Praėjus pusei metų po karantino – paslaugų kainų šuolis. Per karantiną negalėję gauti grožio paslaugų, žmonės stebisi, kodėl dabar už jas turi mokėti brangiau:
„Man kaip moteriai aktualu manikiūras, kirpimas pabrango iš karto po karantino. Kirpimas 5 eurus, manikiūras 2 eurus.“
„Prieš karantiną abonementai panaikinti, kirpimas 7 eurai, po to 9 eurai, po karantino 10 eurų, nusikirpau toje pačioje kėdėje ir vietoje.“
Pabrango kirpimas, plaukų dažymas ir kitos paslaugos. Štai vieno grožio salonų tinklo kainos Vilniuje šiemet ir pernai prieš Kalėdas.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad grožio, kirpyklų paslaugos per metus pabrango 7 proc. Verslininkai atrėžia mėginantys kompensuoti karantino nuostolius.
„Karantino pasekmes jausime šiais ir kitais metais. Žmonės daugiausiai gražinasi, kai yra galimybės turėti progas. Karantinai buvo įvesti, progos suspenduotos. Didelių pasipinigavimų kaip, atrodo visiems, tikrai neturėjome“, – sako kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad šiemet būtent paslaugos labiausiai ir brangsta. Medicinos procedūros pabrango dešimtadaliu, o štai už odontologijos paslaugas tenka mokėti ir 20 proc. brangiau.
Neatsilikti stengiasi ir viešbučiai bei restoranai, šiemet vidutiniškai kainas pakėlę 6 proc. O gyventojus piktina, kad brangsta ir pirmo būtinumo prekės – maistas, medicinos prekės:
„Kaukės neturėjo brangti. Prieš 3 mėn. sveikatos apsaugos ministras sakė, kad neriekia kaukių. Įdomiai čia.“
„Dezinfekcinės priemonės pabrango.“
„Dabar maistas. Atrodo nieko neperki, o 10-15 eurų.“
Jau pusmetį nuo karantino pradžios turėję labai mažai galimybių pakeliauti ir išlaidauti svetur, anot ekonomistų, lietuviai toliau verda savo sultyse. Pinigus leidžia šalia namų, o verslininkai nenori praleisti progos užsidirbti daugiau.
„Rugpjūtis yra ketvirtas iš eilės, kaip vartotojų lūkesčiai gerėjo. Nors rugpjūtį gyventojai savo finansinę situaciją ar šalies ekonominę padėtį vertina be pokyčių, jie yra nusiteikę išleisti didesnes pinigų sumas didesniems pirkiniams. Tai rodo, kad nusiteikimas vartoti tikrai yra“, – pasakoja viceministrė Miglė Tuskienė.
„Sumažėjo klientų srautai, buvo bandoma pakelti kainas, pažiūrėti, kas bus. Bet čia ekonomika. Jei žmonės eina ir perka paslaugas už didesnę kainą, strategija pasiteisina. Šiuo metu turime paslaugų infliaciją“, – teigia ekonomistas Tadas Povilauskas.
Karantinas Lietuvos ekonomiką, pasirodo, sukrėtė mažiau nei valdininkams atrodė pavasarį. Finansų ministerija išsižada savo prognozių, kurias skelbė tamsiausiomis karantino dienomis balandį. Šie metai esą nebus jau tokie juodi – vietoje prognozuoto beveik pusaštunto procento BVP kritimo dabar ministras Šapoka kalba apie viso labo pusantro procento.
„Naujausi skaičiai rodo, kad situacija nėra dramatiška. Suteikia santūraus optimizmo. Ekonomikos nuosmukis šiemet turi siekti 1,5 proc. ir pakankamai spartus atsigavimas kitais metais 3,3 proc.“, – kalbėjo ministras Vilius Šapoka.
Kylančias paslaugų kainas verslininkai teisina ir brangstančia darbo jėga. Vyriausybė šiemet padidino minimalią algą, šiemet toliau kyla vidutinis atlyginimas privačiame ir viešajame sektoriuje.
„Darbo užmokesčio kritimo privačiame sektoriuje, lyginant su metų pradžia, praktiškai nebuvo. Jis buvo minimalus, nulemtas viešbučių, restoranų segmento. Lyginant su pernai, atlyginimų augimas yra spartus“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas šiemet augs iki 6,5 proc., o kitais metais jau tik 3 proc. O Lietuvos BVP po šiemetinio smukimo, anot prognozės, kitąmet jau augs 3 proc.
