Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas.
Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija?
R. Rudzkis: Taip. Aš beveik neabejoju, kad galbūt jau šių metų antroje pusėje, o kitais metais beveik tikrai, mes matysime recesiją.
Ar tai bus tik nedidelis kluptelėjimas, pusmečio ar metų duobė, ar mes kalbame apie ilgesnį laikotarpį ir gilesnę recesiją?
R. Rudzkis: Tai priklausys nuo daug ko. Numatyti, pavyzdžiui, kiek ilgai išsilaikys aukštos žaliavų kainos, yra tikrai labai sunku. Net galingi pasaulio analitiniai centrai prognozuoja žaliavų kainų judėjimą vidutiniu laikotarpiu maždaug 70 procentų tikslumu – tai yra beveik tas pats, kas mėtyti monetą į viršų.
Matysime, kiek stipriai pasikeis Europos Centrinio banko politika. Jeigu pasikeis ryžtingai, tada taip – mes galime kelis metus matyti recesiją, po to, aišku, ekonomika išsivalys ir susidarys prielaidos vėl naujam augimo ciklui. Bet gali būti, kad bus elgiamasi taip, kaip buvo elgiamasi 2008 metais – priemonės bus tokios pusinės, recesija ilgai neužsitęs, bet matysime labai ilgą augimą ar net sąstingį.
Iš kitos pusės – galbūt ta recesija ar smukimas pagaliau paskatins Europos Sąjungą siekti reformų. Europos Sąjungos vadovybei tikrai laikas susirūpinti konkurencingumu.
Pone Dubnikovai, jums irgi atrodo, ar gal matote pagal tam tikrus duomenis, kad per artimiausius metus ar dvejus Europos laukia tam tikras ekonomikos kritimas?
M. Dubnikovas: Techninė recesija yra dvejų ketvirčių susitraukimas iš eilės, tai jis iš tiesų yra galimas dėl to, nes turime tikrai daug įtampų – dėl žaliavų kainų, iš žaliavų kylančios infliacijos kainos ir taip toliau. Tai susitraukimas galimas – sakykime pusmečio bėgyje.
Reikia suprasti, kad žaliavų kainos yra iššauktos Rusijos karo prieš Ukrainą. Kaip būtų galima prognozuoti į priekį, tai tiesiog reikėtų žiūrėti į istoriją, kaip finansų rinkos, ekonomikos reagavo į karinius konfliktus. Šioje vietoje galime imti vieną didesnių konfliktų – 1941 metų Perl Harboro užpuolimą, kai Japonija įsitraukė į karą su JAV. Tuo metu ekonominis susitraukimas truko apie 150 dienų, grubiai sakant apie pusę metų. Bet vėliau beveik metus laiko užtruko atsistatyti į augimo fazę. Bet čia vėlgi – susidūrė dvi didžiulės pasaulio jėgos.
Šiandien matome kiek kitokio, finansų rinkas vertinant labiau lokalaus konflikto atvejį. Tai taip, ekonominio susitraukimo galime sulaukti, tuo labiau, kad kainos yra išaugusios labai stipriai. Kol kas viskas įvyko labai greitai ir dauguma žmonių tiesiog vertina, kad čia nieko neįvyko, kainos padidėjo, mes galime atsiskaityti, viskas yra gerai, prekių užtenka, kaip ir baisu dėl karo, bet viskas yra OK. Ilgainiui mes visgi matysime paklausos kritimą.
Visą laidą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
