„Kainų žirklės pieno sektoriuje – nuo 14 iki 80 centų. Aukščiausia sausį kaina, kurią pamatėme ir vertinome, buvo 69 centai, tai reiškia, kad nepriklausimai nuo krizės yra ūkininkų, kurie gali gauti žymiai aukštesnę kainą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Paulius Astrauskas.
Jo teigimu, vasarį 91 proc. visų ūkininkų už litrą pieno gavo 15-30 centų – jie pagamina apie 29 proc. viso pieno. Likę 9 proc. ūkininkų pagamina 70 proc. pieno ir jiems buvo mokama 35-80 centų.
P. Astrausko teigimu, vasarį, palyginti su sausiu, vidutinė pieno kaina krito dar 17 proc., o nuo gruodžio iki vasario pabaigos pienas atpigo apie 28 proc. Vidutinė pieno kaina, viceministro teigimu, vasarį siekė 368 eurus už toną.
Pasak jo, ministerija ilgainiui ketina spręsti smulkiųjų ūkininkų problemą – skatins juos restruktūrizuotis ir kooperuotis taip įgaunant didesnes derybines galias. Anot jo, nuo 2024 metų susietoji parama už pienines karves būtų moka atsižvelgiant ir į tai, ar ūkininkas pieną parduoda per kooperatyvą, ar ne.
„Kad paskatintume ūkininkus kooperuotis ir didinti kooperatyvų derybines galias“, – komitete aiškino viceministras.
Siekiant efektyvesnės vadybos, ketinama įkurti pieno klasterius – tam būtų numatyta ir finansinė parama. P. Astrauskas taip pat pabrėžė, kad bus keičiamas Pieno įstatymas, kurio pirminis variantas jau yra parengtas ir jį ketinama aptarti su pieno sektoriaus atstovais.
Viceministras pranešė, kad dar kartą bus kreipiamasi į ES žemės ūkio komisarą su prašymu aktyvuoti krizių rezervų fondą. Taip pat ministerija planuoja derėtis dėl galimybės gauti lengvatines paskolas biologinio turto įsigijimui, o tai, P. Astrausko teigimu, skatintų atstatyti veislines bandas arba investuoti į jų plėtrą.