Jau dabar pusę lūpų kalbama apie tai, kad daugiau žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat ir vėžinių susirgimų.
Pensininkė Irena nuogąstauja, kad prasidėjus karantinui paaštrėjo širdies skausmai, atsirado dusulys, spaudimas šoka kone iki 200. Moteris piktinasi, kad patekti pas širdies gydytojus, kardiologus beveik neįmanoma, tad belieka gydytis namuose arba, blogiausiu atveju, kviestis greitąją.
„Vien dėl to, kad nepatenku pas gydytojus, gerus specialistus, kad skirtų gydymą, tikrai pati gydausi. Einu lašiukus išgeriu, naktį būna blogai su širdimi, tai nulekiu, prilašinu, kiek tik galiu“, – sako vilnietė Irena.
Pasak medikų kardiologų, savigyda Lietuvoje visad buvo itin populiarus užsiėmimas, dar labiau išpopuliarėjo per karantiną. O netinkamos savigydos pasekmės gali būti itin skaudžios.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tris mėnesius iš eilės daugėja mirčių. Štai spalio mėnesį iš viso užfiksuotos 3565 mirtys – o tai yra net 16 procentų daugiau mirčių nei pernai spalį. Atitinkamai ir rugsėjo mėnesį mirtingumas išaugo beveik 13 procentų. Mirčių daugiau ir rugpjūtį. Pasak gydytojų kardiologų, kai kurie pacientai pas medikus patenka per vėlai, kiti nusigydo namuose. O tai gali lemti ir mirčių statistiką.
„Dažnai mes jau gydome ne pačią ligą, o jos komplikacijas. Ką mes matome, žmonės bijo susirgti covid infekcija, dažniausiai nevažiuoja, stengiasi atidėti tą važiavimą į ligoninę. Kai paskiriame planinę procedūrą, sako, kad aš nenoriu, nes bijau susirgti covid infekcija“, – pasakoja Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis.
Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė tikina, kad jau dabar į Nacionalinį vėžio institutą patenka daugiau kritinės būklės pacientų su užleistomis vėžio formomis, kai kurių jų sveikatos būklė tik palaikoma. O mirtingumas šalyje gali didėti ne tik dėl širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir dėl ilgai negydyto vėžio.
„Jeigu kalbėti apie kitas ligas, kurių mirštamumas yra didelis ir galbūt jisai didės ateityje, gal mes tai jau jaučiame ir šiandien. Tai tikrai yra širdies, kraujagyslių ligos ir vėžys. Šios ligos turi būti gydomos nedelsiant, nustatomos anksti. O paslaugų prieinamumui suprastėjus, nevykstant prevencinėms programoms, be abejo, šita rizika yra reali“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė.
Kardiologų draugija atlikusi tyrimą kovo-rugpjūčio mėnesiais pastebėjo, kad tuo laikotarpiu mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų šalyje didėjo palyginus su tuo pačiu metu pernai. O kaip tik kovo mėnesį šalyje įvestas karantinas, sustabdytos planinės paslaugos ir prevencinės programos. Per šį laikotarpį padaugėjo žmonių, sergančių išemine širdies liga, taip pat insultu.
„Jeigu mes lyginsime su 2019 metais, tai tas mirčių padidėjimas sukasi apie 3 procentus, kas liečia išeminę širdies ligą, miokardo infarktą ir insultą. Jeigu kalbame apie išeminės širdies ligos diagnozę mes kalbame apie 200 mirčių, jeigu apie miokardo infarktą – 16 mirčių, jei apie insultą – tai 120 mirčių daugiau“, – kalbėjo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė Jelena Čelutkienė.
Tiesa, pasak kardiologų draugijos, palyginus šių metų kovo-rugpjūčio laikotarpį su paskutiniu trejų metų atitinkamu laikotarpiu, mirčių vidurkis nuo kraujotakos sistemos ligų beveik nepakito.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad pamečiui lyginamas mirčių skaičius neatskleidžia realios situacijos, todėl reikia laukti visų metų mirtingumo rodiklio.
„Mėnesiniai pokyčiai gali būti tikrai labai dideli vertinant kelių ar net keliolikos metų perspektyvoje, jie svyravo net ir nesant covido. Tačiau bendrą metų mirtingumą ir jo pokyčius bus būtina įvertinti. Mes duomenis turėsime tik po Naujųjų metų, kai jie bus sutvarkyti ir apdoroti. Priežastis – mirtingumo pokyčius šiandien įvertinti ankstoka“, – sako A. Veryga.
Apie tai, kad į ligonines patenka kritinės būklės pacientai kalba ir Nacionalinio vėžio instituto vadovė. Pavyzdžiui, sunkios formos skrandžio ir storosios žarnos vėžio atvejų padaugėjo dešimtadaliu.
„Yra ir kitos sunkios ligos, susijusios su viršutiniais kvėpavimo takais, apatiniais kvėpavimo takais. Plaučių vėžio mes matome sunkesnių atvejų gausėjimą, galvos, kaklo. Taipogi, melanomos, išskirti kažkurios srities negaliu“, – pasakoja S. Jarmalaitė.
Lietuvoje pagrindines mirties priežastis skelbia Higienos institutas. Kol kas institutas pateikia tik rugpjūčio mėnesio duomenis. Būtent šį mėnesį užfiksuota 3368 mirtys – o tai yra kone pusę tūkstančio daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį. Daugiausia žmonių mirė nuo piktybinių navikų ir kraujotakos sistemos ligų.
