Tai vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką.
Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.) – tai nasturtinių šeimos vienmetis augalas su pliku, apvaliu, labai šakotu, žalsvu, mėsingu, lanksčiu, iki 3 m ilgio antžeminiu šliaužiančiu stiebu.
Šie augalai auginami lengvo priemolio arba priesmėlio dirvožemyje, saulėtoje vietoje. Dauginami sėklomis. Sėjama pavasarį (gegužę) eilėmis į duobutes 2–3 cm gylyje po 3–4 sėklas, atstumas tarp šių duobučių 20–25 cm, 50 cm tarpueiliais, daigai išauga per 12–15 dienų. Plantacijoje augalai laistomi, purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės.
Vaistinės augalinės žaliavos ruošimas
Vaistinė žaliava – tai nasturčių žolė (Tropaeoli herba), taip pat nasturčių sėklos (Tropaeoli semen).
Augalo antžeminė dalis – nasturčių žolė, pjaunama žydėjimo metu, birželį–liepą; nesubrendusios nasturčių sėklos renkamos rugpjūtį–rugsėjį.
Žaliavos ruošimas ir laikymas: nupjauta nasturčių žolė dažnai naudojama šviežia. O džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba džiovykloje 45−50 °C temperatūroje.
Pakuojama į popierinius ar medvilninius maišus, kurie laikomi sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 1–2 metus.
Nasturčių sėklos džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba lauke. Pakuojamos į popierinius maišus, kurie laikomi vėsioje (8–15 °C temperatūroje), sausoje, tamsioje, vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.
Biologiškai veikliosios medžiagos
Nasturčių žolėje kaupiasi eterinis aliejus, askorbo rūgštis, flavonoidai (kemferolis, izokvercetinas), antocianinai, glikozidas tropeolinas, raugai, askorbo rūgštis (iki 500,0 mg %), karotenoidai, mineralinės medžiagos (kalis, fosforas, kalcis, magnis, cinkas, varis, geležis, siera, manganas, jodas) ir amino rūgštys; žieduose – askorbo rūgštis, liuteinas; vaisiuose – eruko rūgštis.
Farmakologinis poveikis
Didžioji nasturtė seniausiai pradėta naudoti Andų kalnyno tautų tradicinėje medicinoje išoriškai – žaizdų gydymui, o XVII a. – Europoje.
Nasturčių žolės ekstraktai ir eterinis aliejus pasižymi atsikosėjimą skatinančiu, antimikrobiniu, priešuždegiminiu, priešgrybeliniu ir kardioprotekciniu poveikiais.
Šio augalo antžeminės dalies cheminių savybių tyrimų pagrindu atliekamas šlapimtakių infekcijų ir kvėpavimo takų katarų pagalbinis gydymas.
Nasturčių sėklų aliejus naudojamas odos ligų gydymui, o šviežių nasturčių lapų sultys stiprina plaukų šaknis.
Įvairių šalių tradicinėje medicinoje nasturčių žolės nuoviru gydoma mažakraujystė, odos ligos, gerklės uždegimai, paradontozė.
Homeopatiniai nasturčių preparatai naudojami lėtinio sinusito, bronchito bei šlapimo takų infekcijų gydymui.
Kontraindikacijos: nasturčių preparatų nerekomenduojama vartoti sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis, nėštumo metu, dažnai vemiant.
Nepageidaujamas poveikis: ilgai vartojant nasturčių preparatus ir viršijus terapines jų dozes pasireiškia odos išbėrimai sąnarių sulenkimo vietose ir pilvo srityje.
