Mažakraujystė, dar vadinama anemija, dažniau užklumpa moteris, tačiau neaplenkia ir vyrų. Ši liga nesirenka ir amžiaus, tačiau laiku diagnozuota ir gydoma gali nekenkti gyvenimo kokybei.
„Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Jekaterina Fedorčeva naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kas sukelia mažakraujystę, kokie požymiai gali ją išduoti bei ką verta įtraukti į savo kasdienybę, kad rizika susirgti būtų kuo mažesnė.
Didžiausią įtaką turi geležies trūkumas
Šeimos gydytoja pasakoja, kad mažakraujystė yra organizmo būklė, kai sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių, kurios po organizmą išnešioja deguonį, ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje. Dažniausia šios ligos priežastis – geležies, vitamino B12 ar folinės rūgšties stoka.
„Anemija dažnai išsivysto ir dėl kraujavimą sukeliančių ligų, pavyzdžiui, opų, hemorojaus; nuolatinio kontakto su kenksmingomis medžiagomis, piktnaudžiaujant alkoholiu; taip pat gali atsirasti sergant lėtinėmis uždegiminėmis, navikinėmis ligomis. Vis dėlto, dažniausiai anemijos atvejai nustatomi dėl geležies stokos“, – teigė pašnekovė.
Ji teigia, kad fiziologinis geležies poreikis neretai padidėja moterims nėštumo ir žindymo metu, su tuo dažniau gali susidurti žmonės, kurie yra pastovūs kraujo donorai, taip pat vaikai – augančiam organizmui greitai gali pritrūkti „statybinės medžiagos“ naujoms kraujo ląstelėms.
„Dar viena priežastis – labai intensyvios, ypatingai – ištvermės, treniruotės, kurių metu atsiranda didžiulis deguonies poreikis“, – priduria gydytoja.
Esant raudonųjų kraujo kūnelių trūkumui, audiniai ima badauti, todėl pasireiškia ir įvairūs negalavimai.
„Ligoniai būna išblyškę, greitai pavargsta, tampa dirglesni, atsiranda dusulys, padažnėja pulsas, svaigsta galva, šąla galūnės, vargina odos sausumas, slenka plaukai, pakinta nagai, atsiranda apetito stoka ar noras valgyti neįprastus dalykus“, – vardijo J. Fedorčeva.
Būtina atlikti tyrimus
Be to, gydytojos teigimu, vaikai, kenčiantys geležies trūkumą, lėčiau auga ir nuo bendraamžių atsilieka protiniais sugebėjimais: „Yra duomenų, kad ankstyvoje vaikystėje sirgusių anemija intelekto koeficientas yra maždaug 10-15 taškų žemesnis, lyginant su nesirgusiais vaikais.“
Mažakraujystės ir jos priežasties nustatymui būtina atlikti išsamius tyrimus. Tik radus ligos priežastį, gali būti skiriamas tinkamas gydymas.
Vis dėlto, universalaus būdo, kaip apsiginti nuo šios ligos, nėra. Svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų, rūpintis savo sveikata, nes sveikame kūne – sveika siela.
„Paslaptingo recepto, kaip išvengti mažakraujystės, nėra, bet jeigu laikysimės visiems žinomų sveikos gyvensenos taisyklių, bent kartą per metus atliksime kraujo tyrimus profilaktiškai, dalyvausime profilaktinėse programose, kurios yra galimos sulaukus tam tikro amžiaus ir pacientams siūlomos jų šeimos gydytojų – slapto kraujavimo testai, gimdos kaklelio piktybinių navikų patikrinimo, prostatos vėžio ir kitose – turėtume labai sumažinti galimą riziką“, – teigė šeimos gydytoja.
Nepamirškite pasirūpinti emocine sveikata, palaikykite sveiką darbo ir poilsio režimą, kontroliuokite streso lygį, užsiimkite fizine veikla. Taip pat, sergantiems lėtinėmis ligomis, svarbus tinkamas jų valdymas.
Daug įtakos turi ir mityba, kuri turi būti sveika ir subalansuota. J. Fedorčeva pabrėžia, kad atsisakant tam tikrų maisto produktų, svarbu jiems rasti pilnavertį pakaitalą ar papildą.
Patarė, kuo praturtinti mitybą
Tinkamai parinkti maisto produktai padės praturtinti organizmą būtinomis medžiagomis ir sumažins riziką susirgti mažakraujyste.
„Reikia nepamiršti, kad geležies yra liesoje mėsoje, grūduose, lapinėse daržovėse, kruopose, špinatuose. Subalansuotas mėsos ir daržovių vartojimas padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.
Folinės rūgšties yra įvairiose lapinėse daržovėse, špinatuose, vaisiuose, kepenyse. Vitamino B12 daugiausia yra kepenyse, kiaušinio trynyje, vaisiuose ir daržovėse. Esant B12 vitamino stokos anemijai, dažniausiai šis preparatas yra leidžiamas, nes būna sutrikęs jo natūralus pasisavinimas“, – aiškino gydytoja.
Ji pastebi, kad pienas blogina geležies pasisavinimą, tačiau, vis dėlto, rekomenduojama vartoti rūgščius pieno produktus – kefyrą, jogurtą. Lygiai taip pat geležies pasisavinimą veikia ir kava bei arbata.
„Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl verta derinti daržoves, uogas, vaisius su mėsa ar užgerti pagrindinį patiekalą obuolių, geriausia – natūraliomis, citrusinių vaisių ar kitomis sultimis“, – pataria „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja J. Fedorčeva.