Pirmiausia vairuotojas Laimis pasemia indelį pieno tyrimams. Minutė, dvi ir laborantė Jolanta kompiuteryje mato, koks pieno riebumas ir kiek jame baltymų. Paprastai pienas iš ūkių atkeliauja riebesnis nei 4 procentų, todėl po tyrimo keliauja į aparatą, kuris atskiria liesą pieną ir grietinėlę, o po to sumaišo tokio riebumo, kokio reikia.
Vandeniu per riebaus pieno, kaip sako technologė, niekas neskiedžia, tik nuima riebalų perteklių. Čia pienas išvalomas ir pasterizuojamas 90 laipsnių temperatūroje. Tada vėl kelionė vamzdžiu – šįkart į saugyklą.
„Prieš fasuojant dar atliekami papildomi tyrimai, ar jis tikrai tokio riebumo, ar neužterštas ir visa kita. Tada pienas fasuojamas“, – aiškino Alytaus pieninės technologas Linas Sieniutis.
Dalis pieno supilama į maišelius. Per valandą – apie 5 tūkstančius pakelių. Supilstytas pienas keliauja konvejeriu į dėžes. Pieno pakelius krauna robotas. Jis atlieka darbą, kurį anksčiau darydavo 7 darbininkai.
Pieno kelias į butelius ilgesnis. Pirmiausia specialus aparatas iš mažo plastikinio ruošinio karštu oru išpučia butelį. Tada butelis išplaunamas ir į jį supilamas pienas. Supilstyto pieno buteliai eilute kaip kareivėliai keliauja „rengtis“ – kiekvienam prilipinama etiketė. Tuomet pieno buteliai 200 laipsnių temperatūroje po kelis aptraukiami plėvele.
Už visus šiuos žmonių ir robotų darbus susimoka kiekvienas žmogus, perkantis pieną. Taigi, paskaičiuokime, kiek centų, mokant už litrą pieno, nusėda šioje pieninėje. Kooperatyvui už litrą pieno pieninė sumoka 35 centus, su PVM mokesčiu valstybei litras pieninei atsieina 42 centus. Pieno butelio gamybos savikaina dar apie 38 centus. Jau susidaro 80 centų.
„Brangiausia ir sudėtingiausia yra pagaminti garą. Tai dujos, elektra“, – sakė Alytaus pieninės gamybos vadovė Laima Balionienė.
Alytuje gamintas pienas daugiausia keliauja į „Norfos“, kuriai ir priklauso pieninė, prekybos centrus. Čia jis pabrangsta dar.
„Apie 90 centų tai yra grynai plika savikaina, be jokių marketinginių, be administracinės kepurės ir be jokio pelno nulinio, nieko“, – aiškino „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.
Kiek sudėjus elektros, sandėliavimo ir kitas išlaidas pavyksta užsidirbti iš litro pieno, prekybininkų atstovas nesako. Tik padėlioja, kam ir kiek iš sumos, kurią žmogus sumoka už litrą pieno, atitenka.
„Gamintojui apie 50 procentų, gal 45, o visa kita perdirbėjui ir prekybininkui. Gal net daugiau, manyčiau, perdirbėjui“, – skaičiavo D. Dundulis.
Anot „Norfos“ savininko, didieji perdirbėjai diskriminuoja mažesnius prekybos tinklus.
„Man nepatinka tai, kad žinau, kurioje vietoje yra savikaina. Faktas, kad įmonė turi dirbti su pelnu. Ateityje kai kurios įmonės sulauks mūsų derybų, nes jie produktus pardavinėja per brangiai“, – sakė verslininkas.
Ilzenbergo dvaro ūkio atstovai gali kalbėti už perdirbėjus ir pieno gamintojus, nes ir karves augina, ir pieną perdirba. Ir turi savo nuomonę, kas nusigriebia grietinėlę nuo litro pieno kainos.
„Didžiąją pelno dalį susirenka prekybos sektorius“, – teigė Ilzenbergo dvaro įmonių grupės finansų vadovas Martynas Laukevičius.
„Iš tos grandinės daugiausiai pasiima 3 dručkiai, 3 stipruoliai – perdirbėjas, prekybininkas ir valstybė. Valstybė turi PVM 21 procentą, kažkur panašiai apie 30 plius turi prekybininkas, apie 30 plius turi perdirbėjas, o kas lieka, lieka tam augintojui“, – dėstė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Ilzenbergo dvaro pieno gamintojai iš savo patirties sako – prekybininkas ne tik daug pasiima, bet ir sąlygas diktuoja. Dabar prekybos centrai žaibiškai reikalauja mažinti kainas, o kai pernai išaugus elektros ir dujų kainoms įmonė prašė mokėti daugiau už pieną, derybos užsitęsė 3 mėnesius.
„Piktybinis vengimas, ignoravimas tavęs, kai vos ne ultimatyviai turi kalbėti, kad viskas, nutraukiam gamybą“, – pasakojo M. Laukevičius.
Ilzenbergo dvaro atstovas dėl to, kad žemdirbiai už pieną gauna mažai, iš dalies kaltina ir juos pačius.
„Prekybininkus vienija godumas, maksimalaus pelno siekimas ir racionalus mąstymas, kaip maksimizuoti tą pelną. Ūkiai neturi vienijančios grandies“, – sakė M. Laukevičius.
O kol kai kurie pieno gamintojai neskuba mažinti kainų, ekspertas pirkėjams turi vieną patarimą.
„Mes, vartotojai, esame silpnoji pusė, bet turime galimybę su tuo euru daryti balsavimą – balsuot už tą produktą, kurio kaina yra logiška“, – sakė P. Čepkauskas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
