Centrinis šalies bankas dar vasarą numatė galimybę, kad vienam Lietuvoje veikiančiam komerciniam bankui gali prireikti neatidėliotino finansavimo. Kitaip tariant, gelbėjimo nuo bankroto, rašo „Respublika“.
Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika, birželį paskelbtos Finansinio stabilumo apžvalgos autorius, patvirtina, kad vieno banko kracho tikimybė egzistuoja. Tuo tarpu bankai vienas po kito pumpuoja pinigus į savo kapitalą. Taip jie, M.Leikos teigimu, ruošiasi atmušti galimus nuostolius. Ir elgiasi teisingai.
Juodieji scenarijai - vis arčiau realybės
Finansinio stabilumo apžvalgoje buvo atlikti vertinimai, kaip šalies bankų sistema reaguotų į itin prastą Lietuvos ir pasaulio ekonominę situaciją. Vasarą atrodę tik teoriniai, dabar jie darosi vis panašesni į realybę.
Testuojant likvidumo riziką, centrinis bankas vertino du juodus scenarijus. Pirmasis: užtrukus suirutei finansų rinkose, smunka pinigų rinkų likvidumas, brangsta skolinimasis; su sunkumais susiduria pirminiai bankai užsienyje ir dėl to jie laikinai neatnaujina dalies finansavimo bankams Lietuvoje. Antrasis kritinis scenarijus: dėl sulėtėjusio šalies ūkio augimo, suirutės pasaulio finansų rinkose, finansinio ir nekilnojamojo turto (NT) kainų smukimo, akivaizdžiai suprastėja ūkio subjektų lūkesčiai; pradedami atsiimti indėliai - jie sumenksta 10 proc.; reaguodami į tai, užsienio investuotojai atsiima 50 proc. Lietuvos bankuose laikomų lėšų, o mūsų bankai nutraukia tarpusavio skolinimąsi.
Finansų krizė tęsiasi - tai akivaizdu. Akivaizdus ir lūkesčių prastėjimas: Statistikos departamento duomenimis, gegužę ekonominių vertinimų rodiklis buvo teigiamas ir siekė 6 proc., rugpjūtį jis smuko iki -4 proc. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis kas mėnesį atranda naują dugną - prieš metus jis buvo minimaliai teigiamas (1 proc.), šiemet gegužę - jau -16 proc., o rugpjūtį užfiksuotas tragiškas -27 proc. rodiklis.
Išsipildžius abiem šiems scenarijams, anot LB, vienam bankui prireiktų neatidėliotino finansavimo.
„Gali prireikti - gali ir neprireikti, - „Respublikai“ sakė M.Leika. - Nepamirškime, kad bankai turi stiprius pagrindinius akcininkus. Visi bankai puikiai vykdo likvidumo normatyvą (30 proc. - aut. past.). Bet net turėdamas tik 10 proc. likvidžių lėšų bankas gali turėti pakankamai pinigų. Jeigu bankas neįvykdys normatyvų - gaus baudą. Bet tikrosios problemos gali prasidėti tada, kai prasidės panika, pvz., kažkas kažkokius gandus prieš rinkimus paskleis“.
Būsto pigimas gali atsirūgti
LB taip pat testavo ir kredito riziką, čia bankai pasirodė labiausiai pažeidžiami per NT kainas. Mat vienas kritinis scenarijus, kai skolinimasis litais ir eurais pabrangsta atitinkamai 7 ir 8 procentiniais punktais, M.Leikos teigimu, vargiai įmanomas. O kitas scenarijus - NT atpigimas 30 proc. - labiau tikėtinas.
Pagal šį scenarijų LB apžvalgoje numatoma, kad vienas bankas gali neatitikti reikalavimų dėl vadinamojo kapitalo pakankamumo rodiklio. „Jau dabar galima sakyti, kad būsto kainos nukritusios 20-30 proc. Bet būsto kainos bankams poveikį turės per statybų bendroves - ne per gyventojų kreditavimo kanalus“, - sakė M.Leika. Anot jo, kapitalo pakankamumo rodikliui kritus žemiau reikalaujamos 8 proc. ribos, bankas būtų „techniškai nemokus“ ir neatitiktų rizikos valdymo reikalavimų.
Šimtai milijonų - į kapitalą
SEB bankas šį mėnesį, patvirtinus LB valdybai, nutarė net 255,5 mln. litų padidinti vadinamąjį pirmojo lygio kapitalą - pagrindinį banko kapitalą, kuris apima patikimiausias ir pastoviausias akcininkų nuosavybės banke dalis: įregistruotą akcinį kapitalą, emisinį skirtumą, atsargos kapitalą ir praėjusių metų nepaskirstytą pelną. Būtent nepaskirstytasis pelnas, visi 100 procentų, atsidūrė banko pirmojo lygio kapitale.
Analogiškus veiksmus Reinoldijaus Šarkino vadovaujama LB valdyba leido atlikti ir bankui „Snoras“.
„Swedbank“ (anksčiau „Hansabankas“) LB valdyba taip pat leido kilstelėti patikimumo rodiklius. Gegužę banko akcininkai nutarė net 276,224 mln. litų (48,5 proc.) didinti jo akcinį kapitalą. Centrinio šalies banko valdyba šį sprendimą palaimino birželį.
Lietuvoje veikiantis „DnB Nord“ bankas planuoja savo įstatinį kapitalą didinti daugiau kaip 31 mln. (5,26 proc.) litų, iki 622,104 mln. litų. Tokio siūlymo motyvas - siekis „užtikrinti tolesnę subalansuotą banko plėtrą“. Dėl įstatinio kapitalo didinimo jau šiandien spręs visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas. Daugiau kaip 90 proc. banko akcijų, sykiu ir lemiamas žodis, priklauso skandinavams. Tai jau antras šio banko įstatinio kapitalo didinimas šiemet - pirmasis atliktas kovo pabaigoje. Tuomet akcininkai banko kapitalą padidino net 227,3 mln. litų.
Tačiau įstatinio kapitalo didinimo griebėsi ne tik skandinavų valdomi bankai. AB bankas „Snoras“ prieš daugiau kaip dvi savaites nutarė savo įstatinį kapitalą didinti 158,568 mln. litų. Lig šiol 253 mln. litų sudaręs banko įstatinis kapitalas didinamas net 62,68 proc.
Panika reikštų krachą
M.Leikos teigimu, tokios pinigų injekcijos - bankų apsidraudimo priemonė. „Tai reiškia, kad bankai daugiau rizikuoja savo akcininkų lėšomis, jie nusiteikę nepasitraukti ir likti rinkoje. Be to, tai leidžia bankams amortizuoti didesnius nuostolius, jeigu tokie būtų“, - komentavo M.Leika.
Pašnekovo teigimu, natūralu, kad bankai tęsia indėlių medžioklę ir kelia palūkanas. „Indėliai šiuo metu yra turbūt patikimiausias ir pigiausias bankų finansavimo šaltinis. Bankai paprastai vėluoja kelti indėlių palūkanas: paskolų palūkanos augo greitai, o indėlių vėluodavo“, - šyptelėjo M.Leika.
Tad indėlininkų panikos kaina bankams būtų milžiniška. „Bankų sistema pagrįsta pasitikėjimu. Jeigu indėlininkai atsiimtų indėlius, bet kuris bankas bankrutuotų - net saugiausias“, - pripažino M.Leika.
Šarūnas Černiauskas
