Sveika gyvensena

Į Lietuvą sugrįžus ne tik karantinui, bet ir sezoninėms peršalimo ligoms, pacientams neretai kyla klausimas, kaip apsisaugoti ir pasirūpinti savo sveikata. Vilniuje įsikūrusioje „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Kornelija Pumputienė sako, kad laikantis kelių pagrindinių taisyklių galima sumažinti susirgimo sezoninėmis ligomis tikimybę.

Tyrėjai baigia sugriauti mitą, kad dietinė kola yra sveikesnė už cukringą gėrimo variantą. Sorbonos universiteto Paryžiuje ekspertai įspėja, kad širdies ligų rizika didina tiek vienas gėrimas, tiek kitas. Kolos su dirbtiniais saldikliais ir raudonose skardinėse parduodamos klasikinės versijos skirtumų tyrimo rezultatai – nuviliantys tiems, kurie ištroškę renkasi dietinę gėrimo versiją ir tikisi, kad tai nepakenks jų sveikatai.

Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl šios pandemijos metu svarbu nepamiršti, jog onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje. Lietuvoje kasmet įvairių formų vėžiu suserga apie 20 tūkst. žmonių, apie 8 tūkst. iš jų dėl piktybinių navikų miršta. Tačiau nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti.

Siaučiant koronaviruso pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir medikai kviečia gyventojus nepamiršti ir įsibėgėjančio gripo sezono – jų teigimu, Covid-19 grėsmės akivaizdoje gripo vakcinų svarba dar labiau išaugo. Skiepijimasis ne tik padėtų išvengti gripo ar bent sunkių jo komplikacijų, bet ir sumažintų krūvį gydymo įstaigoms – statistika rodo, kad toks imuniteto paruošimas vizitų pas gydytojus skaičių sumažina bent trečdaliu.

Medžių žievės miltai, šaknų kava, sūriai, brandinti samanose ir kerpėse. Tokiais ir panašiais patiekalais stebina atokiame vienkiemyje gyvenanti istorikė Ieva Šidlaitė. Pabėgusi nuo miesto šurmulio, moteris pasinėrė į visai kitokį gyvenimą – įkvėpta gamtos, pradėjo domėtis valgomaisiais laukiniais augalais, o dabar moko kitus natūralaus rauginimo ir maisto ruošimo iš laukinių augalų paslapčių.

Širdies kraujagyslių ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių ir net 33 proc. mirčių šalyje yra nulemtos jų komplikacijų. Suklusti verčia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, kad padidintas arterinis kraujospūdis nustatomas vis jaunesnio amžiaus gyventojams – paaugliams ar net vaikams.  Vis tik specialistai nuteikia optimistiškai, teigdami, kad apie 80 proc. širdies kraujagyslių ligų galima išvengti iš anksto pasirūpinus sveikata ir taikant pirmines prevencijos priemones.

Menopauzė yra natūrali senėjimo proceso dalis, paprastai prasidedanti tada, kai moteriai yra nuo 45 iki 55 metų. Didžiojoje Britanijoje daugumai moterų menopauzė prasideda sulaukus vidutiniškai 51 metų.  Šiuo laikotarpiu organizme pradeda mažėti estrogeno lygis. Tuomet mėnesinės tampa retesnės ir gali visai sustoti, o po menopauzės moteris natūraliu būdu nebegali pastoti.

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu – įtraukiami į padidintos rizikos grupę. Ypač, kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas. Minėdami Pasaulinę diabeto dieną, šiandien kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju kardiologu Pauliumi Trinkausku, kuris pasakoja, kokią įtaką diabetas turi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai bei atskleidžia, ką privalo žinoti kiekvienas diabetu sergantis pacientas. Cukrinis diabetas – didelė problema visame pasaulyje.

Pastaruosius aštuonis mėnesius visiems yra sunkus laikas, ir daugelis žmonių patiria miego sutrikimų. Pandemija kelia finansinį nestabilumą, nerimą dėl sveikatos, stresą ir baimę prarasti darbą. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių ieško pagalbos dėl dažniausia pasitaikančių miego sutrikimų – negalėjimo užmigti, atsibudimo naktį ir nemigos.

Apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka, atsakinga už hormonų veiklą ir gyvybines organizmo funkcijas, vadinama skydliauke. Šios endokrininės liaukos atliekamos funkcijos be galo svarbios, o pastarosioms sutrikus žmogus nedelsiant pajunta pablogėjusią sveikatą, nuovargį, darbingumo stoką, tačiau ne visada supranta, kad tai būtent sutrikusios skydliaukės pasekmės.

Dėl koronaviruso pandemijos savo būstuose šiemet praleidžiame ypač daug laiko. Lietuvoje prasidėjus jau antram šiais metais visuotiniam karantinui, draudikai pateikia savo įžvalgas, kaip nieko nekainuojančiais paprasčiausiais būdais apsisaugoti nuo vagysčių ir nelaimių buityje. Draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė sako, kad ypatingą dėmesį savo namams reikėtų skirti vakare.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Valgymo sutrikimai tampa vis didesne problema mūsų visuomenėje. Dar būdamos paauglės merginos trokšta sulieknėti, o dažnai tai daro ir drastiškomis priemonėmis. Tokie savo kūno alinimai neretai baigiasi išnykusiomis mėnesinėmis ar net prarastu vaisingumu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę (lapkričio 2–8 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 31,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 30,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkas įvardijo pagrindines imuniteto stiprinimo klaidas. Stiprintis delsia Vaistininkas R. Blynas, bendraudamas su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga.

Padidėjęs cholesterolio lygis kraujyje – dažną lietuvį kamuojantis sveikatos sutrikimas, kuris negydomas gali lemti itin pavojingas sveikatai būkles, tokias kaip insultas ar miokardo infarktas. Tačiau nemažai žmonių, kurių cholesterolio koncentracija kraujyje yra padidėjusi, dar nepakankamai atsakingai žiūri į šios ligos gydymą ir neretai ignoruoja gydytojų nurodymus.

Celiulitas yra odos pakitimas, kuris pasireiškia grublėta, nelygia, apelsino žievelę primenančią odos išvaizda. Su juo susiduria dauguma moterų – vienos iš jų susitaiko su šiuo išvaizdos pokyčiu, o kitos svajoja apie lygią ir tobulą šlaunų odą. Masažuotoja Karina Mik naujienų portalo tv3.lt skaitytojams atskleidė, kas padės kovoti su celiulitu, o kas – tik akių dūmimas.

Jei jūsų makšties skleidžiamas kvapas yra būtent toks, pasikonsultuokite su gydytoju. Makštyje yra daugybė skirtingų gerųjų bakterijų ir kiekvienos moters turimas kvapas yra skirtingas ir unikalus, kaip ir patys lytiniai organai.  Kai kurių moterų kvapas natūraliai būna stipresnis – tai dažniausiai visiškai normalu ir sveika. Tačiau yra tam tikri kvapai, kurie gali būti kiek neįprasti ir įspėti apie tam tikrą susirgimą.

Manote, kad vyrai krūtinės problemų neturi? Klystate. Vis dažniau skirtingo amžiaus vyrai kreipiasi į medikus būtent dėl krūtinės pokyčių. Viena dažniausių – išbrinkusi, neįprastai padidėjusi krūtinė. Taip gali nutikti dėl padidėjusio riebalų kiekio arba išvešėjusių pieno liaukų. Tokia būklė vadinama ginekomastija.

Tyrimų duomenimis, knarkia maždaug ketvirtadalis darbingo amžiaus moterų ir pusė vyrų. Nors pats knarkimas nėra pavojingas, vis tik jis dažnai yra vienas pagrindinių obstrukcinės miego apnėjos simptomų, o tai jau yra gerokai rimčiau. Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Knarkiama dėl to, kad miego metu susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai ir pro siauresnį viršutinių kvėpavimo takų spindį praeinantis oras virpina audinius ir mes girdime knarkimo garsą.

Rytas – reikšmingiausia dienos dalis. Energija, produktyvumas, kūrybiškumas – visa tai gauname pradėję dieną sveikais, subalansuotais pusryčiais. Individualiai pritaikomi ryto ritualai daro didelę įtaką mūsų kūnui ir protui. Nenuostabu, kad kyla klausimas: kaip pakeisti įpročius ir surasti laiko sveikos gyvensenos puoselėjimui? Kviečiame susipažinti su sveikų pusryčių galia ir pasisemti įkvėpimo iš Deimantės Kazėnaitės.

Širdies smūgis – rimtas pavojus sveikatai, kurį reikia šalinti tuoj pat. Jei taip yra nutikę jums arba kam nors iš jūsų artimųjų, neabejotinai žinote, kad tai – baisi ir sekinanti patirtis. Širdies smūgis, medikų vadinamas miokardo infarktu, pasireiškia tuomet, kai užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdį – tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir net būti mirtina, rašoma mirror.co.uk.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – viena iš dažniausių mirties priežasčių, tačiau ne visi žino, kaip atpažinti apie jas siunčiamus organizmo signalus. Miokardo infarktas, insultas ir kiti širdies bei kraujotakos sistemos negalavimai – jų simptomus pastebėti laiku itin svarbu.

Šiuo neramiu metu labai svarbu sutvirtinti savo imunitetą. Visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojus gamtoje slypinčias jėgas.

Daugelis mėgstame savaitgalius pradėti lėtais ir skaniais pusryčiais, deja, darbo dienomis visaverčių pusryčių gaminimas tampa tikru iššūkiu. Nuolat girdime, kad pusryčiai – svarbiausias dienos maistas, tačiau vis tiek kartais pamirštame juos suvalgyti. Baltymais praturtinti pusryčiai turi reikšmingą įtaką gerai dienos pradžiai, todėl verta peržvelgti šiuos greitų ir subalansuotų pusryčių receptus, kurie suteiks energijos visai dienai.  Subalansuota mityba – geros savijautos šaltinis.

Peršti  gerklę, užgulusi nosis, dingęs balsas, vargina kosulys. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra „dangaus medicina“, kurią sukūrė bitės. Nors nėra tokio oficialaus pavadinimo, tačiau  šį terminą pasiūlęs fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius priminė, kad bitės – vieninteliai vabzdžiai, gaminantys žmogui daug reikalingų maisto medžiagų, taip pat natūralių vaistų.

Saulius Ritter ir Milda Valčiukaitė kiekvieną dieną pabunda su vienu tikslu – kitais metais dalyvauti Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jie nuolat treniruojasi ir tikisi, kad COVID-19 situacija jau bus išspręsta. Sportininkai išlieka pozityvūs, aktyvūs ir neseniai prisijungė prie naujos „4F“ rudens-žiemos kampanijos „MES ESAME KOMANDA“. Ši iniciatyva ragina visus dar labiau susivienyti ir tapti tikra komanda – sporte, darbe, asmeniniuose santykiuose ir kasdieniame gyvenime.

Koronavirusas niekur nedings – bet gal to nežinodami juo jau persirgote? Matėme daugybę siaubą keliančių vaizdų, kuriuose įvairiausio amžiaus žmonės prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos kovoja už savo gyvybes, bet ne visiems užsikrėtusiems COVID-19 baigiasi taip liūdnai – kai kurie žmonės nepajunta visai jokių simptomų. Tačiau gali būti, kad jūsų organizmas jums siunčia subtilius ženklus, kad viduje – kažkas ne taip.

Daugybei žmonių, kurių cholesterolio kiekis laikomas optimaliu, gali grėsti širdies ligos. Todėl siekiant efektyvesnės jų kontrolės patariama įvertinti ne tik „blogųjų“ kraujo riebalų, bet ir kraujagyslių uždegimo rodiklius. Kraujagyslių uždegimas prasideda, kai jas pažeidžia toksinais užterštas, per tirštas kraujas, infekcinių ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, uždegimą gali sukelti COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Kraujagyslių pažeidimus aktyvina ir lėtinis stresas.

Vis augant koronavirusinės infekcijos mastams, kaskart aktualesnės tampa apsaugos nuo koronaviruso priemonės. Pirmiausia – apsauginės kaukės dėvėjimas. Deja, daugelis žmonių jas dėvi netinkamai, todėl kartais kaukių dėvėjimas netenka prasmės.

Remiantis naujausiais tyrimais, galima daryti išvadą, kad asmenys, turintys normalią vitamino D koncentraciją organizme, turi mažesnę riziką susirgti ne tik įvairiomis ligomis ir infekcijomis, bet ir COVID-19 virusu. Kodėl šis vitaminas toks svarbus ir kiek mums jo reikia, atsakė vaistininkė Evelina Zykienė. Vitaminas D – gyvybiškai svarbus mikroelementas, kuris padeda palaikyti normalią kaulų ir dantų būklę, normalią raumenų funkciją, o svarbiausia – imuninės sistemos veiklą.

Kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus organų, todėl natūralu, kad bet kokios galimos su juo susijusios rizikos gyventojams kelia nerimą. Baimindamiesi neigiamo poveikio kepenims žmonės neretai net nustoja vartoti jiems gyvybiškai svarbius vaistus. Gydytojų teigimu, rūpintis savo kepenimis yra būtina, tačiau tai darant reikėtų vadovautis medikų rekomendacijomis ir neapleisti kitų lėtinių ligų, o paskirtus vaistus vartoti pagal sveikatos priežiūros specialistų nurodymus.

Reaguodama į Vyriausybės sprendimą, griežtinant COVID-19 plitimo prevencijai taikomas priemones, uždaryti sveikatingumo klubus, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) reiškia susirūpinimą, kad ši drastiška priemonė yra perteklinė ir turės neigiamų padarinių visuomenės sveikatingumui bei viso sektoriaus gyvybingumui. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad įvedus ribojimus kitiems verslo sektoriams, sveikatingumo klubai liko veikti kaip prioritetinė veikla, svarbi žmonių sveikatai.

Artėja žiema ir jau prasidėjo antroji koronaviruso banga, todėl dar niekada nebuvo taip svarbu stiprinti savo imunitetą. Po rankų plovimosi, kaukės ir fizinio atstumo palaikymo, tai – geriausia mūsų turima gynyba prieš koronavirusą. Vakcinos nuo COVID-19 dar reikės palaukti, o mokslininkai įspėja, kad be jos nėra jokios vilties sulaukti bandos imuniteto, kurio reikia tam, kad ši pandemija baigtųsi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (spalio 26–lapkričio 1 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 30,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 32,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas neretai mus verčia galvoti, kad silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas – normali organizmo būsena. Tačiau, anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojos Rūtos Bartulytės, šie simptomai dažnai byloja apie anemiją, su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas gyventojas. Specialistė papasakojo, kas yra mažakraujystė, kaip ją atpažinti ir kokie įpročiai gali padėti išvengti šios ligos.

Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia. Svarbu žinoti, kuo skiriasi COVID-19, peršalimo ir gripo simptomai, kad galėtumėte tinkamai nuspręsti, ar reikia skubėti tirtis dėl koronavirusinės infekcijos, o gal užteks karštos arbatos.

Klaipėdietė Viktorija Tarasenko (30) savo gyvenimo neįsivaizduoja be sporto ir sveikos mitybos. Tačiau dar prieš trejus metus ši jauna moteris skundėsi sąnarių skausmais ir dusuliu, todėl nusprendė kardinaliai keisti savo gyvenimą ir atsikratė 80 kilogramų. Moters aistra sveikai gyvensenai atsiskleidžia ir jos profesinėje veikloje. Viktorija dirba kineziterapeute, ergoterapeute ir masažuotoja.

Limfmazgių vėžiui skiriama vis daugiau dėmesio. Pateikiame atsakymus į klausimus apie tai, kas yra limfmazgių vėžys ir kokie yra jo simptomai. Kas yra limfmazgiai? Jūsų kūne yra šimtai limfmazgių. Daugelis jų yra pažastyse, kirkšnyse, kakle ir po žandikauliu. Liaukos yra imuniniai organai, padedantys apsaugoti organizmą nuo virusų ir bakterijų.

Užsikimšusios poros yra viena dažniausių veido odos problemų, o nesprendžiama gali tik blogėti – vystytis aknė arba paprastieji spuogai. Laidos „Būk sveikas“ komanda aiškinosi, kaip padėti savo odai, jei jus kankina spuogai. „Esminė priežastis yra hormonų disbalansas. Tai mes išprovokuojame įvairiais būdais – per netinkamą gyvenimo būdą, netinkamą mitybą. Yra labai svarbus ir išorinis veiksnys – higiena.

Tinkama rankų higiena būtina siekiant apsisaugoti nuo infekcijų. Deja, dezinfektantai pažeidžia odos barjerą, todėl pasireiškia rankų sausumas, paūmėja odos ligos.

Šiuo laikotarpiu apsauginės veido kaukės yra viena svarbiausių prevencinių priemonių norint išvengti koronaviruso. Kaukes su savimi riekia turėti visur ir visada bei nepamiršti jos dėvėti. Tačiau veido kaukės daugeliui yra nauja patirtis, todėl nenuostabu, kad kyla įvairiausių klausimų. Moterys dažnai svarsto, ar kaukė ir kosmetika yra suderinama. Apie tai ir daugiau – laidoje „Būk sveikas“. „Čia kiekvieno individualus reikalas.

Salmonelės sukelia bakterinį žarnyno uždegimą ir žmogus suserga salmonelioze. Šia liga Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama per tinkamai neapdorotą gyvulinės kilmės mėsą, paukštieną ir kiaušinius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infektologės Audronės Marcinkutės, atskirti salmoneliozę nuo kitų žarnyno ligų nėra lengva be mikrobiologinių tyrimų, o laiku ir tinkamai negydant bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti komplikacijas.

Dalyje šalies savivaldybių sugriežtinus sporto klubų veiklos sąlygas ir ribojant lankytojų skaičių, „Impuls“ ir „Lemon“ siūlo alternatyvą. Sportuoti lankytojai kviečiami ir nuotoliniu būdu, į interneto sporto klubą ONLINE. Dalis treniruočių jau transliuojamos kasdien sporto klubų „Facebook“ paskyrose, prie jų nemokamai gali prisijungti visi norintieji.

Pakaitinė hormonų terapija menopauzės laikotarpiu simptomams malšinti yra mažiau rizikingas dalykas nei manyta anksčiau, parodė kol kas didžiausias tyrimas šiuo klausimu. Pakaitinė hormonų terapija (PHT) iš pradžių 2002 metais buvo siejama su krūties vėžiu – nuo to laiko šio gydymo saugumu buvo abejojama, o tai kėlė nerimą ir susirūpinimą milijonams moterų.

Koronaviruso atvejams šalyje mušant rekordus, gyventojai ypatingai susirūpinę savo sveikata. Ligų prevencijai skiriamas itin didelis dėmesys, o susirgus siekiama kuo greičiau atsistoti ant kojų, mat nusilpusiems žmonių organizmams COVID-19 infekcija dar pavojingesnė. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų įsitikinę, jog angliavandenių turintys produktai geriausiai padeda atsistatyti sergant.

Sparčiai artėjant šaltajam metų periodui ir su juo atkeliaujant sezoninėms peršalimo ligoms, medikai vis dažniau sulaukia susirūpinusių tėvų klausimų, kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Šeimos gydytojų teigimu, stipri vaiko sveikata prasideda ne kur kitur, bet namuose. „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, kalbėdama apie vaikų imuniteto stiprinimą, pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į tai, kas kiekvieną dieną yra vaiko lėkštėje.

Dažnai galima išgirsti, kad lietuviams ypač trūksta vitamino D. Vis dėlto, kai norima atsargas papildyti, vis tiek ne visada aišku, kaip tai daryti ir kodėl. „Eurovaistinės internete“ klientus konsultuojanti vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pranešime spaudai atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus apie vitaminą D. Kuo svarbus vitaminas D? Vitaminas D atlieka daugiau nei 200 fiziologinių funkcijų, jis taip pat turi hormoninį poveikį organizmui.

Skausmas savaime nėra liga, tačiau toks simptomas pacientų gyvenimo kokybę ženkliai pablogina. Kiekvieną dieną jaučiamas skausmas gali būti ne tik ligos požymis, tačiau pasilikti net ir išgijus. Taigi, ką daryti, jeigu jaučiamas skausmas neleidžia ramiai gyventi? Apie skausmą ir jo gydymą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Skausmo medicinos centro vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Alfredas Vaitkus.