vyriausybė

Vyriausybė leido dronus „kamikadzes“ ir prieštankines minas iš Lietuvos įmonių įsigyti neskelbiant viešojo pirkimo konkurso. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, tai leis Lietuvos kariuomenę aprūpinti šalies viduje pagaminta karine įranga ir skatins Lietuvos gamintojus vystyti gynybos technologijų pajėgumus, kurti atsparias jų tiekimo grandines.

Vyriausybė trečiadienį suteikė aštuoniems asmenims ir įmonėms nacionalinių mecenatų vardus, tarp jų – buvusio „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamos įmonės. Pagal trečiadienį priimtą Ministrų kabineto sprendimą, nacionaliniais mecenatais pripažinti Angelė ir Sigitas Kazlauskai, Vilniaus universiteto (VU) fondui paaukoję 3,1 mln. eurų, Rolandas Valiūnas, 1,4 mln.

Vyriausybė pritarė siūlymui koreguoti Darbo kodeksą, kuriuo būtų sudaryta galimybė tėvams gauti papildomas poilsio dienas iki tol, kol vaikams sukaks 14 metų. Įstatymo projektą rengusi parlamentarė Jurgita Šukevičienė argumentuoja, kad tai stiprintų šeimų ryšius, leistų tėvas skirti kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams, tuo pat metu užkertant kelią ankstyvam žalingų įpročių formavimuisi.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui prailginti nedarbo draudimo išmokas ikipensinio amžiaus žmonėms. Tam dar turės pritarti Seimas.  Pagal ministerijos siūlymą, išmokos mokėjimas būtų pratęstas dar 4 mėnesius – nuo 11-os iki 15-os – bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, jeigu jiems nepaskirta išankstinė senatvės pensija ir jie turi bent 20 metų socialinio draudimo stažą.

Trečiadienį vyksiančio pasitarimo metu Vyriausybė paskirstė 3,2 mln. eurų keturiems paramos Ukrainai projektams. Ministrų kabinetas patvirtino programą „Kurk Ukrainai“, kurios metu, kartu su Kyjivo ekonomikos mokyklos fondu, bus siekiama stiprinti Ukrainos viešąjį sektorių, įgyvendinant eurointegracijos krypties projektus bei pritraukiant užsienyje patirties įgijusius Ukrainos profesionalus. Tokia pilotinė programa, paremta „Kurk Lietuvai“ sėkmės pavyzdžiu, startavo ir praėjusių metų vasarą.

Vyriausybės siekis uždrausti gydymo įstaigoms imti bet kokias papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Seimo teisininkai.

Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti Lietuvos ambasadorius Vašingtone, Madride, Kaire ir Ankaroje. Audra Plepytė darbą JAV baigs liepos 14 dieną, nuo rugpjūčio 22-osios ketinama atšaukti Lyrą Puišytę-Bostroem iš Lietuvos ambasadorės Ispanijoje pareigų, Artūrą Gailiūną – iš ambasadoriaus Egipte pareigų. Ambasadorius Turkijoje Ričardas Degutis darbą baigs rugpjūčio 25 dieną. Šiems atšaukimams dar turės pritarti prezidentas.

Draudimo ir verslo asociacijoms raginant kelti šiuo metu Vyriausybės siūlomas neapmokestinamas privataus sveikatos draudimo grindis, finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad toks sprendimas didintų gydymo paslaugų kainas privačiose įstaigose. Finansų ministerija siūlo apmokestinti privatų sveikatos draudimą, kurį kaip papildomą naudą darbdaviai gali siūlyti darbuotojams, tačiau išmokoms nustatyti 350 eurų lengvatą.

Trečiadienį Vyriausybėje vyksiančios kasmetinės skaidrumo akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“. Renginio metu bus aptarta šešėlinės ekonomikos situacija Lietuvoje.  Vyksiančioje konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie numatomas kovos su šešėliu priemones, gyventojų bei verslo požiūrį į šešėlį.  Vyriausybėje kalbės Muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.

Seime skinasi kelia dalis pateiktų mokesčių pertvarkos pasiūlymų, o visuomenėje netrūksta pasipiktinimo bei kritikos  Vyriausybei. Ar Lietuvos ekonomikai gresia pavojus? Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja nepriklausomas rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė ambasadorių Estijoje ir Pietų Korėjoje atšaukimui iš pareigų pasibaigus jų kadencijoms. Lietuvos ambasadorę Taline Raimondą Murmokaitę planuojama atšaukti iš pareigų nuo liepos 17 dienos, ambasadorių Seule Ričardą Šlepavičių – nuo liepos 31 dienos. Šiems atšaukimams dar turės pritarti prezidentas. R. Murmokaitė Estijoje dirba nuo 2022 metų rugsėjo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Kelių fondo, kuris turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, projektui.  Dabar šis siūlymas bus svarstomas Seime. Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Numatoma, kad jis veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių smarkiai nukentėjo šalies ūkininkai.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje ir paskirti operacijų vadovu ministrą Igną Hofmaną.  Šiuo metu vertinama patirta žala ir nuostoliai.

Trečiadienį posėdžiausianti Vyriausybė ketina apsispręsti dėl ambasadorių Estijoje bei Korėjoje, Filipinuose ir Mongolijoje atšaukimo. Diplomatinės atstovės Estijoje pareigas nuo 2022 m. einančią Raimondą Murmokaitę iš pareigų siūloma atšaukti nuo liepos 17 d. Tuo metu ambasadorių Korėjoje, Filipinuose ir Mongolijoje Ričardą Šlepavičių norima atšaukti nuo liepos 31 d. Pastarasis nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Korėjoje buvo paskirtas 2022 m., o Filipinuose ir Mongolijoje Lietuvai at...

Vyriausybėje su privačiomis ir viešosiomis įstaigomis pirmadienį rengiamas pasitarimas dėl priemokų už sveikatos priežiūros paslaugas. „Vyriausybė siekia, kad mūsų sveikatos sistema taptų sąžininga ir teisinga kiekvienam pacientui – šiuo metu siūloma keisti Sveikatos sistemos įstatymą, kad žmonės nebūtų verčiami primokėti už tas sveikatos paslaugas, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa“, – BNS sakė premjero Gintauto Palucko patarėjas Justinas Argustas.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės teiktas visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį pritarė naujam Finansų ministerijos pateiktam variantui.  „Labai greitai pasižiūrėjome, atsižvelgdami į pastabas ir nuogąstavimus, kurie Seimo salėje buvo išsakyti svarstant šį įstatymo projektą.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į kilusį skandalą dėl ministro pirmininko Gintauto Palucko viešnagės verslininko Tautvydo Barščio žirgyne ir bendros žvejybos, kurioje dalyvavo ir pats Druskininkų meras. Savo paskyroje politikas tvirtino nuo pirmadienio sulaukęs žurnalistų skambučių dėl praleisto laiko kartu su premjeru G. Palucku ir verslininku T. Barščiu. Visgi R. Malinauskas teigia, jog iš pradžių jam tai pasirodė nerimta.

Per Lietuvą nuvilnijus žiniai, jog premjeras Gintautas Paluckas lankėsi milijonieriaus Tautvydo Barščio žirgyne, į tai socialiniuose tinkluose sureagavo ir pats verslininkas, kuris kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą. Žinomas verslininkas situaciją nusprendė pakomentuoti socialiniame tinke „Facebook“ po Rūtos Janutienės įrašu. Savo komentare T. Barštys kvietė žmones apsilankyti jo žirgyne.

Vyriausybė siūlo tobulinti Seime svarstomas įstatymo pataisas, siūlančias finansinių ataskaitų nespėjusioms laiku pateikti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) švelninti paramos gavimo sąlygas. Trečiadienį priimtame nutarime taip pat pažymima, kad Ministrų kabinetas iš esmės pritaria siekiui koreguoti NVO keliamas sąlygas gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, tikslinant reikalavimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos pateikimo.

Vyriausybė pritaria grupės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų siūlymui padidinti policijos rėmėjams sveikatos sutrikdymo atveju skiriamų išmokų dydį. Vis tik Ministrų kabinetas siūlo įstatymo projektą papildyti ir numatyti, jog tokios kompensacijos negalėtų būti didesnės nei statutinių pareigūnų. Tai numatančią išvadą Vyriausybė patirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti. Nuo mokesčio gyventojai bus atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui įteisinti valstybės rinkliavą, kurią mokėtų pranešimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD) apie savo tabako gaminius teikiantys gamintojai ir importuotojai.  Preliminariais skaičiavimais, valstybės rinkliava galėtų siekti 140 eurų už kiekvieną naują ar atnaujintą tabako gaminių ir su jais susijusių prekių pranešimą į EU-CEG portalą.

Rengiamas beveik 20-ies teisės aktų pakeitimo projektas, siekiant skatinti gynybos pramonę, Vyriausybę turėtų pasiekti dar šį mėnesį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui pasirašyti Susitarimo memorandumą, kuriuo kartu su regiono valstybėmis siekiama stiprinti ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą. „Memorandumo tikslas – nustatyti bendradarbiavimo sistemą, skirtą ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugai ir atsparumui didint“, – rašoma projektą paruošusios Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikime.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Socialdemokratams pasiūlius įteisinti naują finansinės paramos modelį pirmąjį būstą įsigyjančioms ir statančioms šeimoms, Seimo Teisės departamentas mano, kad šią valstybės biudžeto lėšų pareikalausiančią iniciatyvą turėtų įvertinti Vyriausybė. „Atkreipiame dėmesį, kad 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai yra patvirtinti. Manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė“, – sako Seimo teisininkai.

Vyriausybė sutinka, kad į paramos gavėjų sąrašą vėl būtų įtrauktos bažnyčios, taip pat iš valstybės ar savivaldos biudžetų išlaikomos mokyklos. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tai numatančiai Finansų ministerijos išvadai, siūlančiai iš esmės pritarti tokioms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms. Vyriausybės išvados paprašė jas svarstantis Seimas.  Jei Seimas pritars, iki 1,2 proc.

Vyriausybė palaiko grupės parlamentarų siūlymą neribotam laikui pratęsti iki gegužės pabaigos numatytą atvykimo išmokų iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir jų darbdaviams mokėjimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tai numatančiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)  išvadai. Vyriausybės išvados dėl tokių Užimtumo įstatymo pataisų yra paprašęs Seimas, svarstantis grupės parlamentarų inicijuotus pakeitimus, ar toliau palikti galioti šias specialias išmokas.

Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė patvirtino naująją Lietuvos kultūros tarybą. Jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta kultūros ekspertė Kristina Mažeikaitė.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba pirmadienį Vyriausybėje renkasi aptarti planuojamus mokesčius, pensijų kaupimo sistemos pokyčius, siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiami antrosios pensijų reformos pakeitimai atliepia žmonių lūkestį, kad šiuo metu veikianti ir nemažai kritikos susilaukianti sistema pasitikrintų pasitikėjimą. Taip pat, pasak jo, labai svarbu, kad šioje pakopoje norintiems likti gyventojams įsipareigojama ir toliau suteikti valstybės skatinamąją subsidiją.

Vyriausybė nusprendė nepritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktiems siūlymams didinti ligos, profesinės reabilitacijos ir vaiko priežiūros išmokos „lubas“ nuo 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 2,5. Gintauto Palucko vadovaujamas kabinetas taip pat atmetė siūlymą netaikyti dviejų VDU ribojimo dviejų mėnesių trukmės tėvystės atostogoms. Tokias išvadas Vyriausybė patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Vyriausybė pritaria grupės parlamentarų siūlymui panaikinti reikalavimą, numatantį, jog valstybės tarnyboje gali dirbti tik jaunesni kaip 65 metų asmenys. Visgi, šių pataisų Ministrų kabinetas Seime kol kas siūlo nesvarstyti, nes kitų metų rudenį žada teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. „Devynioliktosios Vyriausybės programoje nustatytas siekis peržiūrėti įvykdytą valstybės tarnybos reformą ir grąžinti esminius karjeros sistemos bruožus valstybės tarnybos sistemai.

Vyriausybė parlamentui siūlo supaprastinti valstybės garantijų teikimą – paskolų sandorių sumą didinti nuo 12 iki 100 mln. eurų, laisviau garantuoti Lietuvos gynybos pramonės projektams skirtas paskolas.  Finansų ministerijos parengtus Valstybės skolos įstatymo pakeitimus Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje.

Vyriausybė trečiadienį leido daliai valstybės įstaigų saugoti duomenis privačiuose duomenų centruose.  Tai leis valstybinės institucijoms pasirinkti IT paslaugas iš platesnio jų spektro, sumažins išlaidas ir padidins duomenų saugumą, trečiadienį pranešė pakeitimus inicijavusi Ekonomikos ir inovacijų  ministerija.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) iniciatyva planuojama ilginti giliųjų technologijų startuolių amžių nuo 5 iki 10 metų. Tokiam pakeitimui trečiadienį pritarė ir Vyriausybė. Ministerijos teigimu, amžiaus pakeitimas sudarytų galimybę didesniam skaičiui įmonių pretenduoti į valstybės paramą. „Kad parengtų produktą rinkai, giliųjų technologijų startuoliai dažnai užtrunka ilgiau negu 5 metus.

„Aušriečiai“ po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nurodymo šią savaitę pakoregavo savo inicijuotą projektą, kuriuo būtų siūloma sustabdyti Nacionalinio stadiono statybas, kol bus atliktas išsamus ekonominis, teisinis ir finansinis projekto vertinimas.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, jog ministerijų miestelio Vilniuje projektas galėtų būti parduotas privačiam statytojui. Jo teigimu, rinkai projektas būtų įdomus, ji siūlo geras panašių patalpų nuomos sąlygas. „Tas statybas gali vystyti ir privatus sektorius. Tą objektą kaip projektą galima parduoti ir rinkoje jis tikrai būtų vertingas dalykas.

Vyriausybė palaiko eksparlamentarės Vilijos Targamadzės siūlymą profesinio ugdymo įstaigose įteisinti mokomąją lietuvių kalbą. Visgi, Ministrų kabinetas rudenį ketina teikti analogišką įstatymo projektą, tad V. Targamadzės iniciatyvos Seime siūlo nesvarstyti. „Siūloma iš esmės pritarti įstatymo projekto siekiui, tačiau pasiūlyti Seimui jo nesvarstyti.

Naujausios apklausos duomenimis, gyventojai nurodė prastai vertinantys dabartinės Vyriausybės veiklą. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Ignas Kalpokas teigia, jog tam įtakos turi šiuo metu planuojama mokesčių reforma ir valdančiosios koalicijos lyderių tarpusavio ginčai. Tiesa, Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko reitingai išaugo.

Organizacijas ir gyventojus vienijančios Aplinkosaugos koalicijos atstovai pareiškė, kad Vyriausybė nesilaiko pažado saugoti miškus – plyni jų kirtimai vyksta toliau. „Jausmas yra dviprasmiškas.

Įgyvendindama Vyriausybės programą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia įstatymų pakeitimus, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveiktos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė pažymi, kad vadinamosios priemokos tapo didele mūsų sveikatos priežiūros sistemos problema, kurią būtina nedelsiant spręsti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Ministrų kabinetui pritarus, prezidentas Gitanas Nausėda turės pateikti iniciatyvą Seimui, o parlamentas galutinai priims konvencijos denonsavimo dokumentus. Pasak nutarimo projektą teikusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Vyriausybės prašoma skirti dar 156,6 tūkst. eurų advokatams valstybės ginče su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Susisiekimo ministerijos prašymu lėšos būtų skiriamos advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ už pernai spalį–gruodį suteiktas paslaugas, įskaitant atsiskaitymą su subteikėja – pasaulyje žinoma Londono advokatų kontora „Covington & Burling“. Dėl to trečiadienį posėdyje spręs Vyriausybė.

Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybe pasitiki daugiau kaip keturi iš dešimties gyventojų. Kaip rodo naujausia apklausa, po pirmų šimto darbo dienų tai vienas geriausiai vertinamų Ministrų kabinetų šalies istorijoje. Šių metų kovo 8–24 dienomis Eltos užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia nematantis priežasčių, kodėl reikėtų keisti šiuo metu koalicijoje svarstomus siūlymus dėl gyventojų pajamų bei didesnio pelno apmokestinimo. „Kol kas aš nematau tam priežasčių, nematau argumentų, kodėl reikėtų tuos pasiūlymus kažkaip keisti. Nes, kaip ir minėjau, jų poveikis yra labai aiškus, koncentruotas į aukštesnes ir aukštas pajamas uždirbančių žmonių grupę“, – radijo stoties M-1 informacijos tarnybai pirmadienį transliuotame interviu sakė G. Paluckas.

Pirmadienį aštuonios Lietuvos profesinės sąjungos pasirašė iš išsiuntė Vyriausybei bei Seimui laišką, kuriame reikalaujama atkreipti dėmesį į kai kuriuos planuojamus mokestinės sistemos pakeitimų punktus.  „Lietuvos darbuotojai su didele viltimi laukė mokesčių pasiūlymų iš dabartinės Vyriausybės ir tikisi, kad rinkimų pažadas kurti socialiai teisingą mokesčių sistemą neatsidurs aklavietėje.

Pirmadienį pradedami Tarandės tunelio statybos darbai: bus įrengiama apylanka ir iki rugsėjo apribojamas eismas abiem juostomis Vilniaus–Panevėžio kryptimi, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Apylanką ties magistralės 10-tu kilometru tikimąsi įrengti per 2 savaites.

Lietuvos pasieniečiai pirmadienį pristatys naują sraigtasparnį, skirtą Specialiosios tranzito schemos traukinių palydai ir greitam reagavimui į galimus incidentus. „Šis sraigtasparnis pasitarnaus tam, kad būtų sustiprintas traukinių, vykstančių iš ir į Kaliningrado sritį, stebėjimas“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Anot jo, pastaraisiais metais pasikeitus saugumo situacijai regione iškilo naujų saugumo grėsmių ir iššūkių.