vyriausybė

Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo premjerė Inga Ruginienė pateikė komentarus žiniasklaidai. Premjerė pakomentavo ne tik naujus nutarimus, bet ir atsakė į laviną klausimų apie daug klausimų susilaukiantį viceministrą Aleksandrą Broką. Kultūros viceministras Aleksandras Brokas šiandien susilaukia itin daug dėmesio, aiškėja jo praeities detalės, sąsajos su ritmologija.

Vyriausybė siūlo nuo kitų metų gegužės profesinį ugdymą vykdyti tik lietuvių kalba. Tokiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyvai Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį vykusiame posėdyje.  Dėl tokio sprendimo, profesinėse mokyklose būtų užtikrinamas privalomas lietuvių kalbos mokymasis užsieniečiams. Jiems taip pat būtų sudaromos sąlygos taikyti pereinamojo laikotarpio dvikalbį mokymą.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė kai kurių politikų siūlymui nuo kitų metų mokėti ilgalaikio darbo išmoką, kai darbo sutartis pasibaigia mirus darbdaviui. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu pritarta garantijas numatančiam Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narių pasiūlymui.  Šiuo metu ilgalaikio darbo išmoka mokama, jeigu darbuotojas iš darbo atleidžiamas darbdavio iniciatyvabe jo kaltės arba jo bankroto atveju.

JAV vyriausybės uždarymas trečiadienį tapo ilgiausiu per visą istoriją ir viršijo 35 dienų rekordą, pasiektą per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją, o jo administracija perspėjo dėl skrydžių chaoso per šventes ir grasino atimti iš amerikiečių išmokas, siekdama priversti išspręsti situaciją.

Vis dar neatsirandant kandidato į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovus, dabartinėje Vyriausybėje ministrų kompetencija savo kuruojamoje srityje nebeatrodo esanti prioritetas. Krašto apsaugai siūlomi kandidatai stokoja patirties. Atrankos procesas, anot eksperto, vis labiau primena atsitiktinį traukimą iš kepurės, kuriame svarbiausia – partinė ištikimybė, o ne profesionalumas. Viešumoje sklido kalbos, kad susisiekimo ministras Juras Taminskas galėtų tapti KAM vadovu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti mokyklas parengti savo taisykles, ribojančias asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimą. „Paketo pagrindinis tikslas – išspręsti teisinio reguliavimo nebuvimo problemą, užtikrinant, kad visos ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigos turėtų asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo mokykloje tvarką“, – Ministrų kabineto posėdžio metu sakė švietimo ministrė Raminta Popovienė.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) paruoštoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma suteikti teisę Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėti administracines teisenas bei padidinti pinigines baudas už neteisėtą patekimą į nacionalinio saugumo objektus.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar riboti be importo akcizų į Lietuvą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Europos Ekonominės erdvės valstybes, įvežamą kurą vilkikų bakuose. Siūlymą teikianti Finansų ministerija mano, kad tai padėtų užkardyti nelegalų dyzelino įvežimą iš Baltarusijos – užkirstų kelią galimam kuro nupylimui ir nelegaliam pardavimui.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje dėl kontrabandą gabenančių balionų kelis kartus buvo sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla, o kartą buvo uždarytas ir Kauno oro uostas. Ši situacija tapo rimtu išbandymu ne tik saugumo tarnyboms, bet ir premjerei Ingai Ruginienei, kurios sprendimai ir komunikacija sulaukė nemažai visuomenės ir ekspertų kritikos.

Lietuvos oro erdvę skrodžiant oro balionams iš Baltarusios teritorijos, Lietuvos atsakas vis dar toks pat neveiksmingas, kaip ir tada, kai ši problema iškilo dar Ingridos Šimonytės vyriausybės laikais. Kodėl ši problema vis neišsprendžiama? Apie mūsų saugumo politiką ir chaosą krašto apsaugos sistemoje TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu.  Virš Lietuvos skraido balionai iš Baltarusijos, oro uosto veikla trikdoma.

Per mėnesį vadovavimo Vyriausybei premjerė Inga Ruginienė neteko dviejų ministrų. Kultūros ministro I. Ruginienė ieško jau trečią savaitę, sprendžia galvosūkį ir dėl krašto apsaugos ministro. Kai kurie apžvalgininkai tikina, kad I. Ruginienės Vyriausybė chaose gyvena nuo pirmųjų darbo dienų, todėl abejoja, ar politikos naujokė sugebės valstybės vairą išlaikyti visus likusius trejus metus. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

 Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sako, kad kandidatas į krašto apsaugos ministrus turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis. „Krašto apsaugos ministro pavardė, tikiuosi, kad jau artimiausiomis dienomis paaiškės“, – žurnalistams pirmadienį sakė Ingos Ruginienės atstovas. „Jau tai dienų klausimas, manau“, – pridūrė jis. Vyriausybės vadovė praėjusią savaitę žadėjo kandidatą vadovauti Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pristatyti šios savaitės pradžioje.

Pirmadienį Vyriausybėje posėdžiaus koalicinė taryba – valdančiosios daugumos atstovai ketina tęsti diskusijas apie kitų metų valstybės biudžetą. „Koalicinėje taryboje toliau bus kalbama apie kitų metų valstybės biudžetą – svarbiausias eilutes, prioritetus ir atskirų sričių finansavimą“, – Eltai teigė premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.  Anot jo, nuolatinis bendravimas svarbus siekiant iki biudžeto priėmimo koalicijoje pasiekti tarpusavio sutarimą.

Vyriausybė nemano, kad platesnį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso taikymą mokyklose reikėtų įtvirtinti įstatyme. Seimas birželį po pateikimo pritarė konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotoms Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis norima pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą padaryti privalomu penktų, šeštų, septintų bei aštuntų klasių moksleiviams. Neigiamą išvadą projektui parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), šią savaitę tam pritarė ir Ministrų kabinetas.

Vyriausybė šią savaitę atmetė grupės socialdemokratų iniciatyvą palengvinti mokyklų vadovų skyrimo tvarkas. Kovą Seimas po pateikimo pritarė grupės socialdemokratų siūlymui atsisakyti nuostatų, kad vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai, išskyrus aukštąsias mokyklas, kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

Politinė įtampa Lietuvoje didina žmonių nerimą ir nesaugumo jausmą. Grėsmingi pareiškimai apie karą ir politinis susiskaldymas silpnina pasitikėjimą valdžia bei sąjungininkais. Psichologas ragina mažinti politinių diskusijų svarbą ir daugiau dėmesio skirti kasdieniam gyvenimui bei artimiesiems. Kaip rodo naujausias „Spinter“ tyrimas, nerimą jaučia kone 7 iš 10 žmonių. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai| Visą straipsnį galite rasti.

Nepaisant to, kad naujos Vyriausybės darbų pradžia buvo pažymėta kultūrininkų protestais bei nesutarimais dėl ministrų kandidatūrų, partijų reitingų lentelėje per pastarąjį mėnesį jokių pokyčių neįvyko. Tuo metu pasitikėjimas šalies vadovu Gitanu Nausėda – smuko. Per pastaruosius keturis mėnesius sumažėjo žmonių, labiausiai pasitikinčių šalies vadovu, rodo naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos.

Premjerė Inga Ruginienė gruodį kviečia gyventojus atvykti į Vyriausybę, aptarti jiems aktualius klausimus, problemas. Apie planuojamą susitikimą ketvirtadienį paskelbta Vyriausybės „Facebook“ paskyroje. „Noriu išgirsti jus – tuos, kurie kasdien susiduria su realiais iššūkiais, rūpesčiais ir gyvenimo situacijomis, reikalaujančiomis jautraus ir atsakingo valstybės požiūrio.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritatė Finansų ministerijos siūlymui atsisakyti reikalavimo įmonėms ar organizacijoms, gaunančios ir teikiančioms labdarą, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti mėnesio ataskaitas apie tokią paramą. „Pakeitimo esmė – naštos (administracinės – BNS) sumažinimas ir perteklinių reikalavimų atsisakymas (...) Siūlome supaprastinti šiek tiek gyvenimą paramos teikėjams ir gavėjams“, – posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui nepritarti „aušriečių“ siūlymui keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas.

Vyriausybė trečiadienį svarstys „aušriečių“ siūlymą keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų  projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas. Tačiau Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiems Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar denonsuoti dar 2002 metais Maskvoje sudarytą Lietuvos ir Rusijos susitarimą dėl abiejų valstybių piliečių kelionių.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, panašu, skaičiuoja paskutines dienas, o galbūt ir valandas savo poste. Po praėjusią savaitę kilusios įtampos tarp jos ir premjerės Ingos Ruginienės, pirmadienį abi Vyriausybės narės susitiko pasikalbėti akis į akį. Po susitikimo premjerė dar griežtesnė – pareiškė, kad pasitikėjimas sušlubavęs, iš ministerijos atėmė vieną kuruojamą sritį – gynybos pramonę ir iškėlė papildomų klausimų. Į juos D. Šakalienė turi atsakyti per šią savaitę.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. „Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Premjerė Ingrida Ruginienė Vyriausybės valandos metu, kada ministrų kabineto atstovams buvo uždavinėjami klausimai, patvirtino, kad naujajame biudžete 5,38 proc. bus iš tiesų skiriami krašto gynybai. Taip pat kilo klausimų dėl planuojamo „Embraer“ lėktuvų pirkimo sprendimas bei apskritai – dėl aiškesnės politikos dėl finansavimo šaltinių. I. Ruginienė ketvirtadienį vykstančioje Vyriausybės valandoje sulaukė klausimų dėl gynybos finansavimo biudžeto paskirstymo.

Vyriausybė ketvirtadienio posėdyje svarstys ateinančių metų valstybės biudžeto projektą. Kitais metais krašto apsaugos finansavimui planuojama skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,75 mlrd. eurų, dalis šios sumos bus skirta su gynyba susijusiems kariniams įsigjimams. Planuojama 12 proc. didinti pensijas, taip pat – 11 proc.

Baigiantis deryboms dėl būsimo valstybės biudžeto, šio projekto svarstymas Vyriausybėje perkeliamas į ketvirtadienį. Tai Eltai pirmadienį nurodė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas. „Vyriausybės posėdis, kuriame bus svarstomas biudžeto klausimas, perkeliamas į ketvirtadienį. Tai padaryta siekiant kokybiškai išpildyti dar likusias technines detales prieš pateikiant projektą“, – teigė jis.

Vis naujo kultūros ministro nepasiūlantis Remigijus Žemaitaitis jau įgriso daliai socdemų. Ir kai kurie puse lūpų kalba, jog „Nemuno aušros“ dienos koalicijoje yra suskaičiuotos. Kultūrininkų protestai suskaldė socdemus į dvi dalis – vieni linkę R. Žemaitaičio atsikratyti kuo greičiau, kiti nori dar tempti gumą, baiminasi, kad koalicijoje liks per mažai žmonių prieš kitų metų biudžeto tvirtinimą.

Mažumos Vyriausybė būtų radikalus žingsnis, o opozicinių konservatorių jai žadama parama skamba juokingai, sako Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius. „Man juokingai skamba, kai Laurynas Kasčiūnas bando čia parodyti, kad jau kažkur pavaidino demokratiją, nubalsavo ir palaikys Vyriausybės naująjį biudžetą konservatoriai. Tai nežinau, ką ten galima palaikyti“, – BNS penktadienį sakė R. Duchnevičius.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė Seimo posėdžio metu griežtai sukritikavo opoziciją, teigdama, kad jos veiksmai prieš valdančiąją koaliciją peržengia demokratinės kritikos ribas. Politikė pabrėžė, jog Vyriausybės sudėtį formuoja rinkimus laimėjusi Seimo dauguma, o opozicijos bandymai daryti įtaką šiam procesui esą prilygsta politiniam spaudimui ir šantažui.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) antradienį Vyriausybės kanceliariją informavo norintis atsiimti visus Vyriausybės rūmuose ir premjero rezidencijoje eksponuojamus kūrinius, pranešė portalas „Delfi“. Kaip teigiama portalo publikacijoje, LNDM generalinio direktoriaus pavaduotoja, vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Laima Sazonova teigė, jog sutartis su minėtomis institucijomis dėl kūrinių eksponavimo baigė galioti, tad kūriniams laikas grįžti į saugyklas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtoms pataisoms, kuriomis ministrų kabinetas įgaliojamas tvirtinti su slapta informacija jau galinčių dirbti asmenų tikrinimo tvarką. Dabar įstatyme Vyriausybė įgaliota tvirtinti tikrinimo, leidimo suteikimo tvarką į darbą ar susipažinimą su įslaptinta informaciją tik pretenduojantiems asmenims.

Seime kelią skinantis idėjai progresiniais tarifais papildomai apmokestinti azartinius lošimus, Vyriausybė iniaciatyvai pritaria, tačiau siūlo šio projekto parlamente nesvarstyti.   Seimas birželį po pateikimo pritarė demokratų frakcijos atstovo Tomo Tomilino iniciatyvai įvesti papildomus 27 proc., 32 proc. ir 37 proc. tarifus organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas, taip pat nuotolinius lošimus.

Antradienį Seimo posėdžio metu tradiciškai turėjo įvykti Vyriausybės pusvalandis. Tai laikas, kai Seimo nariai konkrečiam ministrui gali užduoti klausimus. Tačiau Seimo posėdžių salėje pasirodė tik viena ministrė. Nors kai kurių darbotvarkėse įrašyta, kad jie turėjo būti parlamente arba tuo metu neturi svarbių susitikimų, tų ministrų nebuvo. Vyriausybės pusvalandis numatytas vakarinio Seimo posėdžio metu. Tačiau vietos, kuriose turi sėdėti ministrai, buvo tuščios.

Antradienį Trišalės tarybos pirmininke išrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė. Ji Tarybai pirmininkaus artimiausią pusmetį. Tai jau antrasis kartas, kai D. Jakutavičė paskiriama vadovauti Trišalei tarybai. Taryboje kas pusmetį rotacijos principu pirmininkauja darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį Vyriausybėje pasirašys 2026–2028 m. nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurią praėjusį trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas. Sutartį pasirašius premjerei, Vyriausybė įsipareigos kartu su ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektu Seimui teikti tvirtinti naują pareiginės algos bazinį dydį – jis didinamas 0,7 proc. arba 12,6 eurais iki 1798 eurų. Atitinkamai didėtų ir valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Seimui liko paskutinis žingsnis iki sprendimo Turto banką pertvarkyti iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę – tokiai Vyriausybės iniciatyvai antradienį parlamentarai pritarė po svarstymo. Parlamentas taip pat palaiko idėją plėsti jo funkcijas, kad bankas galėtų įsitraukti plėtojant civilinę ir karinę infrastruktūrą.  Tokias Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir juo susijusių teisės aktų pataisas antradienį palaikė 92 Seimo nariai, po tris balsavo prieš ir susilaikė.

 Prieš savaitę pradėjus darbą naujajai Ingos Ruginienės Vyriausybei, ketvirtadienį premjerė patvirtino ministrų pavadavimo grafiką – potvarkį, numatantį, kas pavaduoja 20-ojo Ministrų kabineto narius jų komandiruočių, atostogų metu. Tarp 14 Vyriausybės narių, kolegų nepavaduos vienintelis kultūros ministras Ignotas Adomavičius, dėl kurio kompetentingumo ir tinkamumo vadovauti ministerijai diskusijos vis dar netyla.

Premjerė Inga Ruginienė sako šiuo metu matanti „pozityvią padėtį Vyriausybėje“, tačiau jeigu kuris nors ministras nuspręs dirbti kitaip, nei yra numatyta programoje, ministrė pirmininkė žada atitinkamus sprendimus. Premjerė teigia, kad vertindama ministrų darbą atsižvelgs į tam tikrą laikotarpį – 3 metus, t. y. laikotarpį iki kadencijos pabaigos. „Tas laikotarpis – visi 3 metai iki kadencijos pabaigos ir jis yra taikomas kiekvienam ministrui.

Nuo vidurnakčio JAV vyriausybė dabar yra uždaryta pirmą kartą per beveik septynerius metus. „Sky News“ paaiškino, ką tai reiškia ir kokį poveikį tai turės gyventojams. Tai įvyko todėl, kad Senate pasiekta aklavietė dėl dviejų konkuruojančių finansavimo įstatymų projektų, vieną pasiūlė respublikonai, kitą – demokratai. Nei vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus.

Socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamas dvidešimtasis ministrų kabinetas trečiadienį renkasi į pirmąjį posėdį. 14 naujosios Vyriausybės narių ir ministrė pirmininkė I. Ruginienė praėjusį ketvirtadienį prisiekė Seime. Vis tik šešiems iš 15 politikų tai nebus pirmasis Vyriausybės posėdis atitinkamų pozicijų kėdėse, mat jie šias pareigas ėjo ir iš pareigų pasitraukusio premjero Gintauto Palucko kabinete.

Profesorius Vytautas Landsbergis antradienį savo feisbuko paskyroje paviešino įrašą, kuriame aštriai sureagavo į dabartinius politinius procesus ir prezidento Gitano Nausėdos poziciją. Pasak jo, visuomenė neturi būti laikoma „žmogeliais“, kuriems užtenka pažadėtų pinigėlių. Įraše Landsbergis rašo apie dvi priešpriešines kultūras ir aiškiai pabrėžia ribą, kurios, anot jo, negalima peržengti. Profesorius nevyniojo žodžių į vatą ir tiesiai kreipėsi į šalies vadovą.

Naujosios ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės politinio pasitikėjimo komandoje liko dirbti dauguma buvusio premjero Gintauto Palucko patarėjų. Iš dešimties šiuo metu premjerės patarėjo pareigas einančių žmonių aštuoni buvo ir G. Palucko komandoje.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas viceministrais patvirtino iki šiol šias pareigas ėjusį Darių Sadecką ir Janušą Kizenevičių, antradienį pranešė ministerija. Anot jos, D. Sadeckas kuruos biudžeto, valstybės iždo, mokesčių ir finansų politikos  klausimus, bus atsakingas už viešųjų finansų sistemos valdymo grupę.

Pirmadienį ministrė pirmininkė Inga Ruginienė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pripažino, kad niekas nesitikėjo tokios audringos kultūros bendruomenės reakcijos į praeitą savaitę kilusį protestą. Ji pabrėžė, kad menininkų nepasitenkinimas yra labiau nukreiptas ne į kultūros ministrą Ignotą Adomavičių, o į Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją „Nemuno aušra“. Ji taip pat aptarė klausimus dėl „dronų sienos“ įgyvendinimo.

Pasikeitus Ministrų kabinetui, Vyriausybės kanclerio pareigas tęs Laimonas Rudys.  Potvarkį dėl jo skyrimo premjerė Inga Ruginienė pasirašė penktadienį.  Tiesa, pagal įstatymuose numatytą tvarką, dar ketvirtadienį kurį laiką laikinai Vyriausybei vadovavęs Rimantas Šadžius pasirašė L. Rudžio atleidimo raštą.  Kanclerio pareigas L. Rudys pradėjo eiti dar pernai gruodį, kai jį paskyrė dabar jau atsistatydinęs ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Lietuvos politinėje scenoje kilo aistros dėl Vyriausybės formavimo, kai kai kurie politikai įžvelgia cirką ir pasityčiojimą iš institucijų. Kritikai teigia, kad netinkamų kandidatūrų paskyrimas gali neigiamai paveikti valstybės reputaciją. Kaip jai seksis dirbti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologai Vytautas Dumbliauskas ir Ignas Kalpokas.

Nepaisant protestų ir kritikos, Lietuva turi naują Vyriausybę, vadovaujamą Ingos Ruginienės. Seime prisiekė visi paskirtieji ministrai. Tiesa, salėje skambėjo ne viena aštri frazė – opozicija naująją Vyriausybę prilygino su Vladimiru Romanovu ir Kauno „Žalgiriu“, 5-ąją kolona, teroristais ir nerealiais pažadais programoje, kuriems neaišku, iš kur bus paimti reikalingi pinigai. Nors premjerė laikėsi diplomatiškai, bet atsikirsdamas Žemaitaitis  žodžių nerinko.

Į skandalą įsivėlęs paskirtasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius atsidūrė visuomenės ir ekspertų akiratyje. Paviešintas vaizdo įrašas iš jo linksmybių kubile sukėlė klausimų dėl tinkamumo eiti pareigas. Politologai kalba apie posovietines praktikas, klaniškumą ir kompetencijų stoką valdžioje.