bvp

Ateinantys metai žada būti gana dinamiški mūsų ekonomikai: prognozuojamas spartus atlyginimų, pensijų augimas, tačiau juntama baimė dėl infliacijos šuolių, kainų augimo bei akcizų tam tikroms prekėms. Ko tikėtis ir kam būti pasiruošus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Artea“ banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene. Kokie mūsų laukia ateinantys metai? Trumpuoju laikotarpiu, stebint visas makroekonomines kategorijas, gyvensime tikrai neblogai.

Ekspertai, svarstydami apie Vyriausybės planą kitąmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą iki 5,2 proc. bendro vidaus produkto (BVP), įvertino įgyvendinimo galimybes bei pareiškė, kad tai yra būtina šalies saugumui užtikrinti. Tiesa, kad būtų pasiektas toks tikslas, reikėtų atsargiai derinti mokesčių didinimą ir skolinimąsi, kad papildomos lėšos nepakenktų ekonomikos augimui.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad dabartinė tarptautinė situacija rodo – visos valstybės ruošiasi dideliems kariniams konfliktams, ir vienintelis klausimas – „kuri pusė gaus palaikymą“.  „Kai karinėms išlaidoms skiriama 5 proc. BVP, o vidurkis yra 2,1 proc., tai yra milžiniška pinigų suma. Tai reiškia, kad visi ruošiasi konfliktams ir karui.

Lietuvos ekonomikos iššūkiai – žemos pajamos ir darbo jėgos kvalifikacija reikalauja skubių permainų. Siekiant augimo, būtina koncentruotis į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir švietimo prioritetų keitimą. Ar esame pasirengę pradėti nuo pagrindų? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Arvydas Paukštys, „Teltonika“ įkūrėjas, investuotojas.

Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3 proc. ir siekė virš 79 mlrd. eurų, remdamasi patikslintais duomenimis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Anksčiau agentūros skelbtas 2024 m. BVP, įvertintas tik pagal išankstinius ketvirtinius duomenis, sudarė 78,4 mlrd. eurų, o realusis BVP pokytis sudarė 2,8 proc. Vertinant BVP išlaidų metodu, 2024 m. sparčiausiai augo namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos (3,1 proc.), prekių ir paslaugų eksportas (2,6 proc.) bei importas (2,4 proc.

Čekijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,5 proc. ir ketvirčio prieaugis buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,7 proc., bei mažiausias per metus, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Importo augimo tempas sulėtėjo nuo 2,5 proc. pirmąjį ketvirtį iki 1,5 proc., o eksporto – nuo 3 proc. iki vos 0,3 procento. Tuo metu namų ūkių vartojimo augimas paspartėjo nuo 0,4 iki 1 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kiek pagerino Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc. Balandį prognozuota, kad šalies ekonomika augs 2,8 procento. Kitąmet numatomas dar spartesnis BVP augimas  – 3,4 proc.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad naujosios Vyriausybės parengtas ateinančio finansinio laikotarpio valstybės biudžetas bus tvarus – deficitas neviršys 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Mes suprantame, kas yra biudžetas — šiai dienai yra formuojamas 2026 metų biudžetas, jis dar atkeliaus į parlamentą, tai tikrai matysite, kad mes siekiame tvaraus biudžeto, siekiame jį planuoti taip, kad neviršytume 3 proc.

Suomijos finansų grupė „OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs smarkiau – 3 proc., kai anksčiau prognozė šiems metams siekė 2 proc., kitiems metams – 2,5 proc. „Lietuva – sėkmės istorija tarp Baltijos ir net Šiaurės šalių. Ekonomikos augimas čia stipriausias per pastaruosius kelerius metus, o infliacija – mažesnė, lyginant su Latvija ir Estija“, – pranešime teigė „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgren.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) ir siekė 39,4 mlrd. eurų (to meto kainomis). Nepašalinus šios įtakos ekonomika augo 3,2 proc., antrąjį BVP įvertį pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, BVP augo 3,1 proc.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos BVP per metus augo 3 proc., o vidutiniškai ES – 1,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Estijos ekonomika per metus augo 0,5 proc., Latvija duomenų dar nepaskelbė. Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pirmuoju – Lietuvos BVP augimas siekė 0,2 proc., Estijos – 0,5 proc., o vidutiniškai ES – 0,2 procento.

2025 m. antrąjį ketvirtį, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 20,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Institucijos duomenimis, realusis BVP pokytis, palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 0,2 proc. Agentūra teigia, jog vertinant gamybos metodu, didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.

NATO viršūnių susitikime Hagoje šalims paskelbus, kad iki 2035-ųjų jos į gynybą investuos 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) lyderius per artimiausius penkerius metus dėl to padaryti „labai rimtus žingsnius“. „Šiandien mes tikrai nemažai kalbėjome apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas davė puikias gaires, bet jis negarantuoja, ypač, jeigu trūksta politinės valios, tų 5 proc.

Kitąmet įsigaliojus Seimo priimtiems pagrindinių mokesčių pakeitimams bei kai kuriems naujiems mokesčiams, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas mažės apie 0,3 procentinio punkto, prognozuoja Vyriausybė. Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai maža įtaka, kuri nepakenks Lietuvos galimybėms konkuruoti su kitomis regiono šalimis. „Skaičiuojama, kad realiai Lietuvos BVP augimas po mokestinių pakeitimų mažėtų iki 0,3 proc. punkto.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog trečiadienį priimtas NATO viršūnių sprendimas iki 2035 m. išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvai nėra problema, todėl valstybei nereikalingas ir pereinamasis laikotarpis. „Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad ši NATO viršūnių konferencija arba susitikimas bus prisimenamas kaip 5 proc. viršūnių susitikimas. 5 proc.

NATO valstybės narės sekmadienį susitarė dėl didesnių išlaidų gynybai, kurios siektų 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).  Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas atskleidė, kad su NATO pavyko susitarti dėl to, kad Ispanijai nebūtų taikomas 5 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklis. Ši šalis prieš tai prieštaravo didesnėms gynybos išlaidoms. JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ragino NATO valstybes per antradienį prasidėsiantį viršūnių susitikimą Hagoje susitarti dėl 5 proc.

Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, lietuviai gyvena vis geriau. Taip galima spręsti iš daugelio ekonominių rodiklių. Vis dėlto oficialioji statistika rodo, kad prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje jau pasiekė ar net pralenkė europietiškas. Tačiau darbuotojų atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos yra daug mažesnės Europos Sąjungos vidurkį.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Realiojo BVP pokytis, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, buvo teigiamas ir sudarė 0,4 proc. Paskutinį ketvirtį lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, pokytis buvo teigiamas ir sudarė 3,2 proc.

„OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) artimiausiais metais toliau stabiliai augs. Šiemet, anot tarptautinio banko, ekonomika augti turėtų šiek tiek mažiau nei pernai – 2 proc., tačiau 2026 m. didėti iki 2,5 proc.  Tuo metu metinė infliacija, prognozuojama, išliks panašiame lygyje – šiemet sieks 3 proc., o kitais metais sumažės iki 2,5 proc. „Ekonomika Lietuvoje turėtų išlikti tvirta.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Vilnius ne tik tapo turtingiausiu ir sparčiausiai augančiu Baltijos šalių miestu, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo bei viršijo Europos sąjungos (ES) vidutinį Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį. Tokį sostinės proveržį pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris nurodė, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad lėšos gynybai finansuoti gaunamos ne tik iš mokestinių pakeitimų, tačiau ir iš pasiskolintų lėšų. Todėl, anot šalies vadovo, svarbiausia yra ne tai, kiek ir kokių mokesčių sugeneruotų lėšų nukeliaus į gynybos fondą, o tai, kad ateinančių metų biudžete krašto apsaugai jau yra numatyti reikiami 5,25 proc. nuo BVP. „Man nesvarbu, kiek iš konkretaus mokesčio nueis į tą gynybos fondą.

Lietuvos pramonė ilgą laiką buvo vienas iš šalies BVP augimo variklių, tačiau dabar, susiduriant su lėtėjančiu eksportu, augančiomis sąnaudomis ir struktūrinėmis problemomis, analitikai ir verslo atstovai įspėja – norint išlaikyti pramonės lyderystę, būtini nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai mokesčių, energetikos ir inovacijų srityse.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika augs 2,7 procento. Šiemet sausį prognozuotas 2,8 proc. augimas.  Numatoma, kad 2026 metais Lietuvos BVP augs 2,5 proc. – 0,4 proc. punkto mažiau, nei ankstesnė prognozė, skelbiama Švedijos SEB „Nordic Outlook“ apžvalgoje.  Anot jos, prognozės sumažintos dėl įvestų JAV importo muitų neigiamo poveikio.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių iš 14 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Lietuvos BVP per metus augo 3,2 proc., o spartesnis tarp 14 šalių augimas buvo tik Airijoje, kur siekė 10,9 proc., rodo Eurostato duomenys. Estijos ekonomika per metus augo1,2 proc., Latvija duomenų dar nepaskelbė, o visoje ES augimas vidutiniškai siekė 1,4 procento.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 18,6 mlrd. eurų – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ekonomika augo 3,2 proc.  Per tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ekonomika augo 0,6 proc.

Lietuvos biudžeto deficitas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas taip pat siekė 0,3 proc., o Latvijoje fiksuotas 1 proc. BVP perteklius, paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 3,4 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,2 proc. BVP.

Seimo liberalų frakcijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen nepritaria Finansų ministerijos registruoto mokesčių pakeitimo projekto siūlymams. Anot jos, nors šie pakeitimai argumentuojami gynybos poreikiais, beveik visos surinktos lėšos būtų skiriamos socialdemokratų programos įgyvendinimui.  „Dėl mokesčių paketo mus neramina tai, kad tos surinktos lėšos, jos bus skiriamos daugiausiai socialdemokratų programos įgyvendinimui, o ne gynybai.

Vokietijos pirmaujantys ekonominių tyrimų institutai ketvirtadienį sumažino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2025 metais prognozę iki bemaž sąstingio, įspėdami, kad JAV importo muitai pagilins stringančios didžiausios Europoje ekonomikos problemas. Šeši analitiniai centrai savo naujausioje bendroje prognozėje dabar numato, kad 2025-aisiais BVP padidės tik 0,1 proc., palyginti su rugsėjį prognozuota 0,8 proc. plėtra.

Lietuvos gynybai reikia bent 600 mln. eurų – turime kuo skubiau auginti ir stiprinti savo ekonomiką, o ne stabdyti šalies progresą, sako verslininkas ir investuotojas, „Vinted“ kūrėjas ir asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos narys Mantas Mikuckas. Anot jo, valdantieji, prašantys papildomai prisidėti mokesčių mokėtojų – tarp jų ir verslo, visų pirma, turi patys įrodyti, kad mažina išlaidas ir efektyvina veiklą.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1,6 mlrd. eurų – 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 29,984 mlrd. eurų arba 38,2 proc. BVP, išlaidos – 30,99 mlrd. eurų – 39,5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 10,7 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 17,496 mlrd. eurų, arba 58,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė didžiulę ekonominę pažangą. Pagal šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui ir toliau lenkiame kaimynines šalis. Tačiau mūsų šalies laukia ir nemažai iššūkių. Į tai dėmesį atkreipia Lietuvos ekonomiką apžvelgusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Naujausia jos apžvalga penktadienį pristatyta visuomenei. Pastaruosius 30 metų siekiant EBPO pragyvenimo lygio Lietuvoje vyko sparti konvergencija.

Perkamosios galios standartais išreikšta bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis vienam Lietuvos gyventojui 2024-aisiais siekė 87 proc. Europos Sąjungos vidurkio ir buvo tokio pat dydžio kaip ir 2023 metais, rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Anot ES oficialios statistikos agentūros, iš 27-ių Bendrijos narių šis vidurkis pernai viršytas dešimtyje, kuriose – 34 proc. jos gyventojų. Aukščiausias indekso lygis užfiksuotas Liuksemburge (241 proc.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,9 procento. „Atsižvelgę į 2024 metų rezultatus ir atnaujintas prielaidas numatome, kad šiemet šalies ekonomikos plėtra bus spartesnė nei pernai ir sieks 2,9 procento“, – pranešime teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.  „Projektuojame, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei 2024 metais. Ūkio plėtrą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir eksportas.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,5 proc. Tuo metu, anot jo, infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,6 proc.  „Nepaisant didelių neapibrėžtumų, Lietuva auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir net Europos Sąjungoje. Prognozuojame 2,5 proc. augimą šiemet“, – „Luminor“ surengtos ekonomikos apžvalgos metu sakė Ž. Mauricas. „Jis galėtų būti didesnis – siekti 3 proc.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį pareiškė, kad jo šalis kitais metais padidins išlaidas gynybai iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), motyvuodamas kaimyninės Rusijos keliama grėsme. Sprendimas grindžiamas kariuomenės vado kariniais nurodymais. Dėl papildomų investicijų į gynybos pajėgumus artimiausiais metais gynybos biudžetas viršys 5 proc. BVP, paskelbė estų vyriausybė.

Lietuvos ekonomika šiemet augs mažiau, nei buvo manyta anksčiau. Kiek mažiau nei pernai išaugs ir vidutinis darbo užmokestis. Be to, greičiau nei pernai augs ir kainos. Naujausioje konomikos apžvalgoje tai prognozuoja Lietuvos bankas. „Net ir stiprėjant nerimui dėl pasaulio ekonomikos raidos, įvertinę pastaruoju metu ryškėjančius naujus rizikos veiksnius, manome, kad mūsų šalies ūkis toliau augs gana sparčiai ir tvariai.

Suomijos finansų grupės „OP Financial Group“ bankas „OP Corporate Bank“ nekeičia  prognozių – skaičiuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 ir 2026 metais augs po 3 proc. „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgrenas teigė, kad labiausiai Lietuvos BVP šiais metais augins eksportas, investicijos ir pramonė.

Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) 2024 metais augo 2,7 proc. bei siekė 77,9 mlrd. eurų (to meto kainomis), antrąjį BVP vertinimą penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, BVP augo 3,8 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos), arba 3,7 proc. (pašalinus) ir siekė 20,4 mlrd. eurų. Realusis BVP per ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc.

Verslo ir investuotojų atstovai palaiko Lietuvos banko (LB) vadovo Gedimino Šimkaus viešai išakytą idėją, jog daugiau valstybės įmonių galėtų pritraukti privataus kapitalo parduodamos savo akcijas biržoje, taip padidinant pensijų fondų interesą investuoti Lietuvoje bei spartinant ekonomikos augimą ir iš to finansuoti gynybą, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda. „IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas – BNS) kaip mechanizmas Lietuvoje yra neišnaudotas.

Šalies politikų dar laukia sudėtingiausia diskusijų apie gynybos finansavimą dalis, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas. Anot jo, gynybos poreikių negalint finansuoti vien iš ekonomikos augimo, politikai turės ieškoti papildomų lėšų šaltinių, kas gali sukelti nesutarimų.  „Žiūrint, kaip kalba mūsų politikai, pagaliau jau randasi bendras vardiklis ir kalbėjimas, kad gynyba – neatsiejamas mūsų prioritetas ir tai reikia padaryti kuo greičiau.

Politikai visuomenei turėtų paaiškinti, kodėl gynybai yra reikia skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako europarlamentaras Aurelijus Veryga. „Turėtų būti įmanoma papasakoti visuomenei, dėl ko tų 5 ar kažkokio kitokio procento, dėl kurio yra kalbama, reikia, nes visuomenė yra kontraktorius viso šito susitarimo“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Per savaitę nuaidėjo du premjero pareiškimai, kurie pakurstė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtino, kad sutarimo gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra, o po poros dienų tvirtino, kad Lietuva – saugiausioje situacijoje. Ekspertai ir kiti politikai tvirtina, kad neištesėję pažado skirti gynybai 5–6 proc. nuo BVP, būsime mažiau svarbūs partneriams ir pasirodysime kaip dviveidžiai.

Siekdama rasti reikalingą finansavimą gynybai Vyriausybė šiuo metu nesvarsto panaikinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvatos ar kelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, interviu LRT teigė finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas. Jis pabrėžė, kad tokie sprendimai nepriimtini, nes paveiks mažiausiai uždirbančius gyventojus. „NPD lengvata yra 1,2–1,3 mlrd. eurų per metus. Tai didelė suma, bet ji tenka mažas pajamas gaunantiems žmonėms.

Norint surasti lėšų papildomam gynybos finansavimui būtų galima peržiūrėti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, Lietuvoje lengvatoms iš biudžeto skiriami milijardai eurų, tačiau kai kurios šių lengvatų yra nebereikalingos ar nepasiekia norimų rezultatų.  „Lietuvoje turime gana daug lengvatų, kurios skaičiuojamos milijardais eurų. Kai kurios yra esminės – tai būtų neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas ir pan.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) vertinimu, 2024 m. Lietuvos ekonomikai buvo geri – bendrasis vidaus produktas (BVP) 77,8 mlrd. eurų, jo augimas fiksuotas kiekvieną ketvirtį. Agentūros duomenimis, realusis BVP pokytis, palyginti su 2023 m., sudarė 2,6 proc.  Kiek spartesniu BVP augimu pasižymėjo pirmasis ir trečiasis ketvirčiai, kai ekonomika augo atitinkamai 1,1 ir 1,2 proc., tuo metu antrąjį metų ketvirtį fiksuotas 0,3 proc. augimas, o ketvirtąjį metų ketvirtį – 0,9 proc.

Antrai kadencijai išrinktas Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) 47-asis prezidentas Donaldas Trumpas jau po truputį pradėjo vykdyti savo pažadėtus planus. Nelegalūs imigrantai yra deportuojami iš JAV atgal į savo šalis. Ką tokiu atveju reikėtų daryti ne pirmus metus JAV gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams bei plačiau apie D. Trumpo užsienio politiką paatviravo ekspertai, politologai.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto.  Ekonomistas pabrėžia, kad didelė dalis planuojamų išlaidų divizijai reikalaus vienkartinių pajamų šaltinių.

„Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dabartinėmis aplinkybėmis, kai yra poreikis sparčiai didinti gynybos finansavimą, geriau tai daryti skolinantis, o ne panaudojant užsienio valiutos ar socialinius rezervus. Pasak eksperto, tai nepaveiktų Lietuvos kredito reitingo, nes šalies skola mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) senbuvių. „Vienkartinis šaltinis yra skolinimasis. Lietuvos skolos ir BVP santykis yra 38 proc. Jis yra vienas mažiausių ES.

Policijoje beveik išnyko smulkioji korupcija, anksčiau paplitusi Kelių policijoje, tačiau auga organizuotų nusikalstamų grupuočių pareigūnams siūlomos sumos, teigia generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. „(...) norėčiau pasidžiaugti, kad smulkioji korupcija, kuria anksčiau sirgo tam tikros policijos rūšys, pavyzdžiui, Kelių policija ar gatvėje dirbantys patruliai, iš esmės jau yra išnykęs fenomenas“, – interviu naujienų portalui „15min“ šeštadienį kalbėjo A. Paulauskas.