Pasienio užkardoms jau visiškai užsipildžius, pasieniečiai ieško naujų būdų, kur apgyvendinti neteisėtus migrantus. Ir štai, pasieniečių mokyklos stadione jau dygsta du pirmieji konteineriniai namukai. Jų iš viso čia bus 200. Visgi valdžia dar nežino, ar jau būtų metas prašyti Eurpos Sąjungos šalių priimti dalį neteisėtų migrantų iš Lietuvos.
Dviejuose šimtuose tokių namelių gyvens apie 900 migrantų, taigi, po keturis–penkis viename. Beje, pasieniečiai konteinerius išsinuomojo neskelbiamų derybų būdu ir paklos solidžią sumą – daugiau kaip penkis milijonus eurų. Visgi akivaizdu, kad tokia improvizuota stovykla – menkas išsigelbėjimas. Valdžia jau pripažįsta, kad sienos pažeidėjų dar šiemet atkeliaus daugiau nei tikėjosi.
„Iki šių metų mes tą skaičių galim turėti ženkliai didesnį, net iki 10 tūkst. Kitais metais, matyt, dar 5 tūkst. turėtų būti“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ir tai – optimistiniai skaičiai. Taigi, ar ne laikas Lietuvai prašyti kitų Europos valstybių pasidalyti naštą ir dalį neteisėtų migrantų išsiųsti į kitas Bendrijos nares?
„Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šituo prašymu. Bet, jei situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysim pagalbos“, – teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Panašų sprendimą Europos Sąjunga buvo priėmusi 2015-aisiais, kai Lietuva įsipareigojo priimti dabar beveik šypseną keliantį skaičių – 1105 migrantus, anuomet iš Irako ar Sirijos atvykusius į Graikiją ar Italiją. Tiesa, tai pačiai Graikijai ar Italijai mūsų bėdos vis dar atrodo nevertos dėmesio – į jų teritorijas plūdo ne tūkstančiai, o šimtai tūkstančių pabėgėlių. Tad Lietuva skubėti prašyti pagalbos nedrįsta.
„Kol kas tų rezervų galima ieškoti, tiesiog turi būti priimti sprendimai dėl konkrečių vietų. Tačiau bendrame Europos Sąjungos kontekste šitų neteisėtų migrantų skaičiai yra daug mažesni“, – kalba pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Europos Komisija pagelbėti neatsisako. Tiesa, pirmiau – kitomis priemonėmis, taip kalba Lietuvos pasienyje apsilankiusi ir su premjere susitikusi vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson.
„Mums trūksta sistemos teikiant tokią paramą, tačiau matome, kad valstybės narės veikia greitai ir ambicingai reaguoja bei teikia paramą Lietuvai – tiek kalbant apie įrangą, tiek personalą. Ir visuomet turime galimybę prašyti savanoriško migrantų pasidalinimo, Europos Komisija gali tai daryti, jeigu to prašys Lietuva“, – aiškina eurokomisarė Y. Johansson.
Europos Komisija šį mėnesį Lietuvai pažadėjo 10–12 milijonų eurų paramos, o iki metų pabaigos suma gali pasiekti šimtą milijonų. Tiesa, vien tvoros statyba ir kitos pasienio apsaugos priemonės, pasak A. Bilotaitės, gali kainuoti pusę milijardo. Tai, pasak eurokomisarės, jau Lietuvos rūpestis.
„Tai sudėtingiau, mes niekada nefinansavome sienų statybų“, – priduria Y. Johansson.
Visgi dėl pačios tvoros būtinybės abejonių nekyla net europos politikams.
„Mano požiūriu, tam tikras fizinis barjeras yra būtinas, tai buvo man parodyta labai konkrečiai. Mano požiūriu, tai yra gera mintis pastatyti fizinį barjerą“, – sako eurokomisarė.
Tačiau – pavėluota.
„Tiek Bulgarija investavo į didžiulės sienos statybas, tiek Graikija, tiek Ispanija turi 6 metrų sienas, Norvegija, Slovėnija, Vengrija, Austrija netgi nuo Vengrijos ir Italijos. Yra grėsmė, kad šiandien esame silpniausia grandis migrantų srautui į Europos Sąjungą“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekonomisto, Lietuvai yra ko pasimokyti ir kokią žinią siųsti potencialiems prieglobsčio prašytojams. O žinia – kad prieglobsčio ekonominiai migrantai negaus.
„Danija galvoja migrantų stovyklas steigti ne Danijoje, o už šalies ribų. Kai tiktai pasakai, kad migrantai neturi šansų pasilikti toje šalyje, į kurią vyksta, ar Europos Sąjungoje, jei atvyksta per Lietuvos-Baltarusios sieną, tą akimirką nelegalų srautas sustoja dažniausiai“, – prideda jis.
Tokiais atgrasančiais filmukais migrantų antplūdį nuslopino ir Australija. Lietuva kol kas svarsto kitą idėją – čia jau esantiems atvykėliams mokėti kišenpinigius ar finansuoti lėktuvų bilietus atgal į gimtinę.
„Kad žmonės galės gauti paramą, finansinę ar kitokią, kad galbūt apsispręstų ir grįžtų namo. Konkrečiai dabar negalėčiau įvardyti sumų“, – aiškina A. Bilotaitė.
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnyvos vado R. Liubajevo, toks variantas tikrai svarstytinas: „Ir aš manau, kad tai padėtų įtikinti žmones pasirinkti šį kelią. Bet noriu dar kartą pasakyti, kad tokių asmenų kol kas neturim labai daug.“
Kol kas norą grįžti į kilmės šalis išreiškė keturi neteisėti migrantai, dar 10 svarsto tokią galimybę. Kišenpinigių mokėjimo tvarką kitą savaitę turėtų tvirtinti Vyriausybė. Dar neaišku, ar tam bus skirtos biudžeto, ar europinės lėšos.
