mirštamumas

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

Lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, šių metų lapkritį gimė 142 vaikais daugiau, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šiemet lapkritį gimė 2017 vaikų. Per šį laikotarpį mirė 4572 žmonės, kai pernai per tą patį mėnesį registruota 4317 mirčių. Lapkritį iš šalies išvyko 3240 žmonių, iš kurių 1852 – Lietuvos piliečiai. Atvyko – 3614 žmonių, iš kurių 1463 buvo lietuviai. Emigrantų šiemet lapkritį fiksuota bemaž per pusę daugiau nei pernai tą patį mėnesį.

Gimstamumas per metus sumažėjo dešimtadaliu, ketvirtadaliu išaugo mirčių skaičius, rodo pirmadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Atsižvelgiant į šio rugsėjo mėnesio demografinius rodiklius, iš viso šalyje gimė 2117 naujagimių, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo 2330 gimusiųjų.

Džiugios naujienos – per vakar parą Lietuvoje nuo koronaviruso nemirė nei vienas žmogus – tokios statistikos nebuvo jau daugiau kaip 8 mėnesius. Tačiau vakcinacijos tempams lėtėjant, perspėjimas iš Prezidentūros – rudenį galime tikėtis naujo karantino.  Žinios, kad koronavirusas nepareikalavo nė vieno žmogaus gyvybės, nebuvo jau aštuonis mėnesius – nuo spalio vidurio.

Skaudi nelaimė Kaune – koronaviruso sukelti padariniai pražudė dar negimusį kūdikį. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja. Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.

Jungtinės Valstijos trečiadienį užfiksavo dvigubą niūrų rekordą, per pastarąją parą šalyje nustačius daugiau kaip 250 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos atvejų ir patvirtinus per 3,7 tūkst. anksčiau užsikrėtusių pacientų mirčių, rodo Johnso Hopkinso universiteto paskelbta statistika. Šalyje jau ilgiau kaip mėnesį stebimas staigus sergamumo COVID-19 didėjimas. Šiuo metu JAV hospitalizuota apie 113 tūkst.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 19 883 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 637 anksčiau užsikrėtę pacientai – daugiausiai per vieną dieną nuo pandemijos pradžios, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnis COVID-19 pacientų paros mirštamumo rekordas buvo užfiksuotas trečiadienį, kai mirė 603 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Tuo metu didžiausias COVID-19 atvejų paros prieaugis buvo lapkričio 7-ąją, kai infekcija buvo patvirtinta 27 575 žmonėms.

Lietuvoje šį rudenį daugėja žmonių mirčių – vien per spalį užfiksuota 500 mirusių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, daugiau žmonių numirė ir rugsėjį, ir rugpjūtį. Kai kurie gydytojai mano, kad mirčių daugiau, nes išsigandę koronaviruso pacientai užsiima savigyda namuose, o kai kurie tiesiog neprisibeldžia ir iki medikų kabinetų, nesulaukia deramos medicininės pagalbos.

Prieš gerą savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidos „Karštai su tv3.lt“ metu nesutiko su teiginiu, kad nuo kitų ligų miršta daug daugiau žmonių nei nuo COVID-19. Pasidomėjus išankstiniais šių metų pandemijos mėnesių mirties priežasčių duomenimis, aiškėja, kad nuo koronaviruso mirusiųjų skaičiai visgi kol kas yra gerokai menkesni nei kitų ligų atvejais.

Kuo toliau, tuo aiškiau, kad lyginant su pandemijos pradžiai, grėsmė žmonėms mirti nuo Covid-19 mažėja, bent jau Europoje. Tačiau kokios to priežastys nėra aišku. Vienas gydytojas JK sakė, kad koronavirusas „darosi nebe toks piktas”, o užkrečiamųjų ligų konsultantas iš Singapūro nacionalinio universiteto teigė, kad mutavusios koronaviruso versijos, D614G, sukeliama liga yra mažiau mirtina.

Kasmet pirmąjį gegužės pirmadienį visa Europa mini euromelanomos dieną. Pasaulyje nuo odos vėžio kas keturios minutės miršta žmogus, todėl neatsitiktinai Lietuvoje jau trylika metų organizuojama kampanija, skirta kovai su šia liga. Melanoma atsiranda dėl nevaldomo ląstelių, vadinamų melanocitais, augimo ir dauginimosi. Šia liga susirgti gali bet kas, tačiau rizika padidėja, jeigu šeimoje jau yra buvę melanomos atvejų.

Kardiologė Milda Kovaitė perspėja, kad  dėl koronaviruso COVID-2019 paskelbtas karantinas – tarsi „užslėpta tiksinti bomba“,  kuris gali padidinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.  „Įkalinti namuose gyventojai mažai juda, daug valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei  karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, galime susidurti su sergančiųjų širdies ir kraujagyslių  ligomis skaičiaus augimu“, – sako M. Kovaitė.

Neretai manoma, kad vyresnio amžiaus, labiau ligoti žmonės jautriau reaguoja į orų pokyčius, todėl ir dažniau miršta pereinamaisiais metų laikotarpiais – rudenį, pavasarį. Gydytojų teigimu, iš dalies tokiuose teiginiuose yra tiesos. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vertinant pastarųjų 5 metus, mirtingiausias mėnuo buvo kovas. 2014 m. šį mėnesį mirė 3638, 2015 m. – 3969, 2018 m. – 3818 asmenų.

Sepsiu kasmet suserga apie 30 mln. žmonių, iš kurių 9 mln. miršta. Prarastų gyvybių skaičius galėtų būti gerokai mažesnis: pradėjus gydyti per pirmąją valandą nuo patekimo į ligoninę, pacientas turi didesnę nei 80 proc. tikimybę išgyventi. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai jau penktus metus iš eilės šviečiamosiomis akcijomis stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į šios komplikacijos grėsmę ir būdus jai suvaldyti.

Vėžys iki šiol išlieka viena sunkiausių ir mirtiniausių ligų pasaulyje. Skaičiuojama, kad kiekvienais metais pasaulyje nuo jo miršta 8,8 mln. žmonių. Maža to, kasmet fiksuojama ir kiek daugiau nei 14 mln. naujų susirgimų. Medicinos specialistai pabrėžia, kad pats efektyviausias būdas kovoti su šia sunkia liga – tai profilaktika. Tam tikroms rizikos grupėms priklausančius žmones jie ragina tikrintis periodiškai. Tokios strategijos efektyvumą įrodo ir lietuvių pavyzdžiai.

Per pastaruosius penkiolika metų vaikų Lietuvoje sumažėjo net dviem šimtais tūkstančių.  Ir nors mažųjų piliečių mažėja, dėmesio jų sveikatai ir gyvybei apsaugoti nė kiek nedaugėja. Ypač dėl to kaltinimo strėlės sminga į poliklinikų daržą. Nes dažniausiai, kaip teigiama, tėvai linkę pasitikėti ne jomis, o sunegalavusias atžalas skuba vežti iš karto į ligonines. Tad vaikų vien Santariškių klinikose srautas išaugo net keturis kartus.

2009 metais Švedijoje įgyvendinus didžiulę skiepijimo nuo kiaulių gripo kampaniją, buvo išgelbėtos šešios gyvybės, teigia Švedijos specialistai. Šalyje buvo panaudota 5,4 mln. vakcinų, o tai reiškia, kad buvo paskiepyta apie 60 proc. gyventojų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), pasibaigus gripo pandemijai, suskaičiavo, kad Švedijoje 100 tūkstančių žmonių teko 0,31 mirties atvejo. Toks pat rodiklis buvo ir Vokietijoje, kur buvo paskiepyta tik 8 proc. gyventojų.

Spalio 31-ąją  ar keliomis dienomis anksčiau arba vėliau Žemės gyventojų skaičius pasieks 7 milijardus, teigia Jungtinių Tautų demografijos ekspertai. Nors, pasak jų, praėjusį amžių gimstamumas pasaulyje sparčiai didėjo, o šiame šimtmetyje jis turėtų sulėtėti, vis dėlto demografinio sprogimo pagreičio nepavyks sustabdyti: prognozuojama, kad iki 2050 m. Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių. „LiveScience.

Vokietijoje nuo pavojingos atmainos bakterijos Escherichia coli (EHEC) sukelto žarnyno infekcijų protrūkio mirė 48 žmonės. Dar po vieną — JAV, Švedijoje ir Prancūzijoje. 16-oje pasaulio šalių susirgo maždaug 4000 žmonių, iš jų apie 900 — sunkiai. Šiaulių apskrities valstybinės maisto veterinarijos tarnybos specialistai sako, jog mums apsisaugoti gali padėti elementarūs higienos įpročiai. Šaltinis iki šiol neaiškus — Taip ir nepavyko nustatyti E.coli infekcijos šaltinio.