rimantas rudzkis

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė reikalauja Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės pervadinti Taivano atstovybę į Taipėjaus ekonominę ir kultūrinę atstovybę. Taip pat šešėlinis ministrų kabinetas Seimui teiks rezoliuciją, kuria siūlo išreikšti palaikymą Vienos Kinijos politikai.

Seimo komitetui ėmus narstyti praėjusios Lietuvos ekonominės krizės priežastis ir jos metu priimtus sprendimus, politologai ir ekonomistai diskutuoja, kuo siekiama šiuo tyrimu. Kol vieni čia įžvelgia politinį atspalvį, artėjant trejiems rinkimams, kiti mano, kad būtina šiuo klausimu diskutuoti, bet ne ieškoti kaltųjų.

Įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2015-2017 metams ir parengė jas 2018 metams. Pagal atnaujintą scenarijų šiemet numatomas 2,5 proc. BVP augimas. Nors numatomas lėtesnis, nei prognozuota praėjusių metų rudenį, Lietuvos ekonomikos augimas, jis esą ir toliau išliks tarp sparčiausiųjų Europos Sąjungoje bei euro zonoje, sakoma pranešime.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis pabrėžia, kad sprendimai socialinėje srityje yra būtini. Po šalies vadovės pasitarimo su ekonomikos ir socialinės politikos ekspertais dėl priemonių socialinei atskirčiai mažinti, R. Rudzkis teigė, kad valstybė turėtų plėsti mokesčių bazę, norėdama gauti daugiau pajamų. „Geriausias sprendimas šiuo metu būtų plėsti mokestinę bazę: būtų galima kalbėti apie visuotinį pajamų deklaravimą nuo tam tikro pajamų lygio.

Į šalia Šiaulių steigiamą laisvąją ekonominę zoną, logistikos centrą ir pramonės parką investuota jau per 40 mln. litų, tačiau verslininkų taip ir neatsiranda. Šiauliuose verslui patogioje vietoje greta oro uosto steigiami 3 objektai – laisvoji ekonominė zona, logistikos centras ir pramonės parkas. Visi kartu jie užima per 200 hektarų. Vien per pramonės parko steigimo pirmąjį etapą jau investuota daugiau nei 40 mln. litų.

Seimo rinkimuose kol kas pirmaujančios Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas vadina Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės politiką „komunizmu“ ir siūlo spręsti nedarbo bei ekonomikos sąstingio problemas didesne valstybės parama su importu konkuruojančiam verslui. Savo viziją V. Uspaskichas vadina „generuojančia ekonomika“. Aiškindamas, kas tai yra, jis tvirtina, jog neturėtume laukti, kol pagerės ekonominė padėtis ES ir atsigaus Lietuvos eksportas.

Visagino AE projekto skeptikas, ekonomistas Rimantas Rudzkis pasidžiaugė, kad tauta balsavo prieš naujos atominės elektrinės statybas ir teigė, kad naujajai valdžiai šie rezultatai suteiks galimybę pasišalinti iš projekto. „Šie referendumo rezultatai yra dovana vyriausybei, nes jie suteiks galimybę pasitraukti iš atominės projekto neprarandant veido“, - sako Vilniaus universiteto profesorius. Anot jo, esamos ir būsimos vyriausybių padėtis šiuo klausimu yra sudėtinga.

Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, bet jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., darbingo amžiaus žmonių iki 2025 m. gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusę gyventojų gali sudaryti pensininkai.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuos rajonuose viršija 75 proc.

DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose. „Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.

Lietuvoje verdant aštrioms diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, atominės elektrinės reikalingumo ir laukiant gyvenimo pagerėjimo, profesorius matematikas ir ekonomistas Rimantas Rudzkis teigia, kad nors Lietuvos ekonomika auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, pagerėjimas yra laikinas. Anot jo, Lietuvai nepasisekė, nes krizė buvo per silpna.

Gyventojai vis dažniau vieni kitus internetu kviečia ką nors boikotuoti. Šįkart agituojama vieną dieną nepirkti didžiuosiuose prekybos centruose. Ekonomistų teigimu, tokios iniciatyvos galėtų priversti verslininkus labiau konkuruoti, bet tik tada, jeigu būtų masiškesnės ir būtinai – konkretesnės, praneša LTV „Panorama“. „Maximos“ atstovės teigimu, prekybos tinklas akciją vertina tolerantiškai, nes platinamas laiškas – vieno žmogaus nuomonė, kuria jis nepaaiškina, kodėl tinklą kalti...

Diskusijos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo tęsiasi. Vyriausybei ir Trišalei tarybai niekaip nesiseka rasti bendro sprendimo, kiek turėtų būti didinamas MMA. Be MMA didinimo apčiuopiamos naudos neduodančia suma, valdantieji iškelia vis absurdiškesnių pasiūlymų, kaip antai MMA diferencijuoti: jis būtų keliamas privačiame sektoriuje, o biudžetiniame nuo to būtų susilaikoma.

Nuo kitų metų pradžios žadama vėl mokėti tokias pensijas, kokios buvo iki krizės, tačiau kompensacijas už dvejus metus nemokėtą pensijų dalį siūloma atidėti iki geresnių laikų. Pensininkai apmaudauja, kad ne vienas jų taip ir nesulauks prievarta valstybei paskolintų pensijų, o ir atkurtosios nesušildys, nes šuoliuojančios produktų kainos ir artėjantis dar brangesnis šildymas gali tapti nepakeliama našta.

Glaudžiais eksporto siūlais susiūta Lietuvos ekonomika spindi Europos Sąjungos statistikoje, bet ekonomistai ir didieji eksportuotojai jau baiminasi, kad tą spindesį netrukus užgoš sumažėjusi lietuviškos produkcijos paklausa. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos eksportas augo 41 proc. – iki birželio eksportuota prekių už 6,1 mlrd. litų. Tačiau optimizmo teikiantys skaičiai apgaulingi. Nuotaikos prastėja ,,Eksporto augimas jau senokai sustojęs”, – ,,Ekonomika.

Prieš trejus metus Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turėjo eurointegraciniai procesai. Remdamiesi gautais rezultatais specialistai konstatavo, kad narystės nauda buvo gerokai pervertinta. Dabar rezultatai būtų dar nepalankesni euroentuziastų atžvilgiu, nes narystė Lietuvai smarkiai pabrango ir dar brangs, rašo „Respublika“. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad kitais metais Lietuva į ES biudžetą turės pervesti 1,115 mlrd.

Finansų ekspertas profesorius Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad šiais metais emigracijos mastai nemažės ir šalį paliks apie 60–70 tūkst. asmenų. Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko, pernai emigracijos statistiką kilstelėjo privalomos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau ir 2011–aisiais šis rodiklis bus įspūdingas. „Aiškiai matome, kad šiais metais taikome į 60–70 tūkst.

Finansų ministerijos piešiamas šių metų ekonomikos atsigavimo scenarijus yra pakankamai realus - 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra galimas, tačiau iš to nederėtų padaryti skubotų išvadų - toks spartus ekonomikos augimas mūsų nelaukia kelis metus iš eilės, to tikrai neturėtų būti, teigia prof. Rimantas Rudzkis.

Pavojingai didėjanti emigracija, didelis valstybės deficitas bei prastos sąlygos verslui kelia grėsmių Lietuvos ekonomikos atsigavimui, teigia „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. Pavojingi skaičiai Šiemet savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo jau 67 tūkst. žmonių. Nors dalis jų buvo emigravę anksčiau, o išvykimą deklaravo tik dėl naujos PSD mokėjimo tvarkos, vis dėlto, didžiuliai skaičiai, anot R.Rudzkio, yra labai grėsmingi.

Prie didžiausio ir greičiausio Lietuvos ūkio nuosmukio prisidėjo ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, spėja „Balsas.lt savaitės“ kalbinti ekonomistai. Per 2009 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), oficialiaisiais duomenimis, smuko 15 proc. Klausiame: kiek jų – dėl valdžios kaltės? Nei padėjo, nei pribaigė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Atlaikėme didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1993-iųjų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė šykšti pažadų ką nors keisti mokesčių sistemoje verslo ar paprastų žmonių naudai. Bet prasitaria apie galimybes atidėti nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą už neparduotą nekilnojamąjį turtą. Tik statybų magnatams ir jiems diriguojantiems bankams to negana.

Lietuvos valdžia vėl skolinasi ir teigia, kad tai daro puikiomis sąlygomis. Kas iš to? Su triumfu apie pasiskolinimą doleriais paskelbiant iš pačios „pinigų gaminimo mašinos“ JAV – NASDAQ biržos, kurią oficialiai atidarė Andrius Kubilius – (anti)krizinis premjeras. Kaip skelbia oficialūs Vyriausybės atstovai, Finansų ministerija, pasiskolinti 2 milijardus JAV dolerių pavyko pigiai ir už gerus procentus (7,375 proc.

Filmų kūrėjai įaudrino žmonių fantazijas apie pasaulio pabaigą 2012-aisiais, o štai kai kurie finansų analitikai prognozuoja, kad būtent tais metais Lietuvoje turėtų pradėti kilti ekonomika. Tačiau kol kas augantis nedarbas ir gilėjanti krizė valstybės finansų sektoriuje viršija visas pesimistiškiausias prognozes. Šiuo metu fiksuojama net 260 tūkst. bedarbių, o tokio skaičiaus Lietuvoje niekada dar nebuvo. Pavyzdžiui, 2001-aisiais, po garsiosios ekonominės krizės Rusijoje, buvo 237 tūkst.

Skelbiama, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumenko 7,7 procento. Nepaisant Latvijoje siaučiančios giliausios tarp Baltijos šalių krizės, mūsų atlyginimai ir toliau lieka mažesni nei latvių ar juolab estų. Analitikai prognozuoja, kad ir ateityje padėtis nesikeis.

Pasigirdus siūlymams darbo savaitę trumpinti iki keturių dienų, Vidaus reikalų ministerija siūlo mažinti darbo dienos trukmę. Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, šiuo metu diskutuojama, kaip statutiniai pareigūnai dirbs kitais metais, kad iš 10 proc. sumažintų darbo užmokesčio fondų pakaktų išlaikyti tiek darbuotojų, kiek jų reikia norint laiku ir tinkamai įvykdyti visas funkcijas.

Pasigirdus siūlymams darbo savaitę trumpinti iki keturių dienų, Premjeras Andrius Kubilius siūlo elgtis priešingai - dar daugiau dirbti. "Man nelabai patinka pats požiūris ir pati filosofija. Mano įsitikinimu, krizę įveiktume ne mažiau dirbdami, o daugiau dirbdami.

Valdantiesiems tęsiant konsultacijas su analitikais dėl galimų pakeitimų kitų metų biudžete, ekonomistas Jonas Čičinskas, trečiadienį susitikęs su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, pasiūlė diferencijuoti šiuo metu 811 litų siekiančią minimalią algą. Anot jo, niekada anksčiau ar ilgesnį laiką nedirbusiems asmenims galėtų būti mokama nuo 600 iki 700 litų.

Premjeras Andrius Kubilius neskuba pritarti siūlymams darbo savaitę trumpinti iki keturių dienų. Vyriausybės vadovas sako, jog tokiu atveju atlyginimai viešajame sektoriuje mažėtų penktadaliu, ir abejoja, ar toks sunkmečio naštos paskirstymas yra sąžiningas. "Siūlymas viešajame sektoriuje taikyti keturių dienų darbo savaitę reikštų, jog darbo užmokesčio fondus būtų galima mažinti ne 10 proc., o 20 proc.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė palaiko ekspertų siūlymus kitais metais sumažėjus darbo užmokesčio fondui taupyti trumpinant darbo savaitę. Anot jos, trumpesnė darbo savaitė būtų kasdien didėjančio nedarbo prevencinė priemonė. Parlamento vadovė, cituodama finansų analitikų žodžius, sako, kad 2011-aisiais metais nedarbas šalyje gali siekti iki 20 proc.

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis siūlo mažinant darbo užmokesčio fondą, kartu įteisinti ne visą darbo savaitę. "Aš manau, kad reikėtų mažinti darbo užmokesčio fondą ir žaibiškai įteisinti ne visą darbo savaitę. Nebūtinai žmogui, dirbančiam savivaldybėje, mažinti algą ar būtinai liepti 20 proc. darbuotojų atleisti. Manau, kad netgi atsirastų pakankamai žmonių, kurie sutiktų dirbti tik 4 dienas per savaitę ir gauti 80 proc.

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad bendrąja prasme sunku nesutikti su Darbo partijos teiginiais, kad reikia gyvinti ekonomiką, skatinti verslą ir kurti darbo vietas.

Premjero Andriaus Kubiliaus postringavimai apie neva valdžios sugebėjimą sėkmingai suvaldyti krizę, atrodo, nėra taip entuziastingai sutinkami žymių šalies ekonomistų. Valdantieji giriasi ne tik stabilizavę šalies ūkio nuosmukį, bet ir tuo, kad Lietuvai kreditoriai dar vis skolina. Nuomonės apie valstybės skolą, palūkanas ir tos skolos pasekmes kiekvienam Lietuvos piliečiui paprašėme žymių Lietuvos ekonomistų.

Naujųjų mokslo metų pradžios proga mūsų valdžia, padidinusi PVM, dar sykį giliau įkišo savo ranką į mūsų piliečių kišenes ir prailgino ekonominę krizę. Nuo rugsėjo 1 d. šalyje įsigaliojo Vyriausybės užsiprašytas, Seimo priimtas ir Prezidentės patvirtintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (buvo 19 proc.). Tiesa, laikinai dar galioja lengvatiniai tarifai šilumos energijai, knygoms ir vadovėliams.

Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui, rašo valstietis.lt. Mažinami atlyginimai verslo įmonėse ir valstybinėse įstaigose, vis aiškiau šnekama, kad reikės mažinti ir socialines išmokas – visa tai jau galima vadinti perkamosios galios devalvacija. Ar to užteks, kad vieną rytą nebūtų devalvuotas litas? Lietuvos ekonomikos „sveikata“ jau seniai nebuvo tokia prasta. Dauguma pirmo šių metų ketvirčio rodiklių įgijo minuso ženklą.

Ekonomikos sąstingio metais nedirbančių žmonių skaičius auga ne dienomis, o valandomis. Lietuvos darbo biržos duomenimis, užfiksuotas bedarbių skaičius liepą siekė beveik 10 proc. Šį mėnesį Darbo biržoje darbo ieškojo beveik 210 tūkst. gyventojų. Nuo liepos 1 dienos iki 31-os nedarbas šoktelėjo net 0,4 proc. DnB Nord vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad bedarbių skaičius iš tiesų yra didesnis. „Darbo birža pateikia ne nedarbo lygį, o registruotų bedarbių ir gyventojų santykį.

Finansų ministerija (FM) parengė preliminarų kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį gyvensime kukliau nei šiemet ir vėl skolon, nes numatomas deficitas turėtų siekti beveik 6 mlrd. litų. FM jau pradėjo sukti galvą dėl kitų metų valstybės biudžeto. Pirminiame 2010 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis turėtų siekti apie 20,4 mlrd. litų, o išlaidos - 26,3 mlrd. litų.

Numatomas atlyginimų biudžetininkams mažinimas tiek apstulbino daugelio profsąjungų lyderius, kad šie užsimena apie visuotinį streiką ir socialinį sprogimą. Kai kurie analitikai prognozuoja po Naujųjų kilsiant itin rimtą valstybės finansų krizę. Kamšydama valstybės biudžeto skyles Vyriausybė vėl pasišovė karpyti biudžetininkų, teisėjų, politikų, pareigūnų ir valdininkų algas. Jei Seimas palaimins, jos vidutiniškai turėtų mažėti 10 procentų.

Pirmieji šių metų statistiniai duomenys patvirtina prognozes, kad ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili: vidaus vartojimas slops, eksporto apimtys sumažės, o nedarbas išaugs iki rekordinio lygio, sako DnB NORD banko analitikai.

Vyriausybės spaudos tarnyba vakar išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog dėl pernai gruodį naktimis įvykdytos mokesčių reformos pirmąjį šių metų ketvirtį biudžetas papildomai gavo 330 mln. litų. Tuo metu specialistai akcentuoja, kad valdžios ekonomistai neįvertina netiesioginių reformos padarinių šalies ūkiui. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, dėl įvykdytos mokesčių reformos šių metų pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta apie 330 mln.

Prieš keletą metų buvo teigiama, kad Lietuva ir kitos į Europos Sąjungą įstojusios Rytų Europos valstybės bendrijos senbuvių gerovės lygį pasieks iki 2050-ųjų metų. Tačiau skaudžiau nei išsivysčiusiose valstybėse išgyvenamas sunkmetis ir prognozės, kad šalies ūkio atsigavimas prasidės vėliau nei Vakaruose, sėja abejones, ar kada nors iš viso Lietuvos žmonės galės džiaugtis vakarietiška gerove.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad šią savaitę buvo pristatytas mokslinis tyrimas „ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai efektyvumo įvertinimas“. „Norime išgirsti jūsų pastebėjimus tam, kad mūsų numatytos kaimo plėtros priemonės, pasirinktos kryptys būtų kuo efektyviau įgyvendinamos“, – į šio tyrimo vykdytojus – kompanijos „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ specialistus, kreipėsi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Kai kurie konservatoriai ir socialdemokratai ekonominio sunkmečio labiausiai nuskriaustiems žmonėms siūlo palengvinti gyvenimą diferencijavę gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai perspėja, kad tokiems pakeitimams reikia gerai pasirengti. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Finansų ministeriją ir paprašė apsvarstyti galimybę įvesti laikinus progresinius mokesčius.

Dėl krizės nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigautų tik po šešerių, o nedarbo lygis sumažėtų po penkerių metų. Tokia išvada daroma šių metų pradžioje parengtoje JAV įsikūrusio Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro ataskaitoje. Biuras išanalizavo pastaruosius dešimtmečius įvairiose pasaulio valstybėse vykusias ekonomikos krizes ir jų pasekmes, rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. Nustatyta, jog krizės metu nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai smunka 35 proc. Jos atsigauna po šešerių metų.

Verslininkų ir ekonomikos ekspertų nuomone, pernai lyg iš gausybės rago pasipylę bankrotai yra tik šio proceso pradžia. Jie mano, kad daugiausia bankrutuos prekeivių, perdirbėjų bei statybininkų, o vežėjams prognozuojama daugiau galimybių išlikti. Faktai Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais bankrotai buvo paskelbti 928 įmonėms. Palyginti su ankstesniais metais, tai 53 proc. daugiau. Bankrutavusių įmonių gerokai padaugėjo visose veiklos srityse, išskyrus žemės ūkį.

Premjeras Andrius Kubilius baigia formuoti savo patarėjų ir padėjėjų korpusą. Arti Vyriausybės vadovo taip pat laikysis keli konsultantai, valdininkai, politikai ir visuomenininkai.

Nors šalies valdžia džiaugiasi, kad Lietuvoje ką tik padidintas degalų akcizas nėra aukščiausias Europoje, tačiau degalai mūsų šalyje yra brangiausi iš visų Baltijos valstybių, tik šiek tiek pigesni nei Didžiojoje Britanijoje, kur taikomas akcizas yra daug didesnis.

Premjeras Andrius Kubilius džiaugiasi finansų ministru dirbti pasikvietęs Algirdą Šemetą, taip ir neišsprendusį 1999-aisiais siautusios krizės problemų. Analitikai įsitikinę, kad beprasidedančios „žiaurios akcijos“ laukiamų rezultatų neatneš ir šįkart. Ekonominė krizė Lietuvoje vis didėja: netyla pranešimai apie bankrutuojančias įmones, į gatves paleidžiamus darbuotojus, katastrofišką „Sodros“ padėtį.