pieno kainos

11 tūkstančių – tiek ūkininkai pardavė karvių per praėjusius metus. Pasitraukė iš ūkininkavimo per 3000 pieno gamintojų. Karves mėsai ir kaimyninių šalių ūkiams parduodantys Lietuvos pieno gamintojai sako tiesiog nebegalintys išsilaikyti. Esą pieno supirkimo kainos Lietuvoje žemiausios, išmokos – mažiausios. O dėl to ūkininkai kaltina šalies valdžią. Ir jei situacija nesikeis, ūkininkai prognozuoja visišką šalies pieno sektoriaus krachą.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje gruodžio mėnesį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekė 436,62 eurus už toną – 4 proc. daugiau, palyginti su lapkričiu, skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Nuo pernai rugpjūčio, kuomet pradėjo augti žaliavinio pieno kaina Lietuvoje, ji padidėjo 29 proc. Remiantis ŽŪDC duomenimis, pienas Lietuvoje brango kur kas sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o Lietuvos stambiesiems tiekėjams mokama kaina susilygino ir viršijo europinį vidurkį.

Ūkininkai tikina nepakeliantys spaudimo dėl kainų mažėjimo, todėl parduoda karves ir keičia veiklos kryptis. Anot jų, lietuviško pieno niekam nebereikia, todėl tenka parduoti galvijus ir atleisti darbuotojus. Ūkininkų atstovas tikina, kad šią krizę atlaikys ne visi, lietuviško pieno sumažės. Todėl vartotojams parduotuvėse vis dažniau teks pirkti lenkišką pieną ir jo produktus. Pasvalio rajono ūkininkė Inga pasakojo, kad nusprendė parduoti 50 karvių ūkį.

Įpykusi tūkstantinė ūkininkų minia sudrebino Seimo rūmus. Ūkininkai ne tik šaukė parlamentarams „gėda“, bet ir atvežė po langais jiems mėšlo, šakių, guminių batų ir pieno. Žemdirbiai reikalauja gelbėti žemės ūkį ir išversti iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Premjerė Šimonytė nenusileidžia ūkininkams – ragina juos užuot protestavus kooperuotis ir taip esą patiems išsimušti iš supirkėjų didesnes kainas už žaliavinį pieną.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant pieno gamintojams iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, žemdirbiai tokiam paramos skirstymo modeliui nepritaria.  Pasak jų, parama turėtų būti paskirstyta tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.  „Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės ir pienininkų akistata Seimo posėdžių salėje baigėsi šnipštu. Opozicijos parlamentarai niršta, kad Šimonytė atsakinėdama į klausimus apie žemės ūkį 40 minučių iš lapo skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. O patys ūkininkai – pieno gamintojai ir grūdų augintojai – žada surengti masinius protestus: prie Seimo planuoja atvykti su traktoriais.

Antradienį Seime ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atsakė į 20 parlamentarų klausimų, susijusių su ūkininkų protestais dėl mažų pieno supirkimo klausimų. Premjerė atkreipė dėmesį, kad smarkiai išaugusios maisto produktų kainos praėjusių metų pabaigoje sumažėjo, tačiau išlieka didesnės nei buvo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. I. Šimonytė patikino, kad Vyriausybė ieško ilgalaikių sprendimų, o ne tik papildomos paramos besiskundžiantiems ūkininkams.

Alytaus pieninės gamybos vadovė Laima laukia cisternos su pienu. Pieną suveža Alytaus ir gretimų rajonų ūkininkų kooperatyvai. Vairuotojas Laimis šįkart jo atveža 9 tonas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai ir laidos „Karštai su tv3.lt“ žiūrovai turi puikią progą sužinoti, kas daroma su pienu, kad jis galėtų patekti į parduotuvės lentynas. O svarbiausia – kiek pirkdami litrą pieno sumokate už perdirbimą ir kiek sau pasiima prekybininkas.

Dabar valdžioje esantys politikai, regis, nepamena ūkininkų piketų su šakėmis prie Seimo ar traktoriais blokuojamų kelių. Šįkart viskas vyksta civilizuotai – žemdirbiai pieną priduoda ne perdirbėjams, o veltui atiduoda žmonėms ar tiesiog išpila, ir grasina, kad, jei už pieną toliau bus mokama tiek mažai, skers karves ir uždarys ūkius. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Pieno dalybomis ir mitingais nesugebėję suminkštinti premjerės Ingridos Šimonytės širdies, ūkininkai po Vyriausybės langais pastatė karvę. Jie reikalauja Vyriausybės pagalbos – mažiausiai 40 milijonų eurų kompensacijų už nuostolius, kuriuos patiria dėl pieno supirkėjų sumažintų kainų. Jei Vyriausybė neduos pinigų, ūkininkai vis garsiau grasina mitinguoti prie Seimo ir blokuoti Vilniaus kelius traktoriais.

Besipiktinantys rekordiškai nukritusiomis pieno supirkimo kainomis ūkininkai pagaliau prisbeldė iki Prezidentūros – susirinko ir žemdirbiai, ir prekybininkai, ir perdirbėjai. O pieno krizėje įklimpusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui kritikos pažėrė prezidentas. Ministrą jis ragina greičiau padėti ūkininkams išgyventi žemų pieno supirkimo kainų krizę. Tačiau Navickas toliau ragina ūkininkus kooperuotis ir laukti europinių pinigų.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pirmiausia reikia susitarti, kad ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, o tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo.

Prekybos tinklas „Iki“, aktyviai mažindamas reguliarias pieno produktų kainas, skaičiuoja jau daugiau nei 100 produktų, kuriuos palietė kainų pokyčiai. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, šis sąrašas nėra baigtinis. Prekybos tinklas ir toliau nuosekliai ieško galimybių ne tik pasiūlyti pirkėjams reikšmingų akcijų bei nuolaidų, bet ir sumažinti perkamiausių produktų reguliarias kainas.

Sumažėjusių pieno supirkimo kainų neapsikentę ūkininkai ėmė pilti pieną į laukus arba jį atidavinėti žmonėms už dyką. Ūkininkai tikina, kad jiems mokami grašiai, o prekybininkai ir perdirbėjai susižeria visą pelną. Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai perdirbėjai mausto ūkininkus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Streikuojantys ūkininkai visą šią savaitę nemokamai dalija pieną gyventojams. Jie pastebėjo, kad dėl to sujudo ir prekybininkai. Jie daugeliui pieno produktų pradėjo taikyti nuolaidas. Tačiau prekybos tinklų atstovai tikina, kad nuolaidas pirkėjams siūlo nuolat. Tuo metu ūkininkų atstovai prognozuoja, kad lietuviško pieno gamintojų gali ir visai nelikti. Ūkininkai socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kuriuose miestuose galima nemokamai pasiimti pieno.

Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis.  „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime... Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme... Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.

Stebint galutinę pieno kainą parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – perdirbėjų dalis šioje kainoje augo labiausiai ir siekė 25 proc. Pieš metusi ji sudarė 14,7 proc. visos kainos. Tuo metu pieno gamintojų – karvių laikytojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika.

Ūkininkams pieno supirkimo kainos krenta. O parduotuvėse pieno produktai vis dar neregėtose aukštumose. Neapsikentę perdirbėjų ir prekybininkų godumo žemdirbiai ėmė streikuoti. Jie išpila pieną arba dalija jį dykai žmonėms. Socialiniame tinkle „Facebook“ pienininkyste užsiimantys ūkininkai piktinasi, kad turi išlaikyti perdirbėjus ir prekybininkus. Anot jų, pieno produktų kainos kyla visur ir visiems, tik ne ūkininkams už jų parduodama pieną.

Pieno gamintojai skundžiasi žaliavinio pieno supirkimo kainomis. Jeigu prieš metus jiems už litrą mokėjo 50 centų, tai šiemet – 25, o kai kuriems tik 17 centų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad tam išspręsti sieks stiprinti ūkininkų derybines galias, mat visi koziriai yra jų rankose.

Metų pradžioje prekybos tinklai kaip niekada aktyviai ėmė konkuruoti ir skaičiuoti, kuriame iš jų prekės pigesnės. Vieni aktyviai savo kainas garsiai lygino reklamose, kiti sekdami konkurentų pavyzdžiu, jas tyliai sumažino. Finansų ir pardavimų ekspertai tikino, kad ši konkurencija naudinga pirkėjams. Anot jų, žmonės sulauks dar daugiau akcijų ir nuolaidų maisto prekių parduotuvėse. Štai vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ metų pradžią pradėjo lygindamas kainas savo ir konkurentų parduotuvėse.

Ūkininkai skundžiasi, kad iš jų pienas superkamas vis pigiau, tuo metu parduotuvėse pieno produktai brangsta. Ūkininkai įtaria, kad perdirbėjai yra susitarę dėl kainų. Tačiau šie kaltina situaciją užsienio rinkose ir skaičiuoja, kad užsienyje jų produkcija pinga, todėl jie priversti kainas mažinti ir ūkininkams. Tuo metu konkurencijos taryba skatina viešojoje erdvėje mažiau spekuliuoti apie susitarimus, o turint įrodymų iš karto kreiptis ir juos pateikti.

Sunkmetį jaučia ne tik gyventojai, bet ir verslininkai, jie skaičiuoja, kad sumažėjo eksportuojamų produktų kiekiai ir kaina. Gyventojai ėmė taupyti maistui, perka pigesnius produktus. Tai pajuto ir šalies pieno sektorius. Lietuvių perdirbėjai prognozuoja, kad sulauksime krizės. Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa sakė, kad po gerų laikų ateina prastesni.  „Praėję metai pieno pramonei buvo geriausi per paskutinį dešimtmetį.

Antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams toliau galint rinktis nepriklausomus tiekėjus, per pastarąją savaitę išaugo trijų įmonių – „Elektrum Lietuvos“, „Igničio“ ir „Enefit“ – siūlomos kainos. Tuo metu „Perlas energijos“ siūloma kaina nesikeitė, tačiau pakilo garantinio tiekimo kaina, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Estijos ir Latvijos pieno gamintojų planai statyti 100 mln. eurų vertės perdirbimo gamyklą paaštrins konkurenciją Baltijos šalyse, tačiau naujokams įsitvirtinti rinkoje lengva nebus, mano ekonomistas. Tuo metu Lietuvos perdirbėjai, didelę dalį pieno atsivežantys iš šių šalių ūkininkų, teigia nesibaiminantys ir mano, jog gamykla ilgainiui paskatins žalio pieno gamybą.

Vos spėjame pasidžiaugti pamažu kylančiais atlyginimais, iš paskos atslenka ir sparčiai kylančios maisto kainos. Per metus labiausiai brango „lietuviškiausios“ daržovės – bulvės, morkos, kopūstai ir svogūnai, tačiau galime džiaugtis net trečdaliu pigesniu cukrumi ir vis pigesniais česnakais. Lyginant kainas matyti, kad toli gražu ne visus produktus pigiau įsigysite turguje, kuris taip pat išgyveno kainų šuolį.

8 mėnesius iš eilės mažėjusi, liepą mėnesio vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su birželiu, padidėjo 0,7 proc. iki 257,7 eurų už toną. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, iš kurių superkama apie 60 proc. viso pieno šalyje, perdirbimo įmonės liepą už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 303,8 eurus už toną. Per mėnesį ši kaina ūgtelėjo 0,9 proc.

Lietuvoje pieno supirkimo kainos pernai gruodį smuktelėjo antrą mėnesį iš eilės. Pernai gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 322,3 eurų už toną – 2,9 proc. mažiau nei pernai lapkritį, bet 7,8 proc. daugiau nei 2016 metų gruodį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 2,5 proc. iki 252,2 euro, pranešė Žemės ūkio ministerija. 2017 metais vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 296,5 euro – 39,4 proc. didesnė nei 2016 metais.

Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į itin žemas pieno supirkimo kainas, gamintojai antradienį Vilniuje nemokamai dalija šviežią pieną. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, jog pieno dalybos nėra protestas, o tik noras atkreipti dėmesį į sunkioje padėtyje esančius pieno gamintojus. Akciją surengusios Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovė Jūratė Dovydėnienė sako, kad taip norima pranešti visuomenei, kokią galutiniam vartotojui parduodamo pieno kainos dalį gauna gamintojas.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Seimas atšaukė prieš savaitę priimtą prieštaringai vertinamas įstatymo pataisas, kurios įtvirtintų pieno kainų reguliavimą, ir jas vėl svarstys kitą savaitę, kai savo išvadas pateiks du Seimo komitetai.  Tokį sprendimą Seimas, 62-iems jo nariams balsavus už, 19-kai - prieš, ir 8-iems susilaikius, penktadienį priėmė, susirinkęs į neeilinį posėdį ir išklausęs parlamentinės Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kad prieš savaitę Seimui balsuojant dėl pataisų, buvo pažeistos procedūros.

Konkurencijos taryba baigė pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir jo preliminarias išvadas skelbia viešai konsultacijai. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai analizavo visus keturis pieno sektoriaus lygius – žalio pieno gamybą, supirkimą, perdirbimą ir pieno produktų platinimą. Konkurencijos taryba atlikdama tyrimus siekia kuo didesnės naudos vartotojams.

Žinių radijas Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad siūlymu reguliuoti ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų santykius, siekiama skatinti pieno produktų vartojimą. Sumažintas prekybos antkainis esą sumažintų jų kainas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įregistravo įstatymo projektą, kuris turėtų padėti sureguliuoti kainų proporcijas ir santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. „Buvo daug kalbama apie sąžiningas pieno kainas, tačiau dabar turime tokią situaciją, kai prireikė įstatyminio reguliavimo, kad kainų proporcijos būtų sąžiningai nustatomos. Todėl šiandien buvo įregistruotas įstatymo projektas“, – sakė žemės ūkio ministrė, po susitikimo su pieno perdirbėjais.

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Regina MUSNECKIENĖ Užvenčio seniūnijos Žeberių kaime ūkininkaujantys Nijolė ir Stanislovas Gečai labai apsidžiaugė, kai kooperatyvas „Pienas.Lt.“ pradėjo mokėti šiek tiek daugiau už kilogramą pieno. 1600 kilogramų pieno kas antrą dieną parduodantiems ūkininkams – nemenka paspirtis. Penki hektarai žemės Nijolė ir Stanislovas Gečai į žemę nusprendė kibtis prieš devyniolika metų. Stanislovo tėvai jaunai šeimai atrėžė penkis hektarus žemės. Joje augino javus. Ūkininkai nuolat domėjosi naujovėmis.

Senka žemdirbių kantrybė: šiemet nesulaukę kasmetinių išmokų už kvotinį pieną, jie užsimena apie protesto mitingą prie Vyriausybės. Pieno gamintojai jaučiasi visiškai užspeisti į kampą – ne tik spaudžiami perdirbėjų, bet ir apgauti Vyriausybės. Ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad gaus didesnes išmokas. Tačiau dabar aiškėja, kad tam šių metų biudžete visai nėra pinigų. Jaučiasi apgauti Vyriausybės „Pieno kilogramo supirkimo kaina nukritusi per 30 centų, dėl to ūkio nuostoliai didžiuliai.

Nuo ankstyvo pavasario dėl krintančių pieno supirkimo kainų grūmėsi ūkininkai ir perdirbėjai, o neseniai šios kovos rezultatus pajuto pirkėjai – pieno produktai atpigo ir parduotuvėse, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak „Maximos“ atstovės Olgos Malaškevičienės, pieno produktų kainos mažėja kiekvieną pavasarį, kai karvės išleidžiamos į ganyklas ir sumažėja išlaidos jų priežiūrai. Tačiau rudenį kainos vėl pakyla.

Kelmės rajono ūkininkai Brazai įgyvendino daugiau kaip dešimtį Europos Sąjungos paramos projektų ir sukūrė modernų pienininkystės ūkį. Neabejotinai prie to prisidėjo ir parama, gauta dalyvaujant įvairiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse. Pradėjo nuo palapinės ir dviejų karvių Žinią, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Zenonas Brazas išgirdo Vokietijoje, kur tarnavo  sovietinės kariuomenės dalinyje.

Didžiąsias pieno perdirbimo įmones, priklausančias asociacijai Pieno centrui, užgriuvo Konkurencijos tarybos inspektoriai. Bendrovių būstinėse užvakar jie atliko kratas.