Kūdikiai ir maži vaikai, gavę bent vieną dozę antibiotikų iki dvejų metų, vėliau dažniau serga astma, egzema, šienlige, yra alergiški maistui, serga celiakija, turi problemų su svoriu ir nutukimu bei vėlesniais vaikystės metais pasižymi dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimų, skelbiama pirmadienį „Mayo Clinic Proceedings“ publikuotame tyrime, rašoma cnn.com.
Daugiau nei viena antibiotikų dozė iki dvejų metų amžiaus siejama su daugybinės vaiko ligomis, rodo tyrimo rezultatai, o ligos gali priklausyti ir nuo vaiko lyties, amžiaus, vaistų tipo, dozės ar dozių skaičiaus.
„Norime pabrėžti, kad šis tyrimas rodo šių sąlygų koreliaciją, o ne priežasties ir pasekmės ryšį“, – sako pagrindinis tyrimo autorius Nathanas LeBrasseur, „Mayo Clinic“ Senėjimo tyrimų centro mokslininkas. – „Šie rezultatai suteikia galimybę nukreipti būsimas studijas reikiama linkme, siekiant nustatyti, kaip patikimiau ir saugiau skirti šios amžiaus grupės vaikams antibiotikus, jų dozes ir jų rūšis.“
Didesnės dozės – daugiau ligų
Tyrėjai analizavo 14 500 Ročesterio epidemiologijos projekto – ilgalaikės studijos, kurioje analizuojami Minesotoje ir Viskonsine, JAV, gyvenančių savanorių ligos istorijos – vaikų duomenis. Maždaug 70% tyrime dalyvavusių vaikų buvo gavę bent vieną antibiotiką, nors dauguma jų gavo daugiau nei vieną kartą.
„Vieną ar du receptus turėjusių vaikų tarpe tik mergaitėms ženkliai dažniau išsivystė astma ir celiakija, lyginant su tais, kurie antibiotikų nebuvo gavę“, – rašo N. LeBrasseur su komanda. – „Tuo tarpu tris ar keturis antibiotikų receptus turėjusių abiejų lyčių vaikų tarpe dažniau pasitaikė astmos, atopinio dermatito ir viršsvorio atvejų, mergaitėms – dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimas ir celiakija, o berniukams – nutukimas.“
Abiejų lyčių vaikai, gavę penkis ar daugiau antibiotikų receptų, „ženkliai dažniau sirgo astma, alerginiu rinitu, turėjo viršsvorio, buvo nutukę ar pasižymėjo dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimu“, rodo tyrimo rezultatai. Mergaitėms celiakijos rizika buvo didesnė.
Tyrimas parodė, kad penicilinas, vienas dažniausiai skiriamų antibiotikų, koreliuoja su „didesne astmos ir viršsvorio rizika abiems lytims, su celiakija ir dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimu mergaitės, nutukimu berniukams, tačiau su mažesne autizmo rizika mergaitėms.“
Kitas dažnai išrašoma antibiotikas, cefalosporinas, buvo susietas su didesne didžiausio skaičiaus ligų rizika, o taip pat, „skirtingai nuo kitų antibiotikų, su autizmu ir alergijomis maistui“, skelbiama tyrimo rezultatuose.
Sąsaja su mikroflora?
Jei ir kiti tyrimai patvirtintų tokias koreliacijas, kodėl antibiotikai galėtų turėti tokį poveikį?
Taip galėtų būti dėl vaiko tinkamos imuninės sistemos, nervinės sistemos, organizmo sudėties ir medžiagų apykaitos vystymuisi reikalingų žarnyno bakterijų sutrikdymo antibiotikais, sako N. LeBrasseur su komanda.
Antibiotikai neskiria „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų virškinamajame trakte ir naikina jas visas, todėl žarnynas lieka be reikiamos mikrofloros pusiausvyros. Tam tikrų bakterijų žmogaus organizmui reikia tam kad organizmas galėtų įsisavinti maistines medžiagas, skaidyti maistą žarnyne ir apsaugoti visą virškinimo sistemą nuo patogenų. Pastaruoju metu atlikta itin daug tyrimų apie mikroflorą – jie rodo, kad mikroflora gali nulemti labai daug ką – tai, kaip organizmas reaguoja į chemoterapiją ir imuninį atsaką.
„Kai buvo išrasti ir pradėti naudoti antibiotikai, svarbiausias dalykas buvo patogenų suvaldymas. Dabar jau suprantame, kad labai platus jų naudojimas turi nemažą šalutinį poveikį mikroflorai, o tai gali būti labai svarbus aspektas augantiems vaikams“, – rašoma tyrime.
„Mažesnis antibiotikų naudojimas gali padėti užkirsti kelią atsparumo antibiotikams išsivystymui, bet remiantis šio tyrimo rezultatais tai taip pat gali padėti išsaugoti mikroflorą“, – sako gydytoja pediatrė dr. Jennifer Shu, knygos „Baby and Child Health“ ir Amerikos pediatrų akademijos išleistos „Heading Home with Your Newborn“ autorė. Dr. J. Shu šiame tyrime nedalyvavo.
„Žinoma, šie rezultatai dar turi būti patvirtinti ar paneigti kitų tyrimų“, – priduria ji, nes kol kas neaišku, ar šie rezultatai rodo „kauzaciją ar koreliaciją“.
