Apie tai jį plačiau kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Reaguodamas į Vladimiro Putino kalbą apie tai, kad Ukraina yra netikra valstybė ir ją sugalvojo Vladimiras Leninas, jūs sakėte, jog po šitos kalbos jau kyla reali grėsmė ir Lietuvai, Baltijos šalims. Kaip jūs paaiškintumėte šią įžvalgą?
Putinas galvoja Sovietų Sąjungos komunistų partijos istorijos kontekste ir taip bando susieti komunistų partijos istorijos mąstymą su kažkokiais tai dar imperiniais atsiminimais ar lūkesčiais, kurie neturi pagrindo nei rusiškoje savimonėje, nei kokioje nors kitoje savimonėje. Visa ta imperija seniai žlugo, mirė ir jos sekėjai.
Mes matome tokį bandymą, kada buvęs KGB agentas, mąstantis komunistų partijos istorijos frazėmis ir svajojantis apie Rusijos imperiją, formuoja tarptautinę ir regioninę politiką. Žvelgiant šituo žvilgsniu, jeigu mes pasižiūrėsime į komunistų partijos istoriją, jokių Baltijos valstybių nepriklausomų, kurios būtų savipakankamos, lygiai taip pat nėra, kaip nėra ir Ukrainos valstybės.
Ir jei galima kalbėti komunistų partijos istorijos kontekste, kad Leninas sukūrė Ukrainą, kas yra visiška nesąmonė, tai lygiai taip pat galima kalbėti ir Stalino, ir kitų požiūriu apie tai, kaip Baltijos šalys atsirado po I pasaulinio karo, kad tai buvo kažkoks tai buržuazinis Vakarų šalių eksperimentas, kad valstiečiai lietuviai, ką ir rašo Rusijos dabartiniai istorikai, neturėjo valstybingumo patirties, ir lygiai tą pačią pasakėlę papasakoti ir apie Baltijos šalis. Apie tai, kad kokios nelaimingos čia tautos, nesusipratusios, kolonizuotos, kurias neva reikia išlaisvinti. Nematau didelio skirtumo, kuris būtų pradedant pasakojimą apie Lietuvą.
„Putinas istorikas“ atsirado tik prieš porą metų, 2019-ųjų pabaigoje, iškart po to, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją prieš XX amžiaus istorijos iškraipymus. Nuo tada Putinas pradėjo vykdyti savo kampaniją. Kaip jūs manote, ar Europos Sąjungos lygiu turėtų būti kažkoks tai atsakas į tokius istorinius iškraipymus?
Vis dėlto šitie istoriniai žaidimai yra pavojingi, jūs teisus. Putinui ta senoji istorija yra veikiau svajonė, ką jis ten norėtų atrasti.
Kita vertus, čia taip pat svarbu, kad Rusija nemano, kad ji yra kalta okupavusi ar kolonizavusi kuriuos nors kraštus carinės imperijos laikais. Jie mano, kad visados yra teisūs, ir įsivaizduoja, kad tikroji teisybė yra 1913 metų Rusijos imperijos ribos arba įsivaizduojamos įtakos 1945 metų, kada Stalinas išplečia visas savo įtakas. Jie įsivaizduoja, kad tai ir yra tikroji įtakos zona, už kurią neva buvo sumokėta krauju, už kurią kautasi ir kuri atspindi, jo manymu, istorinę tikrovę.
Tai susišnekėti čia su juo niekaip neįmanoma, bet piliečiams būtina paaiškinti, kokias nesąmones jis čia kalba todėl, kad aš skaičiau, kokie Rusijoje yra atsiliepimai į Putino kalbą. Rimti istorikai kaip ir aš sako, kad tai yra kliedesių kliedesiai leninizmo laikotarpio, bet kalba buvo pasakyta labai emocingai, drąsiai, akiplėšiškai ir, kadangi jis bandė paveikti tuos žmones, kurie jau prieš tai buvo paveikti komunistų partijos istorijos, tai neabejotinai buvo išgirsti.
O kaip mums reikėtų kovoti su šia dezinformacija žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
