Emocinė ir fizinė moterų sveikata

Kaip jaučiatės, jei tyčiojasi iš jūsų, o jei iš jūsų vaikų? Ką daryti, jeigu nuo patyčių atsiriboti neišeina, nes su jomis susiduriama leidžiant laiką antruose namuose – virtualiame pasaulyje? Žurnalistė, reklamos specialistė ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė ragina stabdyti laido riterius ir nebūti abejingais kitų jausmams.

Neribotos atostogos visame pasaulyje išpopuliarėjo jau nuo 2000-ųjų pradžios, bet Lietuvoje tokias atostogas savo darbuotojams siūlo vos kelios įmonės. Vienos iš jų patirtis rodo, kad darbuotojai vertina galimybę atostogauti tiek, kiek norisi, tačiau kartu jiems kyla daug klausimų kaip šiuo privalumu pasinaudoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Likti arba skirtis? Arba kur dingsta meilė? Savo įžvalgomis pasidalino astropsichologė Viktorija Leontjeva, kuri padeda atrasti save bei suprasti kitus. Antra tema pagal populiarumą  po savirealizacijos yra santykiai.  Suderinami, nesuderinami... Gerai jei pavyksta rasti žmogų panašų į save.  Tačiau be dėsnio toks tokį traukia, veikia ir priešingybės principas. Tuomet astropsichologinė konsultacija gali labai padėti.

Laidos vedėja sako, kad žodis pasveikti – tarsi magiškas. Jei tik galėtume išgerti kažkokią kapsulę ir nebejausti nei emociškai žlugdančių situacijų, nei prisiminti, kas buvo, nejausti kaltės, baimės, kad tai vėl pasikartos. Moteris laidoje papasakojo ką reiškia iš tiesų pasveikti nuo toksiškų santykių. Tačiau ar toks kelias sunkus? Ar tai įmanoma? – dažni klausimai.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Rusijos karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių emocinę sveikatą. Daugelis pripažįsta jaučiantys nuolatinį stresą, įtampą, nerimą. Naujausias tyrimas parodė, kad didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas, mažiau – pensininkai. Pirmadienį „Visipsichologai.lt“ atstovai pristatė „Spinter“ atlikto naujausio reprezentatyvaus gyventojų emocinės sveikatos tyrimo rezultatus. Įvertintas jaučiamos įtampos, nerimo, streso pokytis įvairiose visuomenės grupėse kovo ir spalio mėnesiais.

Tamsiuoju metų sezonu neretai žmonės susiduria su vitamino D stygiumi. Dažnai apie jo trūkumą organizme išduoda pasirodęs nuovargis, depresija ar nemiga. Sužinokite, kokie dar netikėti simptomai gali pranešti, kad jūsų organizmui trūksta šio svarbaus vitamino. Teigiama, kad vitaminas D yra vienas svarbiausių norint užtikrinti sveiką imuninės sistemos veiklą. Šis vitaminas taip pat yra svarbus įvairiausiems procesams, vykstantiems organizme.

Vaizdo stebėjimo kamerų ir apsaugininkų apsuptame bunkeryje, paslėptame už 24 centimetrų storio gelžbetoninės sienos, tvyro „žolės“ kvapas. Šis bunkeris yra įkurtas vienoje pramoninėje aikštelėje Leunoje, Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje. Aplink nėra jokių ženklų, leidžiančių suprasti, kas slypi viduje. Visi, kurie nori įeiti, turi dėvėti apsauginį kostiumą, užsidėti kelias plaukų ir kojų apsaugas, ir netgi nusidezinfekuoti užsimautas gumines pirštines.

Lapkričio 24-ąją fotografė Jurga Anusauskienė (52) ir jos mylimasis Nerijus Vernickas (46) minėjo ypatingą progą – vienerių metų draugystės sukaktį. Programėlėje „Tinder“ susipažinusi pora džiaugiasi atradę vienas kitą ir neabejoja savo jausmų tikrumu.  Džiugia pirmųjų metų akimirka su savo sekėjais Jurga pasidalijo „Instagram“ paskyroje. „Šiandien – lygiai metai, kai mes švelniai, bet tvirtai laikome apkabinę savo meilę.

Karas vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir mūsų galvose. Kartais nerimaujame, kad jau pripratome prie skaudžių naujienų ir Ukrainos, ir peikiame save, jog visa tai tapo tik emociniu triukšmu.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ psichologas Edvardas Šidlauskas ir Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys atsakė, kaip tvarkytis su karo keliama įtampa ir nerimu. Pone Šidlauskai, šiuo metu dirgiklių, kurie gali sukelti nerimą, yra tikrai nemažai.

Po dviejų metų karantino ribojimų,  kuomet per šventes negalėjome apkabinti artimųjų ar sutikti šventiškai nusiteikusių žmonių per eglutės įžiebimą, artėjančios Kalėdos yra tarsi atokvėpis. Žinomas gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis pastebi, kad kartais skeptiškai žvelgiame į miestų bendruomenių šventes dėl psichologinių vaikystės traumų: saugiau jaučiamės užsidarę nuo kitų, nors visada galime pabandyti tapti šventės dalimi.

Pripažinkime, šiandien siūlomų odos priežiūros priemonių pasiūlos gausa dažnai susuka ne vienos moters galvą. Dalis jų yra nuolatinėse „stebuklingojo“ kremo ar serumo paieškose, kitos tiki, kad priemonių gausa ant veido suteiks trokštamą rezultatą.  Odos priežiūros ekspertai sako – norint tinkamai sudėlioti veido priežiūros rutiną, priemones reikia rinktis apgalvotai ir atsakingai.

Dažna moteris pripažįsta, kad laukiantis kūdikio būsimą mamą aplinkiniai lepino dėmesiu ir atidumu. Štai susilaukus vaikelio, didžiausias visų dėmesys krypsta į mažylį, o mamai tenkantis dėmesys ženkliai sumažėja. Mamos gi greitai paskęsta vaikelio priežiūros, namų rutinos ir kituose rūpesčiuose. Nuovargis, skuba ir nemiga neišvengiamai paveikia jaunos mamos tiek emocinę, tiek fizinę savijautą.

Pervargimas, stresas ir emocinis perdegimas yra vieni pagrindinių sveikatos priešų, kurie gali įtakoti įvairias ligas. Kaip įtemptoje kasdienybėje nepamesti savęs ir išlaikyti vidinę ramybę? Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie fizinį ir psichologinį išsekimą, kaip jis prisideda prie imuniteto silpninimo ir ką reikėtų daryti, norint nesusirgti ir sustiprinti savo organizmą.

Viena ryškiausių Lietuvos aktorių Inga Norkutė šį rudenį vadina ypatingu – nauji teatro projektai, darbas televizijoje, pirmieji mėginimai režisuoti vaizdo klipą ir įtemptoje rutinoje gebėjimas atrasti kokybiško laiko sau bei svajonėms, rašoma pranešime spaudai. Stebinanti tradicija „Džiaugiuosi pirmaisiais rezultatais ir tikiuosi, kad tai, koks bus kūrinys, patiks daugeliui“, – apie neseniai susuktą reklaminį vaizdo klipą kalba pašnekovė.

Į energijos stoką, nuovargį ir dirglumą žmonės dažnai numoja ranka, mano, kad tai persidirbimo ar pasikeitusių orų pasekmė. Tačiau už to gali slypėti daug rimtesnė priežastis – mažakraujystė, kurią dažniausiai lemia gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumas. Mažakraujystė, dar vadinama anemija, dažniau užklumpa moteris, tačiau neaplenkia ir vyrų. Ši liga nesirenka ir amžiaus, tačiau laiku diagnozuota ir gydoma gali nekenkti gyvenimo kokybei.

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis.

Komunikacijos specialistas, nuomonės formuotojas Saugirdas Vaitulionis pramogų versle sukasi ne vienerius metus. Žinomas vyras ne tik organizuoja renginius, bet ir yra vieno žurnalo vyrams redaktorius. Didelis darbų krūvis ir įtampa Saugirdo gyvenimą lydi nuolatos, tačiau vyras žino kaip nepersitempti ir nepervargti tiek fiziškai, tiek emociškai. Net 60 procentų gyvenimo, maždaug apie 90 000 valandų, praleidžiame dirbdami arba mokydamiesi, o tai reiškia, kad nuolat patiriame nerimą ir įtampą.

Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė. Tai vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.) – tai nasturtinių šeimos vienmetis augalas su pliku, apvaliu, labai šakotu, žalsvu, mėsingu, lanksčiu, iki 3 m ilgio antžeminiu šliaužiančiu stiebu.

Lietuvos gydytojai sako, kad pastaruoju metu išgyvename tikrą psichologinių problemų epidemiją, kuri daro įtaką ne tik žmonių emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Kaip žmonėms susidoroti su tokiu iššūkiu, kokių veiksmų imtis pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius ir Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Virmantas Rinkevičius.

Baleto primarijus Nerijus Juška ne vienerius metus praleido ant scenos intensyviai šokdamas bei sportuodamas. Norėdamas nenualinti kūno bei išlaikyti raumenų sveikatą, vyras turėjo atidžiai savimi rūpintis. Kokie būdai garsiam baleto primarijui padėjo nepalaužti savo sveikatos? Savo asmenine patirtimi pasidalins ne tik Nerijus, bet ir jo žmona Agnė.