Kaip šaltuoju metų laiku papildyti vitamino D atsargas, koks jo kiekis yra rekomenduotinas ir kas gali nutikti, jei organizmui jo trūksta, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Vilniaus universiteto Santaros klinikų pediatrijos centro gydytoja dietologė Žana Antonova.
„Vitaminas D yra antirachitinis, tirpus riebaluose vitaminas. Jis priskiriamas ne tik prie vitaminų, bet ir prie hormonų. Šis vitaminas dalyvauja kaulų mineralizacijoje, todėl jo trūkstant vaikams vystosi rachitas, o suaugusiems – osteomoliacija, kuri pasireiškia kaulų lūžiais.
Išsivysčiusiose šalyse rachitas ir osteomaliacija yra gana reti. Tačiau dažnai pasitaiko nepakankamas vitamino D kiekis, turintis įtakos kaulų sveikatai ir osteoporozės rizikai. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį nėštumo metu, nes yra tam tikrų įrodymų, kad jo trūkumas nėštumo metu gali įtakoti mažesnę vaikų kaulų masę, o tai savo ruožtu gali būti osteoporozės rizikos veiksnys vėlesniame gyvenime.
Vitaminas D turi poveikį ir imunitetui. Pastebėta, kad asmenys, kurie turi mažesnį jo kiekį, dažniau serga. Taip pat yra ir sąsaja su tam tikromis lėtinėmis ligomis – cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, kai kurių formų onkologiniais susirgimais“, – vitamino D svarbą įvardija Ž. Antonova.
Vitamino trūksta daugeliui žmonių
Ji nurodo, kad rekomenduojamas šio vitamino kiekis priklauso nuo kelių dalykų:
„Priklausomai nuo amžiaus Lietuvoje rekomenduojama vitamino D paros norma yra 400–600 tarptautinių vienetų (10–15 miligramų). Kaip maisto papildas jis yra duodamas ir naujagimiams, kadangi išnešioto naujagimio organizme vitamino D atsargos pasibaigia po 2–4 savaičių nuo gimimo. Taigi šiek tiek didesnė dozė, tai yra 600 tarptautinių vienetų, rekomenduojama vaikams nuo metų iki paauglystės.
Šešis metų mėnesius (nuo spalio iki balandžio) didžioji Vakarų ir Šiaurės Europos dalis, įskaitant Lietuvą, yra per toli į šiaurę, kad saulės spinduliuose būtų pakankamai UVB spindulių, būtinų odai pasigaminti vitamino D.
Lietuvoje atlikti pavieniai tyrimai rodo, kad šio vitamino trūkumas ar nepakankamumas dažniausiai pasitaiko nuo sausio iki balandžio mėnesio beveik visose amžiaus grupėse. Vitamino D trūkumas stebimas 40% Europos gyventojų, nepakankamumas – 13 %. Kalbant pasauliniu mastu, tai laikoma pandemija, nes vitamino D trūksta daugiau nei milijardui visų rasių ir amžiaus žmonių.“
Išskiria kelias rizikos grupes
Gydytoja dietologė išskiria ir dar kelias asmenų grupes, kurios dažniausiai susiduria su vitamino D trūkumu.
„Vitaminas D yra saulės vitaminas ir daugiausiai jo gaminasi veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams. Jei žmogus pastoviai būna patalpose arba net būnant lauke jo kūnas yra pridengtas drabužiais, jis gauna mažai saulės spindulių, tai atitinkamai pasigamina ir mažiau vitamino D.
Vitamino D gamybai šviesios odos asmenims vasarą pakanka pabūti lauke be kremų nuo saulės ir neuždengtu veidu, plaštakomis ir rankomis 10–20 minučių „saugiu laiku“, tai yra iki 10 valandos ryto ir po 14 valandos. Saulės šviesa turi patekti tiesiai ant odos (pro stiklą netinka).
Deja, saulės šviesa ne visada yra patikimas vitamino D šaltinis. Sezonas ir geografinė platuma, kremo nuo saulės naudojimas, miesto smogas, odos pigmentacija ir žmogaus amžius yra tik keletas veiksnių, kurie turės įtakos vitamino D susidarymui.
Į nepakankamo vitamino D rizikos grupę patenka žmonės su tamsiu odos tipu, asmenys virš 65 metų, tie, kurie neišeina iš namų, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, uždegiminės žarnų ligos, nutukimas, nėščios ir maitinančios krūtimi moterys, kūdikiai, maitinami išskirtinai motinos pienu. Prie nepakankamo vitamino D kiekio organizme prisideda ir mityba.
Nevalgant produktų (jų netoleruojant ar dėl religinių įsitikinimų), kurie turi vitamino D, tai padidina tikimybę, kad organizmui trūks šio vitamino“, – sako specialistė.
Apie trūkumą įspėja šie simptomai
Didesnės vitamino D dozės yra skiriamos tada, kai žmogui nustatomas jo nepakankamumas arba trūkumas. Specialistė nurodo, kad sveikiems asmenims pastoviai tirtis dėl vitamino D nėra tikslinga. Išsitirti būtų tikslinga ypač vėlyvą rudenį ar žiemą, jei jaustume tam tikrus simptomus arba patenkame į rizikos grupę:
„Dažniausiai būna tokie bendri simptomai – nuovargis, mieguistumas, ypač jei tai pastebima vėlyvą rudenį arba žiemą. Pavyzdžiui, vasarą žmogus jaučiasi gerai, o atėjus vėlyvam rudeniui ir nesikeičiant gyvenimo būdui, jam sunku keltis iš lovos, atsiranda nuovargis, nuotaikos kaita, raumenų skausmai, tada galima įtarti vitamino D trūkumą.“
Taip pat Ž. Antonova priduria, kad dažniausiai vitamino D trūkumas yra besimptomis – žmogus jaučiasi visiškai gerai, tačiau jam gali trūkti šio vitamino.
Vitamino gali būti ir per daug
Kartais gali atsitikti ir taip, kad vitamino organizme būna per daug. Tiesa, tokie atvejai, anot Ž. Antonovos, yra labai reti.
„Dažniausiai tai nutinka dėl ilgalaikio didelių vitamino D dozių vartojimo. Viršijus >500 nmol/l vitamino D koncentraciją kraujyje, jo poveikis yra toksiškas. Simptomai gali būti tokie kaip pykinimas, svorio praradimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, gausus šlapinimasis, silpnumas.
Jeigu ilgai vartojama per daug vitamino D, gali vystytis inkstų akmenligė, širdies ritmo sutrikimas ir net mirtis“, – teigia gydytoja dietologė.
Atsargas pildyti galima keliais būdais
„Daugiausiai vitamino D mes gauname su saulės spinduliais (70–80% vitamino D poreikio). Taigi, kai tik yra galimybė, reikėtų išeiti į lauką, bent šiek tiek pasimėgauti saulės voniomis. Net jei ir nėra saulės, vaikščiojimas gryname ore turės teigiamos įtakos sveikatai.
Atkreipkime dėmesį į savo racioną: bent dvi porcijas per savaitę valgykime riebios žuvies – silkės, lašišos, tuno.
Taip pat nepamirškite kitų vitamino D šaltinių: kiaušinių trynių, grybų. Gali būti vartojami ir maisto produktai, kurie yra praturtinti vitamino D kiekiu. Pavyzdžiui, pienas, dribsniai, augaliniai gėrimai.
Papildomai šio vitamino mes galime gauti ir su maisto papildais, pasirinkdami priimtiniausią sau formą“, – nurodo gydytoja dietologė.
Ji atsako ir į ne vienam žmogui kylantį klausimą – ar vitaminas D tikrai gali palengvinti sirgimą koronavirusu?
„Vitaminas D yra labai plačiai tyrinėjamas, daug tyrimų atliekama ir su sergančiais covid-19, bet, deja, kol kas įrodymų, kad vitaminas D palengvina sirgimą koronavirusu, nėra. Paniškai pradėti dideliais kiekiais vartoti vitaminą D tikrai nereikėtų, bet gauti tą profilaktinę dozę, visiškai nepakenktų“, – sako Ž. Antonova.
