gintautas mažeikis

Žinia apie „Putino virėjo” Jevgenijaus Prigožino bei kartu su juo sudužusiu lėktuvu skridusių „Wagner” aukščiausios vadovybės atstovų žūtį netapo sensacija, bet sukėlė nemažai spėlionių ir nuogąstavimų. Apie susiklosčiusią padėtį ir pasklidusias sąmokslo teorijas laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis.

Netylant kalboms apie A. Lukašenkos sveikatą ir svarstymams, ar jis dar yra gyvas, Baltarusijos režimas suorganizavo išvyką į vadavietę, kur visi matė, kad Lukašenka sunkiai kalba, kvėpuoja, o jo ranka buvo sutvarstyta.  Ką iš to galime spręsti apie diktatoriaus sveikatą bei Baltarusijos ateitį, laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo filosofas Gintautas Mažeikis. Ką galima manyti, gal paskutinioji jau žvelgia Lukašenkai į akis? Šiandieninė politika remiasi vaizdo technologijomis.

Šiaulių kultūros centre ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjui Gintautui Mažeikiui bus įteikiama tryliktoji šiauliečio filosofo Stasio Šalkauskio premija. Politologui taip pat bus įteiktas tauraus metalo atminimo ženklas, kurį sukūrė menininkas Dainius Kulnys. G. Mažeikio filosofinė veikla ir karjera tiesiogiai susijusi su Šiaulių miestu.

Praėjus lygiai metams nuo karo pradžios – pasaulis vis dar sunkiai įsivaizduoja, kaip užbaigti Rusijos agresiją ir pasodinti Putiną į teisiamųjų suolą. O ir pergalės mūšio lauke, anot ekspertų, staiga nereikėtų tikėtis. Kruvino karo rezultatai – kol kas, deja, Putino naudai. Nors Planas užgrobti Ukrainą per tris dienas nepavyko ir ukrainiečiai sunaikino 150 tūkstančių rusų karių, dešimtys tūkstančių sužeista – rusų orda per metus papildomai nuo Ukrainos atplėšė Lietuvos dydžio teritoriją.

Karo Ukrainoje pradžioje vykę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui buvo tapę net juokelių objektu, o visai neseniai apie Paryžiaus meilę Maskvai, kaip apie ypatingą reiškinį, parašė net „The Economist” leidinys. Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad Prancūzijos diplomatija jau nuo seno yra „švelni lapė“, todėl negalima tikėti jų kalbomis iki pabaigos.

Tuo metu blogio imperijos lyderis Putinas šiandien daugiau nei pusantros valandos bandė teisinti savo pralaimimą karą Ukrainoje. Jis pirmą kartą po metų pertraukos sakė metinę kalbą. Tiesa, nei rusai, nei Vakarai Putino kalboje neišgirdo beveik nieko naujo, tik nuvalkiotas propagandines frazes. O net sau lojalius deputatus į rūmus Kremlius suvežė autobusais prieš tai nuodugniai patikrinęs – kad tik Putinui nekiltų koks pavojus.

Žiaurius rusų kariuomenės veiksmus 1991 metų Sausio 13-ąją pasmerkė net ir aktyvioji Rusijos visuomenės dalis. Tačiau šiandien rusai jau palaiko dar baisesnius savo karių žiaurumus Ukrainoje. Tiesa, filosofas Gintautas Mažeikis ragina atskirti pritarimą nuo žiaurumo, nes pritariantieji mato tai, ką jiems rodo Kremliaus propagandos mašina.

Skandalinga Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak pabėgo iš gimtinės į Lietuvą pasienio pareigūnams pateikdama Izraelio pilietės pasą. Rusų propagandinė žiniasklaida skelbia, kad Sobčiak Rusijoje įtariama turto prievartavimu stambiu mastu ir už tai jai neva gresia 15 metų kalėjimo. Pati Sobčiak Rusijoje skelbiasi kaip opozicinė žurnalistė, smerkianti Putino režimą ir kovojanti už demokratiją. O prieš ketverius metus netgi kandidatavo į prezidentus.

Karo sąlygomis nėra vietos pustoniams. Priešas visuomet atrodo niekšas, o draugas visuomet teisus. Tokiomis sąlygomis beveik neįmanoma pajusti užuojautos rusams, kurie tyli, neprotestuoja arba balsuoja kojomis, tai yra bėga iš šalies pajutę mobilizacijos grėsmę. Prasidėjus karui, paaiškėjus rusų karių žiaurumams Bučoje norisi atsisakyti rusų kalbos, rusų kultūros, rusiškų pavadinimų –visko, kas rusiška.

Politinės aistros dėl Kaliningrado kaista. Rusija toliau kaltina Lietuvą Kaliningrado blokada, nors ten pradėjo veikti Europos Sąjungos sankcijos: negalima tranzitu įvežti plieno, juodųjų metalų. Į Kaliningradą aiškintis situacijos specialiai atvyko Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Jis grasina: prieš Lietuvą artimiausiu metu imsis priemonių, kurios palies gyventojus.

Karas Ukrainoje tęsiasi, o Vakarai ir toliau bandoma Rusiją izoliuoti nuo likusio pasaulio. Pirmadienį Lietuva dėl tranzito įteikė notą Rusijai. Profesorius Gintautas Mažeikis perspėja, kad yra du variantai, kaip Rusija atsakys į šį žingsnį. Savo mintimis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius pasidalijo „Facebook“ paskyroje. Anot jo, tai, kas dabar vyksta dėl dalinės blokados Kaliningrado srityje yra arti formalios priežasties pradėti karą.

Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai buriasi į palaikymo ukrainiečiams kampanijas. Ketvirtadienį vakare visoje Lietuvoje nuvilnys akcija „Laisvė šviečia“, prie iniciatyvų jungiasi ir užsienio lietuvių bendruomenės, žmonės skatinami aukoti ukrainiečiams. Prie palaikymo akcijų jungiasi skirtingi Lietuvos miestai bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungiasi didieji miestai Ketvirtadienį 18 val.

Europą skaldantis Vladimiras Putinas rėžė agresyvią ir istorinio melo pilną valandos trukmės kalbą, kurioje Ukrainą pavadino valstybingumo tradicijų neturinčia Lenino šalimi. Šitie istoriniai žaidimai yra pavojingi ir kelia realią grėsmę tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė VDU filosofijos profesorius Gintautas Mažeikis. Apie tai jį plačiau kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Protestai yra pozityvus viešasis veiksmas, tačiau tuo pat metu turi vykti ir kitą nuomonę palaikantys protestai, teigė Gintautas Mažeikis. TV3 žinių „Dienos komentare“ filosofas aiškino, kad jeigu nėra kontrprotestų, tada sudaroma klaidinga viešoji nuomonė. Susidaro įspūdis, kad taip galvoja dauguma. Šiandien prie prezidentūros „Basi tėčiai“ protestuoja prieš galimybių pasą vaikams.

Savo šalta ir neempatiška kalba valdantieji provokuoja socialiniuose burbuluose gyvenančius žmones, kurie ir eina mitinguoti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako filosofas Gintautas Mažeika. Rasti būdą su tokiais žmonėmis komunikuoti valdžiai yra būtina, kitaip jais lengvai naudosis manipuliatoriai. Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ filosofą G. Mažeiką kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Penkiasdešimt Seimo narių ir per šimtą kultūros bei mokslo atstovų trečiadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami aukščiausiu lygiu paremti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą. Taivano narystę šioje Jungtinių Tautų organizacijoje blokuoja Kinija – šios šalies komunistinė valdžia neatsisako grasinimų jėga gauti salos kontrolę, o paramą Taivanui kritikuoja kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus.

Ką manote apie siūlomus naujus mokesčius? Ar pritariate dvigubos pilietybės idėjai? O Lietuvos narystę Europos sąjungoje ar palaikote? Nuoširdūs atsakymai į keletą tokių klausimų gali padėti išsiaiškinti, kokios jūsų politinės pažiūros, kad kitą kartą kam nors paklausus jūsų nuomonės svarbiu klausimu, galėtumėte nesukdami galvos atsakyti: „Aš visuomet už ... (įrašykite savo ideologiją) idėjas!”. Atrodo, naudinga taip tiksliai žinoti savo nuomonę.

Trečiadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinių ir humanitarinių mokslų bibliotekai suteiktas velionio filosofo, šio universiteto profesoriaus Leonido Donskio vardas. „Labai taiklu, kad Leonidas persikelia į šią biblioteką, kur jis toliau bus tarp mūsų, tarp jaunimo, kur jis toliau darys tai, ką darė būdamas gyvas universitete. Per šią biblioteką jis toliau bylos apie savo idėjas“, – renginyje kalbėjo VDU rektorius Juozas Augutis.

LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Jei Kremlius toliau palaikys tokią pat retoriką dėl Krymo, o tarptautinių susitarimų ignoravimą laikys aukščiausia Rusijos vertybe, pasaulio pasitikėjimas Rusija, kaip tarptautine partnere, neabejotinai mažės. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis.

Nors viešojoje erdvėje ir Lietuvos užsienio politikoje vyrauja gan radikali, griežtai „antiputiniška“ dešiniųjų linija, visuomenėje nemaža žmonių grupė palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis. Tačiau, anot LRT.lt pašnekovo, klaidinga teigti, kad šaliai grėsmę kelia rusakalbiai. Pavojų filosofas mato Kremliui „naudingais idiotais“ tituluotinų rusofobų veikloje.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos pareiškimą, kad Baltijos valstybėse pažeidžiamos rusakalbių gyventojų teisės, galima pavadinti katilo kaitinimu, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. „Rusijos kaitinamas įtampų katilas nebūtinai gali būti vykdomas propagandiniais būdais. Tiesiog bet kurias grupes reikia kaitinti tam, kad kiltų sumaištis, riaušės. Nebūtinai tai daryti gali rusakalbiai – gali ir lietuviakalbiai.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Tokių skulptūrų, kaip Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“, Neries krantinėje turėtų būti bent tris kartus daugiau, mano filosofas Gintautas Mažeikis. O tie, kurie garsųjį „vamzdį“ siekia perkelti į kitą vietą, filosofo Jono Dagio nuomone, miestą nori paversti priimtiną vidutinybėms.

Septynias knygas išleidusio jauno rašytojo Vilio Normano romane „Masturbacija" ironiškai piešiamas nužmogintos sistemos paveikslas išgalvotoje Absurdistano oligarchinėje respublikoje: fragmentiškų situacijų absurdas, biurokratijos ir verslo užkulisiai, žmonių virsmas bejausmiais robotais, slegianti vienišumo ir susvetimėjimo atmosfera. Tai knyga apie skausmingai malonią šiuolaikinių žmonių vienatvę komfortabiliame pasaulyje.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Psichotroninis ginklas – tai toks ginklas, kuriuo karų metu būdavo formuojami kariaujančiųjų jausmai ir pojūčiai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas, filosofas Gintautas Mažeikis. LRT radijo klausytoja Marytė, paskambinusi nuomonių telefonu, domisi, kas yra psichotroninis ginklas. Filosofo G. Mažeikio teigimu, dažniausiai vartojama psichotroninio arba psichotropinio ginklo sąvoka.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijos propaganda pastaruoju metu įžengė į kitą etapą, tapo labai atvira ir nepaprastai agresyvi, o tos propagandos ideologinės nuostatos yra labai aiškios – sujungti visą istoriją, teigia filosofas prof. Gintautas Mažeikis. Jo manymu, didelę grėsmę Rusijos informacinių karų akivaizdoje kelia Lietuvos visuomenės pilietinės ir politinės savivokos nykimas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Įsikitinimas – tai būdas pabėgti nuo įsitikinimo, sako filosofas Gintautas Mažeikis, neseniai išleidęs naują knygą „Įsikitinimai: sąmoningumo metamorfozės“. Anot filosofo, šiandien svarbu nebebūti tikram dėl to, ką matai, abejoti tuo, ką skaitai, nepasitikėti tuo, ką teigia kiti. „Tai galimybė atverti kitą kelią. Šito kito kelio atvėrimas yra dramatiškas, skausmingas ir tai nėra simuliacija.

Šeštadienio vakarą Klaipėdoje gyvenantys, dirbantys ir kuriantys menininkai kviečia miestiečius į senąjį turgų „sukirsti rankomis“. Profesionalūs muzikantai, aktoriai, klounai, mimai ir kiti artistai rengia spalvingą meninę provokaciją „Turgaus naktis“. Pirmą kartą Lietuvoje turgaus prekėmis virs dainos, šokiai, žmonių ir lėlių spektakliai, cirko triukai - visa tai, ką vadiname sielos penu. Taip siekiama burti ir stiprinti bendruomenės ryšius mieste.

Šių metų rudenį margas Vilniaus kultūrinių renginių žemėlapis pasipuoš dar vienu renginiu: rugsėjo 14-16 dienomis Vilniaus dailės akademijos dizaino ir technologijų centre „Titanikas“ bus surengtas pirmasis Vilniaus knygų festivalis.Vilniaus knygų festivalis – tai pirmasis tokio formato renginys mūsų šalyje. Jo tikslas – populiarinti knygų kultūrą ir įvairovę, tapti rašytojų ir skaitytojų, intelektualų ir kultūros žmonių forumu bei knygų mėgėjų susitikimo ir diskusijų vieta.

Lietuvos užsienio politikos pastangų pasiekti užsibrėžtus tikslus Europos Sąjungoje sėkmė priklausys nuo svarbių išorės ir vidaus politikos veiksnių – pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai, tarptautinės aplinkos pokyčių ir artėjančių Seimo rinkimų, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis antradienį surengtoje diskusijoje.

Dešimt milijonų litų, o gal – ir dvigubai daugiau. Tiek mokesčių mokėtojams kainuos Kultūros fabriko afera. Aiškėjantys faktai verčia kelti klausimą, ar statybas planavę Šiaulių valdžios vyrai nesukčiavo ir neapgaudinėjo Ūkio ministerijos bei Europos Sąjungos lėšas skirstančios Lietuvos verslo paramos agentūros. Bet apie viską – iš eilės.

Internetinis šiuolaikinio meno žurnalas artnews.lt drauge su Šiuolaikinio meno centru bei Nacionaline dailės galerijos informacijos centru kviečia į trečiąjį tarptautinių meno kritikų dirbtuvių THREE USES OF THE KNIFE, užsiėmimą šį penktadienį, lapkričio 6 d., 10 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22). Atkreipiame dėmesį, kad renginio vieta pasikeitė – anksčiau skelbta, kad renginys vyks ŠMC skaitykloje.

Ko reikia, kad Lietuva taptų kūrybinga ir naujoviška valstybe? Kodėl nesugebame išnaudoti kūrybingų šalies žmonių potencialo? Kaip bendram darbui sutelkti talentingus menininkus, mokslininkus ir verslininkus? Ar jie gali sukurti aukštos pridėtinės vertės kūrybos produktą (pavyzdžiui Lietuvos lazeris, Lietuvos Nokia, Lietuvos Skype, Lietuvos vaistas, Lietuvos kūrybinė industrija)? Kaip radikaliai pakeisti požiūrį į kūrybingos asmenybės ugdymą? Atsakymų į šiuos klausimus ieškos pirmąkart Prezi...

Trečiadienį Prezidentūroje ir Seime rengiamas pirmasis forumas apie radikalias permainas visuomenės kūrybiškumui skatinti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad siekiant radikalių permainų ir ambicingų tikslų vienkartinės diskusijos neužteks, todėl būtina inicijuoti nuolat veikiantį Kūrybingos visuomenės forumą, kuris ne tik teiktų konkrečius siūlymus, kaip ugdyti kūrybingą visuomenę, bet ir stebėtų, kokių konkrečių veiksmų imamasi modernios Lietuvos ateities vizijai įgyvendinti.

Internetinis šiuolaikinio meno žurnalas artnews.lt, Šiuolaikinio meno centras (www.cac.lt) bei Nacionalinės dailės galerijos informacijos centras (ic.ndg.lt) kviečia į antrąjį tarptautinių meno kritikų dirbtuvių THREE USES OF THE KNIFE užsiėmimą šį penktadienį, spalio 23 d. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Antroji dirbtuvių diena skirta temai „Meno kritika išplėstame lauke“. Šį kartą bus analizuojama šiuolaikinės meno kritikos situacija ir aptariami šiandien aktualūs klausimai.

Balandžio 24 d. Šiaulių dailės galerijoje startuoja jau septintas medijų meno festivalis „Enter 7“. Medijų meno festivalis „Enter 7“.   2008 m. balandžio 24 d. - gegužės 4 d.   Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245, Šiauliai LT – 76343, Tel. (841) 52 11 61, [email protected]   http://www.siauliugalerija.

Nuo penktadienio Lietuvoje trumposiomis žinutėmis pradėjo sklisti melaginga informacija apie kai kuriuos neva bankrutuojančius bankus ir raginimas atsiimti indėlius. Tarptautinės finansų krizės bei šio įvykio kontekste lrt.lt nusprendė pasidomėti kada, kaip ir kodėl sąmoninga klaidinančia informacija yra manipuliuojama masėmis.

Penktadienį, birželio 27 dieną, Alantoje, netoli Molėtų, darbą pradeda tradicinis Santaros-Šviesos suvažiavimas. 1954 metais JAV lietuvių studentų sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus  rengia ir Lietuvoje. Santara-Šviesa šiandien jungia Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą. Jos konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai.

Molėtų rajone, Alantoje, penktadienį prasideda tris dienas truksiantis organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimas, kuriame intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas diskutuos politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimais. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, pranešė organizatoriai.

Ketvirtadienio vakarą Molėtų rajone, Alantoje atidaromas „Santaros-Šviesos” suvažiavimas – kasmetis pasaulio lietuvius vienijančios kultūros organizacijos renginys. Tuo metu penktadienį suvažiavimas pradės darbą. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Šiaulių dailės galerijoje naujausią, jau dešimtą fotoalbumą „Shining“ („Švytėjimas“) pristatė įžymus fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius. Ne vieną premiją už kultūros ir meno puoselėjimą, geriausią portretą gavęs, Lietuvoje ir svetur per 60 parodų surengęs autorius, spragsėdamas fotoaparatu sako atrenkąs tokius kadrus, kurie primena jį patį. Fotoalbumą sudarė ir maketavo pats fotografijų autorius Algimantas Aleksandravičius.

Vokietijoje įgyvendinamas tarptautinis projektas "Migruojanti realybė" sieks ne tik pristatyti šiuolaikinį meną, analizuoti migracijos fenomeną, bet ir suburti draugėn lietuvių bendruomenę. Balandžio 4-6 dienomis Berlyno Menų galerijoje vyksiančio projekto metu susitiks ir savo pranešimais, audiovizualiniais pristatymais bei diskusijomis projekto klausimus svarstys menininkai, teoretikai, filosofai, meno dėstytojai ir studentai iš Lietuvos, Vokietijos bei Prancūzijos.

Vokietijoje įgyvendinamas tarptautinis projektas „Migruojanti realybė“ sieks ne tik pristatyti šiuolaikinį meną, analizuoti migracijos fenomeną, bet ir suburti draugėn lietuvių bendruomenę. Balandžio 4-6 dienomis Berlyno Menų galerijoje vyksiančio projekto metu susitiks ir savo pranešimais, audiovizualiniais pristatymais bei diskusijomis projekto klausimus svarstys menininkai, teoretikai, filosofai, meno dėstytojai ir studentai iš Lietuvos, Vokietijos bei Prancūzijos.

Antradienį Šiaulių menininkai Reda ir Arūnas Uogintai surengė „Užgavėnių eiseną“ – meninę protesto akciją, skirtą miesto lauko amfiteatrui išsaugoti.„Priekyje vešime Besmegenį – mūsų valdžios simbolį“, – prieš akciją papasakojo A. Uogintas. Aplink amfiteatrą buvo ketinama susmaigstyti 17 Miesto tarybos narių, balsavusių „už“ koncesiją, popierinius veidus.

1995 m. lankydamasis Ohajo universitete (Ohio University) pas bičiulį Algį Mickūną, filosofijos profesorių ir žymų fenomenologą, po savo viešos paskaitos buvau supažindintas su kolega, kuris kaip tik rengėsi pradėti savo paskaitą kandidatuodamas į akademinę poziciją Ohajo universitete.

Šiaulių universiteto Senatas pratęsė rektoriaus Vinco Lauručio įgaliojimus. Nė vienas iš keturių kandidatų į rektoriaus pareigas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.Į rektoriaus postą pretendavo keturi Šiaulių universiteto profesoriai: Arkadijus Kiseliovas, Vincentas Lamanauskas, Vidas Lauruška ir Gintautas Mažeikis.

Balandžio 26 d. Šiauliuose startuoja jau penktas tarptautinis medijų meno festivalis ENTER_5. Tai skaitmeninių technologijų ir meno, virtualių subkultūrų ir informacinės visuomenės tyrimų laboratorija, kurioje, menininkų projektais, seminarais, elektroninės muzikos garsais ir skaitmeniniais vaizdais siekiama aprėpti ir perteikti svarbiausiais šiuolaikinio meno ir kultūros tendencijas.Šių metų festivalio teorinė konferencija skirta šiandien itin aktualiai interaktyvumo temai.

Vilnius, 2007 m. vasario 21 d. Ketvirtadienį, Vilniaus knygų mugės atidarymo metu, Lietuvą pasieks žymaus revoliucionieriaus Ernesto Če Gevaros (Ernesto Che Guevara) knyga „Bolivijos dienoraštis“. Lietuvišką šios knygos leidimą pristatanti leidykla „Kitos knygos“ mugės lankytojams žada nepamirštamą siurprizą ir užkrečiantį revoliucinės nuotaikos pliūpsnį, sakoma pranešime spaudai.  Ernesto Če Gevara (1928-1967) – viena ryškiausių XX a. asmenybių.

Žinomus visuomenininkus suvienijusi nauja nevyriausybinė organizacija Liberalios minties institutas užsibrėžė tikslą diskusijomis, švietėjiška ir analitine veikla skatinti visuomenę "neslysti paviršiumi". Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė naujojo instituto Tarybos pirmininkas profesorius Leonidas Donskis, institutas gaivins liberalios minties diskusijas. "Tai nebus politinės praktikos institucija. Jis įsteigtas tam, kad būtų galima skleisti įvairias liberalios minties formas.

Du XX amžiaus režimai vien doktrinų tikslais sunaikino apie 80 milijonų žmonių. Nacių Vokietijoje buvo nužudyta 2 mln. žydų vaikų – apgalvotai, iš anksto parengus detalius planus. Sovietai gyvuliniuose vagonuose mirti išvežė ir gulaguose supūdė ištisas minias.