmenų grupėms kai kurios ligos, pavyzdžiui, gripas, gali būti itin pavojingas, sukelti rimtų komplikacijų ir netgi kelti pavojų paciento gyvybei.
Tad labai svarbu prisiminti, kad egzistuoja veiksminga prevencinė priemonė – skiepai. Ypač tai rekomenduojama atlikti žmonėms, kurie yra 65 metų arba vyresni asmenys, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, taip pat nėščios moterys ar tos, kurios dar tik planuoja nėštumą, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai“, – patarė gydytoja R. Piličiauskienė.
Vakcina, kaip teigė gydytoja, yra veiksminga visus metus, o didžiausias sergamumas virusinėmis ligomis prasideda maždaug nuo spalio mėnesio ir tęsiasi bene iki kovo ar balandžio mėnesio.
Žmonės kviečiami pasiskiepyti ir nuo COVID-19 infekcijos, o tai padaryti ypač rekomenduojama asmenims, priklausantiems rizikos grupei. Pavyzdžiui, tiems gyventojams, kurie serga lėtinėmis ligomis, yra vyresni, taip pat ir onkologiniams ligoniams.
Užsiregistruoti skiepams galima keliais būdais:
- internetu https://koronastop.lrv.lt/;
- per sistemą esveikata.lt;
- pasiskambinus tiesiai į gydymo įstaigą.
Jeigu įstaiga, prie kurios esate prisirašęs, neturi COVID-19 vakcinos, galima registruotis bet kurioje kitoje įstaigoje, kuri jos turi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nemokamai COVID-19 vakcina gali skiepytis visi 6 mėn. ir vyresni asmenys, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys gyventojai.
Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.
Ligonių kasų atstovai primena, kad sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultuotis pas specialistą, jei jiems yra skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
